Šią Darbo kodekso pataisą inicijavęs Seimo narys, socialdemokratas Edvardas Žakaris mano, kad Vėlinės Lietuvoje turi ryškias tradicijas, ši diena iki šiol svarbi daugumai lietuvių.
„Mūsų protėviai švęsdavo Vėlines (arba joms analogišką mirusiųjų pagerbimo šventę Ilges) bent porą savaičių, o ir šiais laikais žmonės Vėlinių laikotarpiu yra įpratę vykti į atkampiausias Lietuvos kapines pagerbti savo mirusių artimųjų, susitikti su giminėmis.
Vis dėlto dar nuo sovietmečio Vėlinės, lapkričio 2-oji, yra darbo diena, iki šiol Lietuvos žmonėms nesudaromos galimybės tą dieną aplankyti tolimesnius artimųjų kapus. [...]
Visų Šventųjų dienos (lapkričio 1-osios) nepakanka aplankyti tolimesnėse Lietuvos vietose esančius kapus, ypač dėl sumažėjusių galimybių pasinaudoti visuomeniniu transportu, šiais sunkmečio metais kursuojančiu labai retai“, – teisės akto pakeitimo projekto aiškinamajame rašte dėsto E. Žakaris.
Parlamentaras atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuva šiuo metu turi 15 švenčių dienų, kuriomis nereikia dirbti, tačiau iš jų 3 šventės būna tik sekmadieniais (Velykų sekmadienis, Motinos ir Tėvo dienos). Skaičiuojant švenčių dienų skaičių be šventinių sekmadienių ir šeštadienių, Lietuva kasmet turi 12 šventinių dienų.
Kasmet Lietuvoje dalis šventinių dienų sutampa su savaitgaliais – 2016 m. Lietuvoje tokiu būdu „prapuola“ 3 švenčių dienos (gegužės 1 d., gruodžio 24 ir 25 d.). Turint omenyje, kad dar 3 šventės Lietuvoje yra nuolat sutampančios su sekmadieniais, 2016 m. realus laisvadienių skaičius Lietuvoje sudarys tik 9 dienas.