šventės

Penktadienį Vilniuje prasidėjusi Kalėdų eglučių įžiebimų banga šeštadienį toliau ritasi per Lietuvą. Laukiamiausia šios dienos staigmena – išmanioji Kauno eglutė. Penktadienį Vilniaus Katedros aikštėje, stebint tūkstantinei žiūrovų miniai, įžiebta Kalėdų eglė. „Noriu visiems palinkėti, kad patirtumėte daug džiaugsmo su savo artimaisiais, kad džiaugtumėtės tuo, ką turime, kad švenčių laukimas tikrai būtų šiltas ir puikus“, – sakė sostinės meras Remigijus Šimašius.

Šventinį jaukumą sukurti namuose paprasta ir nebrangu. Pritaikydami kasdien buityje naudojamus daiktus ne pagal paskirtį, galime sukurti originalias kalėdines dekoracijas. Šias galima ir patiems pasigaminti iš miške ar pajūryje surinktų konkorėžių, pagaliukų, kriauklių ar akmenukų. Taip pat nebūtina kasmet puošti ir tradicinės eglės. Apie orginalias namų puošimo idėjas, kalbame su dekoratore Irma Liniauske.

Penktadienio vakarą ne tik Vilniuje, bet ir kituose miestuose pakvipo Kalėdų dvasia. Nuotraukų galerijoje palyginkite, kaip atrodo Vilniaus ir Panevėžio eglės. Penktadienį Vilniaus Katedros aikštėje, stebint tūkstantinei žiūrovų miniai, įžiebta Kalėdų eglė. „Noriu visiems palinkėti, kad patirtumėte daug džiaugsmo su savo artimaisiais, kad džiaugtumėtės tuo, ką turime, kad švenčių laukimas tikrai būtų šiltas ir puikus“, – sakė sostinės meras Remigijus Šimašius.

Adventas Lietuvoje turi gilias tradicijas. Beveik mėnesį trunkantis apsivalymo, susikaupimo ir apmąstymų laikotarpis padeda pasirengti didžiajai metų pabaigos šventei – Kalėdoms. Adventas prasideda Šv. Andriejaus dieną, lapkričio 30-ąją, ir tęsiasi keturias savaites, iki pat šv. Kalėdų. Per šį laiką nemažai lietuvių stengiasi prisiminti ir laikytis senųjų tradicijų, iš kurių viena yra pasninkas.

Nenumaldomai artėja gražiausios metų šventės, o su jomis - pasiruošimo rūpesčiai ir džiaugsmai. Kokias dekoracijas rinktis namams, kad jei atrodytų ir jaukiai, ir stilingai? Ir kokia gi pati madingiausia šių metų spalva? Interjero dizainerė Gintarė Jarmalavičiūtė, tv3.lt skaitytojus konsultuojanti interjero klausimais aiškina, kad šiais metais tiek drabužių vitrinose, tiek ir Kalėdų dekoracijose karaliauja raudona spalva. Ir tai, pasak dizainerės, puiku, nes tai - klasikinė Kalėdų spalva.

Šventėms jau visai artėjant, namų jaukumą kuriame kaip tik sugalvojame. Kol vieni laksto po parduotuves ir renka viską nuo lentynų, kiti pluša namuose, pasitelkę kūrybiškiausias idėjas. Internete galima rasti ne vieną puikų pavyzdį, kaip susikurti jaukų namų akcentą patiems. Moterims Lietuvoje taip pat netrūksta idėjų ir kūrybos – jos internete susibūrę į kelias grupes kasdien dalinasi dešimtimis naudingų patarimų.

Jog mokėjimai švenčių metu sustoja, lietuviams – nebe naujiena. Su tuo teko susidurti ir Velykų metu. Tuomet paslauga nebuvo galima pasinaudoti 4 paras, tačiau šį kartą trukmė ilgėja. Susidariusia situacija skuba pasinaudoti „Revolut“, o Lietuvos bankų asociacija primena, kad sustos viena vienintelė paslauga, tad rūpesčių kilti neturėtų. Gruodžio 22 dienos vakarą sustos piniginės perlaidos tarp skirtingų bankų ir kredito unijų.

