studijos užsienyje

Dažnas paskutiniųjų klasių moksleivis jau yra pasirinkęs savo svajonių specialybę, tad jam telieka nuspręsti, kur studijuoti, dar tiksliau, kurį universitetą pasirinkti. Aišku, galima rinktis pagal universiteto reitingą, bet, pripažinkime, mums svarbūs ir kiti dalykai: išlaidos, kultūrinis ir naktinis gyvenimas, užklasinių veiklų gausa, pomėgių klubai ir ne tik.

Tarptautinės Europos organizacijos Dream Foundation duomenimis, nuo 1998 m. užsienyje studijuojančių Lietuvos moksleivių išaugo nuo 5,5 tūkstančių iki daugiau nei 20000 tūstančių.

37 proc. bakalauro studijas baigusių absolventų ketina ir toliau tęsti studijas, penktadalis iš jų rinksis studijas užsienyje, 29 proc. respondentų neketina darbo ieškotis pagal įgytą specialybę ir tik 14 proc. absolventų teigė po studijų ketinantys grįžti dirbti į savo gimtuosius miestus – tokia statistika paaiškėjo Lietuvos studentų atstovybių sąjungai (LSAS) atlikus tyrimą apie absolventų apsisprendimą dėl II pakopos studijų.

Artėjant stojimo į universitetus karštligei, o viešoje erdvėje neslūgstant kalboms apie švietimo reformos spragas, vis daugiau abiturientų mokslo galimybių ima dairytis užsieno šalyse. Tačiau, kad domėjimasis virstų studijomis, būtina žinoti keletą svarbių niuansų, vienas jų – kad gerai išlaikyti brandos egzaminų nepakanka.

Renkantis aukštąją mokyklą studentams svarbus ne tik studijų programos turinys, bet ir suteikiamos tarptautinių mainų galimybės. Išvykti į užsienį, praplėsti akiratį, įgyti tiek profesinės, tiek tarpkultūrinės patirties, kuri ateityje gali būti ypatingai pravarti, norėtų kiekvienas.

Jaunimas, kuris išvyksta studijuoti ar stažuotis užsienyje, ne tik įgyja žinių bei patirties, tačiau ir padidina savo galimybes rasti darbą grįžę namo. Tai paaiškėjo paskelbus Europos Komisijos užsakymu atliktos studijos rezultatus, kurie parodė, kad užsienio patirties turinčius jaunus kandidatus darbdaviai vertina palankiau. Tikimybė, kad toks kandidatas liks be darbo ilgą laiką, yra net perpus mažesnė.

Jūratė JUŠKEVIČIŪTĖ  Kasmet vis daugiau abiturientų nusprendžia studijuoti užsienyje. Kaip sekasi mokytis svečioje šalyje, savo patirtimi dalijasi studentai iš Danijos, Švedijos ir Nyderlandų. Kitokia mokymo sistema „Išvykau norėdamas pakeisti gyvenimą, įgauti naujos patirties. Be to, tai geras sprendimas norint pagilinti anglų kalbos žinias“, − savo pasirinkimo priežastis vardijo Nyderlanduose chemijos mokslus kremtantis Tautvydas Kireilis. „Švediją pasirinkau vien iš smalsumo.

„Studijos yra puikus metas ne tik įgyti žinių, bet ir pažinti pasaulį“, – tvirtina Kauno technologijos universiteto (KTU) Ekonomikos ir verslo fakulteto (EVF) trečiakursis Justinas Grybas. Per pusantrų metų paragavęs studijų skonio net dviejose egzotinėse šalyse – Kipre ir Pietų Korėjoje, studentas nežada sustoti ir ketina vėl vykti į užsienį.

Studijos mažame Anglijos mieste, persikėlimas į Londoną ir bandymas įsitvirtinti čia su „nepopuliaria profesija“ lietuvaitei tapo dideliu išbandymu. Tačiau mergina, išvykusi iš Lietuvos ieškoti galimybių, tiki, kad sunkus darbas galų gale atves į pripažinimą. Vietoj ekonomikos – dailė Gabrielė priklauso tai daliai emigrantų iš Lietuvos, kuri į užsienį traukia ne braškių, o mokslo vaisių skinti. Šią vasarą mergina užbaigė dailės studijas Centrinio Lankašyro universitete (angl.

