Pasak O. Lapino, šeimos rate, kur žmonės draugiški ir tolerantiški vieni kitiems, juokauti pageidaujama. „Humoras rodo atsipalaidavimą, laisvę, pasitikėjimą aplinka ir žmonėmis. O rimtis parodo rituališkumą, lyg sėdėtume visi susikaupę kaip per laidotuves ar šermenis. Nebijokite juokauti prie šventinių stalų, kad ir velykinio, nes svarbiausia yra jaustis gerai ir sukurti jaukią atmosferą“, – sako psichoterapeutas.
Psichoterapeuto šeimoje Velykos – linksma šventė, kur būna ir anekdotų, juokų, lengvų pašaipų. Juk kiekvienas giminės ar šeimos susėdimas prie stalo nėra vien tik valgymas, bet ir susibūrimas drauge, pabuvimas kartu.
Kad anekdotai prie stalo leidžia atsipalaiduoti ir netrukdo mėgautis maistu mano ir Algis Kairys, „Daumantų“ pagardų gamintojas ir kulinaras.
„Humoras leidžia ne tik ištrinti nereikalingą įtampą, bet ir daugiau valgių paragauti. Juk net gydytojai juoką prilygina vaikščiojimui ir teigia, kad abiem atvejais sudeginama tiek pat kalorijų. Tad dalindamiesi anekdotais prie Velykų stalo, galėsite suvalgyti ne vieną, o du ar net tris kiaušinius su garstyčiomis, majonezu ar druska“, – sako A. Kairys, tradiciškai jau trečius metus iš eilės renkantis linksmiausią Lietuvos giminę. Tiek A. Kairys, tiek ir O. Lapinas rimtai nevertina pasakymų, kad kalbėjimas valgant prie vaišių stalo yra neetiškas veiksmas.
„Jeigu valgymą lydi kalbėjimasis, šnekučiavimasis, tai galima vadinti sveiku laiko praleidimo būdu. Tai emociškai kur kas daugiau nei tik pasisėdėjimas kartu. Tai visai kitoks pojūtis nei valgant įmonės valgykloje ar restorane, kur nieko nepažįstate, kur tvyro šiokia tokia įtampa. Manau, kad valgymas kalbantis yra sveikesnė, natūralesnė žmonių bendravimo forma negu valgymas neištariant nė žodžio“, – mano O. Lapinas.
Tiesa, psichoterapeutas siūlo prieš pasakojant anekdotą įvertinti, kokioje giminių ar artimųjų kompanijoje esate. Jeigu pirmą kartą atvažiavote pas uošvius ir nežinote jų humoro jausmo, galbūt vertėtų nuo aštresnių anekdotų susilaikyti.