Artėjant didžiausioms metų šventėms nori to ar ne, pradedi galvoti apie Kalėdines dekoracijas. Kaip pasipuošti namus? Kaip būti originaliam ir sukurti šventinę dvasią? Tačiau kartais žmonių išmonė peržengia visas ribas. Kai norisi kuo daugiau ir kuo ryškiau kartais efektas būna visai kitoks nei norėtųsi. Amerikiečiai ypač linkę perlenkti lazdą su Kalėdinėmis dekoracijomis.

Prekybos tinklas „Maxima“ informuoja, kad jų darbuotojai šių metų švenčių metu galės daugiau laiko praleisti su artimaisiais. Mat nuspręsta, jog visos „Maximos“ parduotuvės šventinėmis dienomis pirkėjus aptarnaus trumpiau nei praėjusiais metais, dalis parduotuvių šventinėmis valstybinėmis dienomis nedirbs visai. Tuo tarpu „Norfa“ ir „Lidl“ skelbia, kad pirmąją Kalėdų dieną ir pirmąją Naujų metų dieną uždarys visas parduotuves.

„Pokštas arba saldainis“ – dažniausiai tokį derinį išgirsite, atsidarę savo namų duris spalio 31 dieną. Šią kraupiausią metų naktį tikima, kad artimųjų vėlės sugrįžta aplankyti savo namus, o riba tarp mirusiųjų ir gyvųjų yra ploniausia. Todėl būtent ji yra tinkamiausia atlikti įvairiausius burtus, kurie atskleis jūsų ateitį.  Pagrindinis Helovino šventės akcentas – kuo didesnį siaubą ir šoką sukeliantys kostiumai.

Prieš 35 metus amerikietis Scottas Fahlmanas pasiūlė naudoti dvitaškį, brūkšnį ir skliaustus kaip besišypsančio žmogaus simbolį. Būtent taip atsirado dabar jau visiems žinomi „smailai“ arba šypsenėlės. 1998-aisiais japonas Shigetaka Kurita sukūrė pirmąjį „emoji“ rinkinį, kurį sudarė 172 12x12 pikselių piešinėliai, kurie leido žinutėse apsikeisti emocijomis. Per šiuos 35 metus šypsenėlės žengė ilgą evoliucijos kelią.

Žinomas renginių vedėjas ir organizatorius Vytautas Bertašius artėjant vestuvių sezonui pasiūlė visiškai naują paslaugą – nemokamas profesionalias konsultacijas, kaip surengti įsimintiną vestuvių šventę. „Tai nieko nekainuoja, išskyrus jūsų laiką, o mainais gausite daug naudingos informacijos ir svarbiausia – išvengsite apmaudžių klaidų“, – sako patyręs renginių vedėjas.

Ką daryti, jeigu valgant išsprūsta pokštas ar anekdotas? Atsiprašyti ir toliau tyliai valgyti? Ar „skelti“ dar vieną linksmą nutikimą, kad šventė būtų linksmesnė, o valgiai skanesni? Psichoterapeutas Olegas Lapinas sako, kad valgant prie šventinio šeimos stalo, juokauti pageidaujama: „Priešingu atveju šventė gali virsti rimta ir įtempta procedūra“. Pasak O. Lapino, šeimos rate, kur žmonės draugiški ir tolerantiški vieni kitiems, juokauti pageidaujama.

Lietuvoje daugybę diskusijų kėlė tema, ar turėtų maisto prekių parduotuvės dirbti per šventes. Galiausiai buvo nuspręstą, kad dalis prekybos centrų užsidaro, dalis dirba trumpintu darbo laiku. Dabar vienas didžiųjų prekybos tinklų žengė naują žingsnį.  Pranešime spaudai rašoma, kad jau kelerius metus tik nedidelė dalis „Norfa“ prekybos centrų veikdavo sutrumpintu darbo laiku per didžiasias šventes. Likus mažiau nei mėnesiui iki šv.