Vis gausiau studijuoti į užsienį vykstantys lietuviai kartu su savimi išsiveža ne tik protus, bet ir pinigus. Iš Lietuvos siunčiamų pinigų kiekis vejasi į Lietuvą ateinančią pinigų sumą.  Tokią situaciją lemia ir tai, kad emigrantai siunčia į Lietuvą vis mažiau pinigų. Visų pirma, pasak vyriausiojo „Nordea“ ekonomisto Žygimanto Maurico, dėl to kalta suprastėjusi ekonominė padėtis dalyje Lietuvos emigrantų pamėgtų valstybių: Airijoje, Ispanijoje, iš dalies – Jungtinėje Karalystėje.

Medicinos ir odontologijos studijos – daugelio jaunuolių svajonė, bet įstoti gali tik geriausi mokyklų absolventai. Kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Vokietijoje, smarkiai ribojamas priėmimas, tad nepatekusieji bando laimę svetur, nemažai jų – Latvijoje.

Kasmet vis daugiau jaunimo renkasi studijas užsienio šalių aukštosiose mokyklose. Valstybės sieną kertantys piliečiai privalo turėti Europos sveikatos draudimo kortelę. Šis dokumentas patvirtina, kad žmogus yra draustas sveikatos draudimu ir išlaidas už jam užsienio šalyje suteiktą būtinąją medicinos pagalbą padengs Lietuva. Tokių kortelių ligonių kasos kasmet išduoda vis daugiau.

Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius ketvirtadienio popietę pasveikins kitą savaitę prasidedančios jaunųjų profesionalų programos „Kurk Lietuvai“ dalyvius. Ministro Pirmininko tarnybos ir ministerijų darbuotojų gretas nuo pirmadienio papildys dvidešimt gabių lietuvaičių, baigusių užsienio aukštąsias mokyklas ir atrinktų dalyvauti programoje, kuria siekiama gabų jaunimą sudominti darbu Lietuvos viešajame sektoriuje ir padėti pagrindus tolimesnei jų karjerai gimtojoje šalyje.

Šiau­lių Didžd­va­rio gim­na­zi­jos abi­tu­rien­tė 18-me­tė Vai­va Va­si­liaus­kai­tė rugp­jū­tį Bra­zi­li­jo­s Va­su­ro mies­te vy­ku­sio­je 6-jo­je tarp­tau­ti­nė­je mo­ki­nių ast­ro­fi­zi­kos ir ast­ro­no­mi­jos olim­pia­do­je pa­si­puo­šė bron­zos me­da­liu. Jau ki­tą sa­vai­tę mer­gi­na ast­ro­fi­zi­kos moks­lo stu­di­juo­ti iš­vyks­ta į Ško­ti­jos Glaz­go uni­ver­si­te­tą.

Prokurorai jau pusmetį aiškinasi išdaviko, nutekinusio informaciją apie „Snoro“ nacionalizavimą, pavardę, tačiau akivaizdu, kad tyrimas užtruko, ir prokurorai neturi aiškaus atsakymo, kada jis baigsis. Kaip jau skelbta anksčiau, įtarimus prokurorai yra pareiškę buvusiam Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovo pavaduotojui Vytautui Giržadui, tačiau jo turinio Generalinė prokuratūra nedetalizuoja. Prieš kurį laiką V. Giržado tarnybiniame bute buvo atlikta krata.

Švietimo sektoriaus situacija šalyje aktuali ne tik moksleiviams, studentams, bet ir mokytojams bei moksleivių tėvams. Kovo 29 d. Švietimo ir mokslo ministerija pristatė 11–12 klasių mokinių nuomonės tyrimą apie bendrąjį lavinimą ir studijas. Tyrimą atliko viešosios nuomonės tyrimų bendrovė RAIT.

Anksčiau Oksfordo ar Kembridžo universitetai ne vienam moksleiviui atrodė tik tolima, nepasiekiama svajonė. Pastaraisiais metais vis daugiau jaunuolių, gavusių brandos atestatus, išvyksta studijuoti svetur. Svarbiausia – motyvacija Vis daugiau abiturientų kelia sparnus ir studijuoti išvyksta į užsienio universitetus.

Pasibaigus pagrindinei brandos egzaminų sesijai, abiturientai nekantriai laukia brandos egzaminų rezultatų, kurie nulems tolesnius ateities planus. Ne vienas dvyliktokas dar rugsėjo pirmąją pravėręs mokyklos duris jau žinojo, kad tai paskutiniai mokslo metai Lietuvoje ir savo ateitį norės sieti su studijomis užsienyje. Naujienų portalas „Balsas.lt“ pasidomėjo, kokias klaidas daro jauni žmonės, planuodami studijas užsienyje, ir kas labiausiai vilioja lietuvaičius studijuoti svečiose šalyse.