Prabėgus šventiniam šurmuliui susirūpinama, o kur gi dėti nupuoštas Kalėdų eglutes. Daugelyje miestų tradiciškai atsiveikinti su namų puošmenomis siūloma dalyvaujant specialiose eglučių surinkimo akcijose. Jų metu atliekų surinkimo bendrovės šiuos medelius paverčia biokuru ar kompostu. Tačiau panevėžiečiai sugalvojo kai ką originaliau – žirgininkai nupuoštas Kalėdų eglutes siūlo padovanoti žirgams.

Kiek pinigų šiemet lietuviai išleido Kalėdiniam stalui, dovanoms ir Naujiems metams? Pasirodo, gyventojai ne taupė, o leido sau atsipalaiduoti – pirko įvairesnius gurmaniškus maisto produktus ir egzotiškus vaisius. Nors žmonės tikina šventėms atseikėję daugiau nei pernai. Prieš didžiąsias metų šventes lietuviai šluote šlavė parduotuvių lentynas ir ruošėsi švenčių stalą nukloti gurmaniškais patiekalais: kepta antimi, įdarytu karpiu ir įvairiausiais skanėstais.

Krepšinio gerbėjams – dar viena dovana jau pasibaigus šventėms. LKL.lt kartu su lažybų bendrove „Orakulas“ pristato įspūdingiausius  LKL čempionato epizodus sukurtus per šventinį laikotarpį. Penkta vieta. Drew Gordonas pasižymi dar vienu įspūdingu epizodu „Tete-a-Tete Casino – LKL“ čempionate. Šį kartą „Lietuvos ryto“ legionierius galingu bloku pamoko „Lietkabelio“ raumenų kalną Simą Galdiką. Ketvirta vieta. Martynui Echodui jaunas amžius – ne kliūtis.

Žuvis, matyt, buvo per riebi... Juokauja po lašine, vienoje sostinės veterinarijos klinikų, gulinčio ir sveikatą taisančio katino perso Hermio šeimininkas. Tačiau dar vakar juokinga, kaip sako šeimininkas nebuvo. Vyras spėja, kad katinas savavališkai, niekam nematant, greičiausiai prisiragavo maisto nuo vaišių stalo ir dėl to susirgo. „Vėmė, jautėsi prastai. Atvažiavom pasitikrinti. Nevalgė savo maistelio. Dėl to dabar gauna lašelinę“, - pasakoja katino šeimininkas Dainius.

Ilgasis šventinis savaitgalis Lietuvoje daugeliui tapo maloniu atokvėpiu. Daugeliui, tik ne specialiosioms tarnyboms. Medikams, ugniagesiams ir policijos pareigūnams šios trys dienos tapo tikru išbandymu. Bendrojo pagalbos centro (BPC) viršininko pavaduotojas Tadas Maroščikas portalui tv3.lt pasakojo, kad įprastai per dieną sulaukiama iki trijų tūkstančių skambučių. „Tuo tarpu šventiniu laikotarpiu šis skaičius drąsiai šokteli ir iki 4 tūkstančių ribos.

Oi, tos Kalėdos. Kaip vieną didžiausių stebuklų jų metu, daugelis įvardija ne ką kitą, o dovanų išpakavimą. Koks malonumas, kuomet artimas žmogus padovanoja kažką tokio reikalingo arba prasmingo. Deja, laikas, pinigai ir dar daug kitų įvairių priežasčių kartais lemia, kad išpakavus dovaną, šypseną tenka suvaidinti. Socialinėje erdvėje žmonės nesiliauja dalintis labiausiai nevykusių dovanų nuotraukomis.

Žvakių prekeiviai trina rankas – bent jau mugėse viena populiariausių prekių – žvakės. Kai kas perka jas dovanoms, o štai kiti ieško akcento savo namų jaukumui. Žvakių kainos šventiniu laikotarpiu labai įvairios - nuo euro iki dešimties ir daugiau už žvakę. Kai kas ieško vienos didesnės, o kai kam prie širdies arčiau kelios mažesnės. Tačiau Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos specialistai sako, kad ne pagal kainą reikėtų rinktis žvakutes, kurias ketiname degti siekdami jaukumo.

Vienas JAV restoranas, įsikūręs Niujorke, kiekvienais metais prieš šventes stebina lankytojus. Pasirodo, artėjant Kalėdoms, restorano savininkas dekoracijoms išleido beveik 60 tūkst eurų. Kavinė iš tiesų sužavėjo klientus. Mat ten žiba beveik 100 tūkst. Kalėdinių lempučių, galima rasti 15 tūkst. įvairių kitų ornamentų. Tiesa, svečius stebina ir kiek neįprasta žmogaus akiai dekoracija – senovinės lėlės, kurių yra 800, rašo cosmopolitan.com.

Šiuo metu internete siaučia naujas galvosūkis, kuris dėl savo sunkumo jus tikrai gali išvaryti iš kantrybės. Vis dėlto tai puikus būdas atsitraukti nuo darbų, galvojimo apie dovanas ar namų ruošą šventiniam laikotarpiui. Nors daugelis socialinių tinklų vartotojų prisipažino pasidavę, tikime, kad Jums gali pavykti. Visgi, jeigu jums nepavyks rasti trijų raidžių žodžio „Dog“ ( lt. „šuo“), atsakymą sužinosite galerijoje.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė švenčių proga linki išsaugoti nuoširdų rūpestį vieni kitais, supratimą ir palaikymą. Sveikinime šalies vadovė sako, kad Kūčių vakaras dovanoja vertingiausias dovanas – brangiausių žmonių artumą, namų šilumą ir ramybę. “Jų vertas kiekvienas. Tai geriausias atlygis už nueinančius metus, visiems drauge laukiant Kalėdų ryto. Jis ateina linkėdamas išsaugoti nuoširdų rūpestį vieni kitais, supratimą ir palaikymą.

Šventiniu laikotarpiu Lietuvos keliuose stacionarūs greičio matuokliai jautriau reaguos į greičio viršijimą, pranešė Kelių policijos tarnyba. Nuo šeštadienio iki metų pabaigos tam tikruose kelių ruožuose matuokliai fiksuos net menkiausią taisyklių pažeidimą. Pasak policijos, dažniausiai vairuotojai šventiniu laikotarpiu skuba ir dėl to nepasirenka saugaus važiavimo greičio, nesuvaldo automobilių, nuvažiuoja nuo kelio.

Jau rytoj prasideda šventinis laikotarpis – Kūčios, Kalėdos, o po jų ir Naujieji. Švenčių metu gyventojai lankys gimines, leis laiką su šeima, tad nenuostabu, kad keisis ir parduotuvių darbo laikas. tv3.lt nauijienų portalas primena, kad planuodami savo apsipirkimus pasitikrintumėte, ar norima palankyti parduotuvė tikrai dirbs. Mažiausios „Maxima“ parduotuvės Šv.

Mantas Jankavičius prisipažino, kad šiemet pirmą kartą per dešimt metų per Šv. Kalėdas nedirbs, o minės jas ramiai su šeima. „Aš esu skolingas savo šeimai daug švenčių, kurias praleidau scenoje, o tuo metu mano brangiausi žmonės buvo be manęs. Tiesiog, anksčiau maniau, kad uždirbti pinigai gali kompensuoti laiką. Tai netiesa. Suprantu dabar tai labai aiškiai.

Prieš didžiąsias metų šventes būtina pasirūpinti ne tik dovanomis artimiesiems, bet ir protingai pasirinkti kelionės maršrutą. Tikėtina, kad didžiuosiuose šalies miestuose penktadienį bus jaučiamas žymus eismo suintensyvėjimas.