Anksčiau ištarus Oksfordo ar Kembridžo universitetų pavadinimus daugeliui moksleivių tik nutįsdavo seilės. Pastaraisiais metais vis daugiau jaunuolių, gavusių brandos atestatus, kraunasi lagaminus ir išvyksta studijuoti svetur.

Nacionalinė mokykla vietoj mąstančių žmonių rengia kryžiažodžių sprendėjus. Ji – tarsi masinių drabužių siuvykla, neišskirianti kiekvieno individo unikalumo. Užuot klaususi „kodėl?“, ji klausia „kada?“. Tokius nacionalinės mokyklos ypatumus, skaudulius ir problemas įvardijo Šiaulių Didždvario gimnazijos tarptautinio bakalaureato programos pedagogai ir mokiniai, iš savo patirties vertinantys dviejų mokymo sistemų specifiką ir požiūrį į žmogų.

Viename prestižiškiausių pasaulio universitetų – Kembridže – studijuoja ir trys panevėžiečiai. Vaikinų tikinimu, nors stojimo procedūra tęsiasi ilgai, bandyti verta. Mokytis nėra lengva, bet įkandama. Studijos Kembridže – daugelio pasaulio jaunuolių svajonė ir ne vienam atrodanti sunkiai įgyvendinama. Vis dėlto studijuojantieji šioje legendinėje Didžiosios Britanijos ugdymo įstaigoje tikina, kad įstoti įmanoma – tereikia iš anksto kryptingai tam ruoštis.

Studijuoti į Europos Sąjungos šalių universitetus kasmet patraukia vis daugiau mūsų kraštiečių. Tad besirengiančius išvykti informuojame, kad pagal Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymą mūsų šalies aukštųjų mokyklų dieninių skyrių (dabar – aukštųjų mokyklų nuolatinės formos studijų) studentai, taip pat asmenys, studijuojantieji Europos Sąjungos (ES) valstybių bei Europos ekonominės erdvės (EEE) šalių (Norvegijos, Islandijos, Lichtenšteino) ir Šveicarijos aukštosiose mokyklose yra drau...

Didelis susidomėjimas mokslais svetur patvirtina nieko nebestebinantį faktą, jog aukštojo mokslo siekiantys asmenys vis plačiau dairosi ir ieško edukacinių institucijų už Lietuvos ribų. Studentų migracija paplitusi visame pasaulyje. Šį faktą įrodo skaičiai – lyginat su praeitais metais pretenduojančių skaičius į Jungtinės Karalystės mokslo įstaigas padidėjo 20%, šiuo metu užsienyje studijuoja daugiau nei 20 tūkst.

Tarptautinės Europos organizacijos Dream Foundation duomenimis, nuo 1998 m. užsienyje studijuojančių Lietuvos moksleivių išaugo nuo 5,5 tūkstančių iki daugiau nei 20000 tūstančių.

 2009 m. rudenį Dream Foundation atliko apklausą tarptautiniu mastu apie studijas užsienyje. Buvo apklausti studentai, kurie susidomėję studijomis užsienyje arba kurie šiuo metu studijuoja kitoje šalyje. Apklausos tikslas buvo sužinoti, kodėl žmonės vyksta studijuoti į užsienį, kas daro įtaką jų sprendimui ir ar jie patenkinti šiuo pasirinkimu. Atsakymų įvairovė priklausė nuo konkrečios švietimo įstaigos, kurioje mokosi respondentai, nes apklausoje dalyvavo skirtingos mokymo įstaigos.

Oficiali statistika, kiek jaunuolių kasmet iš Lietuvos išvyksta studijuoti į svečias šalis, nevedama, tačiau informaciją apie studijas užsienyje teikiančių įstaigų darbuotojai teigia sulaukiantys vis daugiau interesantų. Studijuoti užsienyje mokinius ragina net kai kurių uostamiesčio mokyklų vadovai. "Iš apsilankymų, elektroninių laiškų, skambučių matome, kad susidomėjimas yra didesnis nei pernai", - teigia Studijų užsienyje informacijos centro direktorė Žaneta Savickienė.