Šią savaitę laukia ypatingos visiems lietuviams dienos – Kūčios, Kalėdos, kurios daugeliui yra laukiamiausios metų šventės. Tikriausiai visiems įdomu, kokios jos bus. Ar sulauksime sniego, lietaus, rūko, kokios bus vairavimo sąlygos. Artimiausią parą vietomis sulauksime nedidelių kritulių, daugiausia tai bus lietus, dulksna.

Artėjant gražiausioms metų šventėms daugelis gerbėjų laukia meto, kai garsios įžymybės pagaliau parodys, kaip pasipuošė savo namus. Šį kartą socialinį tinklapį „Instagram“ nušlavė garsios atlikėjos Beyonce Kalėdų dekoracijos. Mat video sudarytas iš nuotraukų, kuriose pozuoja ir pati Beyonce, rašo elle.com. Dainininkė pasidalino vaizdo klipu, kuriame puikiai atsiskleidžia divos ir jos šeimos švenčių laukimo dvasia.

Prieš didžiąsias metų šventes pašte tikras sujudimas, mat išauga ne tik kalėdinių siuntų, bet ir piniginių perlaidų srautas. O tai rodo, kad pinigai išlieka viena populiariausių kalėdinių dovanų, kurias lietuviai gauna iš savo artimųjų. Kalėdiniu laikotarpiu paštuose ir finansinių paslaugų „PayPost“ skyriuose yra išmokama beveik ketvirtadaliu daugiau piniginių perlaidų nei įprastą mėnesį.

Lietuvių kišenėse vėjai nebešvilpauja. Tokią išvadą daro ir prekybininkai, ir tyrimą atlikę ekonomistai. Pasirodo, net penktadalis žmonių kalėdinėms dovanoms šiemet išleis šimtą eurų ir daugiau. Palyginti su ankstesniais metais, tai kur kas didesni skaičiai. O dalis dovanoms lengva ranka išleidžia net ir tūkstančius. Be to, lietuviai nepasižymi kūrybiškumu. Beveik pusė visų po eglute norėtų rasti kosmetikos, kvepalų ar tiesiog pinigų.

Daugelis Kalėdų neįsivaizduoja be eglutės, o ypatingai mažiesiems tai vienas iš didžiausių šventinių džiaugsmų. Besiruošiant puošti žaliaskarę kaskart susiduriame su dvejonėmis, kokią pasirinkti – dirbtinę ar gyvą eglę? Ne paslaptis, kad tiek viena, tiek kita turi savų pliusų bei minusų, tad kurią išsirinkti? Dirbtinės eglutės Siekis tausoti gamtą dažniausiai paskatina vartotojus namuose dabinti dirbtines eglutes, o taip pat tai yra kur kas paprastesnis variantas, kada netrukdo krentantys spygl...

Gyvūnų teisių globėjai grūmoja – atsisakykime minties suaugusiems ar vaikams dovanoti gyvus padarus – kates, šunis, papūgėles ar žiurkėnus. Mat kiekvienais metais po švenčių daugybė žmonių netinkamą gyvą dovaną meta pro duris. Negana to, gyvūnai išmetami apleisti ir ligoti, mat per šventinį šurmulį dėmesio jiems neskiriama iš viso – vieni prišerti šventinėmis mišrainėmis, kiti šokoladu, ar prigirdomi šampanu.

Pasirodo, kad kartu su jį lydinčiais pingvinais Senelis apsistojo ten, kur niekada netrūksta žuvies – uostamiestyje. Netrukus Kalėdų Senelis išduos, ko labiausiai vaikai šiemet laukia po eglute. Uostamiestyje apsistojęs Kalėdų senelis jau miklina pirštus repetuodamas gražiausias giesmes. Kad jaustųsi lyg namie, jis nepatingėjo atsigabenti ir viso savo namelio.

Kur sutikti Kalėdas ir Naujuosius metus? Lietuviai žiemą vis dažniau iškeičia į šiltus kraštus ir saulėtą pakrantę. Tačiau ar dar ne per vėlu dairytis lėktuvo bilietų šventiniam laikotarpiui? Turizmo departamentas tautiečius ragina ne tik keliauti po užsienį, bet šventėms likti Lietuvoje, kur veiklos užteks kiekvienam. Kol vieni šventes sutiks namuose su šeima, kiti susikrovę lagaminus trauks į šiltus ir saulėtus kraštus.

Šiandien bendrovė „Maxima LT“ pristatė kasmetinį šalies vartotojų įpročių tyrimą „Kalėdų pyragas 2016“, kuriuo siekta išsiaiškinti, kokių švenčių šiemet tikisi ir kaip joms ruošiasi gyventojai. Remiantis tyrimo duomenimis, šiemet laukia sotesnės ir gausesnės Šv. Kalėdos, skirtos artimiausiems šeimos nariams. Lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, šiemet ne tik planuojama daugiau išleisti šventiniam stalui, bet taip pat dovanoti daugiau dovanų.

Vilniuje ir Kaune šeštadienį įžiebiamos pagrindinės miestų kalėdinės eglės. Kauniečiai galės džiaugtis interaktyvia eglute-karusele, o kaip atrodys Vilniaus kalėdinė eglutė iki įžiebimo laikoma paslaptyje. Kūrėjai žada, kad Vilniaus Katedros aikštėje šeštadienį įžiebiama eglutė „užburs savo elegancija ir netikėta pasakiška kompozicija“. Eglę juosiantį Kalėdų miestelį Katedros aikštėje šiemet apšvies 50 tūkstančių eglės skraistės lempučių.

Iki Kalėdų likus mažiau nei mėnesiui ir prasidėjus adventui didžiausia viešnagės vietų užsakymo svetainė pasaulyje Booking.com atrinko geriausias Kalėdų muges Europoje, kurias verta aplankyti dar šiemet. Išskirtinės kalėdinės dovanos, gardūs vietiniai patiekalai, kalėdinės giesmės ir skirtingų šalių kultūra – tai tik keli šių mugių akcentai, padėsiantys pajusti šventinę nuotaiką.

Ši šeima didžiąsias metų šventes nusprendė paminėti per savaitę ne todėl, kad nebegalėjo išlaukti, o dėl itin svarbios priežasties. Svarbiausia, graži istorija paplito internete, todėl dar daugiau žmonių įsikvėpė atlikti gražius darbus. Idėjos kaltininkė – 15-metė Olivia Clendennin, kurios tėtis Alby‘is dirba kariuomenėje. Tad šeimai Kalėdas ar Velykas tekdavo dažniausiai praleisti be jo, mat tėtį vis iškviesdavo į kitą pasaulio kraštą.

Pirmąjį šios vasaros ilgąjį savaitgalį Lietuvoje švenčiamos Joninės, o statistika byloja, kad šventiniu laikotarpiu maždaug 2-3 kartus padaugėja greitosios medicinos pagalbos iškvietimų. Vaistininkų teigimu, dažniausiai tai įvyksta nejaučiant saiko ir neatsakingai pasineriant į švenčių sūkurį. Specialistai sudarė dažniausių negalavimų ir populiariausių vaistinių preparatų sąrašą. Dažnesnius sveikatos sutrikimus po ilgųjų šventinių savaitgalių vaistininkai pastebi kiekvienais metais.

Lietuvos sostinė buvo vienas Rusijos turistų lankomiausių užsienio miestų per praėjusį gegužės švenčių laikotarpį, tvirtina Rusijos internetinė kelionių agentūra „Travel.ru“. Vilnius šiame reitinge – ketvirtas, viena pozicija nusileidęs Rygai. Į pirmąjį dešimtuką pateko ir Talinas, užėmęs šeštąją sąrašo eilutę. Baltijos valstybių sostinėse viešėta vidutiniškai po tris dienas, už nakvynę viešojo apgyvendinimo įstaigoje mokėta beveik po 50 eurų. Populiariausias buvo Minskas, po kurio sekė Praha.

Ketvirtadienį Seime įregistruota Darbo kodekso pataisa, kuria siūloma papildyti laisvadienių Lietuvoje sąrašą, numatant, kad dirbti nereikėtų ir per Vėlines (lapkričio 2 d.). Šią Darbo kodekso pataisą inicijavęs Seimo narys, socialdemokratas Edvardas Žakaris mano, kad Vėlinės Lietuvoje turi ryškias tradicijas, ši diena iki šiol svarbi daugumai lietuvių.

Po to, kai alkoholikas tėvas savo vaikus įmetė į šulinį, o girtuokliaujantis vyras Kražiuose nužudė keturias moteris, politikai ėmė galvoti, kaip mažinti alkoholizmą. Kai kurie ir nutarė imtis priemonių: štai Kaune pavasarį vyksiančią Kazimiero mugę siūloma surengti be galimybės vartoti alkoholį, tiksliau, siekiama leisti prekiauti alkoholiniais gėrimais tik uždarytoje taroje. Visgi kai kurioms savivaldybėms ši idėja atrodo netinkama – esą taip galima dar paaštrinti problemą.

Prieš šventes parduotuvėse buvo didžiulis sujudimas – žmonės noriai atvėrė pinigines pasitikdami 2016-uosius. Maža to, ekonomistai prognozuoja, kad šiemet gyvenimas tik gerės, o žmonės bus ryžtingesni, mažiau taupys ir daugiau išlaidaus. Mat po kelerius metus trukusios darbo užmokesčio augimo sausros, jau šių metų gyventojų piniginės pilnės.

Jau visas pasaulis pasitiko Naujuosius metus. Vienur šaudė fejerverkai, kitur 2016-ieji pasitikti šiek tiek santūriau nei iki šiol. Kviečiame pasigrožėti kaip Vilniaus gyventojai ir svečiai pasitiko naujus:...

Daugiau kaip mėnesį Vilniaus miesto nakvynės namuose gyvenantis 40-metis Virginijus šiuo metu verčia naują, kaip tikisi jis pats, švarų gyvenimo lapą. Per alkoholį praradęs šeimą, darbą ir įklimpęs į skolas vyras žengė vieną sunkiausių žingsnių gyvenime – pradėjo net 7 mėnesius trukusį reabilitacijos procesą. „Šiuo metu jaučiuosi gerai. Priklausomybės nuo alkoholio nebeliko. Tačiau susigrąžinti tai, ką praradau bus itin sunku“, - pripažįsta Virginijus.

Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenimis, gruodžio 24 – 27 dienomis šalies keliuose įvyko du eismo įvykiai, kuriuose žuvo du pėstieji – 26 metų moteris ir 55-65 metų amžiaus vyras. Šventinį savaitgalį, gruodžio 24 – 27 dienomis, policijos pareigūnai vykdė sustiprintą eismo kontrolę visuose šalies keliuose. Per keturias dienas policija nustatė net 178 atvejus, kuomet transporto priemones vairavo neblaivūs asmenys.

 Vaistinėse – virškinimui skirtų fermentų pirkimo bumas. Matyti, kad šventės tikrai sočios. Nukrovus stalus daugybe sočių ir riebių patiekalų, persivalgymas – neišvengiamas švenčių palydovas. O kartu su juo  - ir virškinimo sutrikimai, galvos svaigimas, pykinimas, silpnumas. Skrandis, kasa, kepenys ir tulžies pūslė turi dirbti daug didesniu pajėgumu nei įprastai, mat dideliam maisto kiekiui suvirškinti reikia ir daugiau fermentų, o pats organizmas to padaryti jau nebepajėgia.