Anksčiau Oksfordo ar Kembridžo universitetai ne vienam moksleiviui atrodė tik tolima, nepasiekiama svajonė. Pastaraisiais metais vis daugiau jaunuolių, gavusių brandos atestatus, išvyksta studijuoti svetur.
Svarbiausia – motyvacija
Vis daugiau abiturientų kelia sparnus ir studijuoti išvyksta į užsienio universitetus. Nors ne visi renkasi pačias geriausias ir labiausiai vertinamas švietimo įstaigas – bijo į jas nepatekti, tačiau nemažai jaunuolių neatsisako svajonės studijuoti Oksforde ar Kembridže.
Prestižiškame pasaulio universitete – Kembridže – studijuoja ne vienas panevėžietis.
Nors įstoti nėra lengva, tačiau įmanoma. Svarbiausia, pasak ten mokslus kremtančiųjų, turėti tikslą rimtai studijuoti, o ne studentauti.
Žiemos atostogoms į Panevėžį grįžę Kembridžo studentai, buvę J.Balčikonio gimnazijos gimnazistai – fizikos specialybės antrakursis Tadas Kartanas ir biochemijos pirmakursis Augustinas Šilalė – tikina, kad norintiesiems kokybiško mokslo ir gauti neįkainojamų žinių, patirties bandyti verta: nors mokytis nėra lengva, bet įmanoma. Reikia tik norėti, planuoti savo laiką ir siekti tikslo.
Pasak panevėžiečių, studijos Kembridže – daugelio jaunuolių svajonė, ne vienam atrodanti sunkiai įgyvendinama. Vis dėlto, anot vaikinų, studijuoti legendinėje Didžiosios Britanijos ugdymo įstaigoje nėra neįmanoma – tereikia iš anksto kryptingai tam rengtis ir labai gerai mokytis.
T.Kartanas ne kartą laimėjo tarptautinėse fizikos olimpiadose, gerai moka anglų kalbą, puikiais pažymiais baigė gimnaziją. Tačiau, pasak jo, įstoti į prestižinį universitetą nebuvo taip lengva.
„Atrodo, kad pasiruošei, keliolika kartų pasikartojai, tačiau nuvykus į pokalbį viskas būna kitaip. Svarbiausia – nesutrikti, nors tai ir sunku“, – teigia buvęs J.Balčikonio gimnazijos auklėtinis.
Kita vertus, net jei ir nežinai atsakymo į komisijos užduotą klausimą, dar nėra nuosprendis, kad neįstosi. Svarbu, pasak vaikino, mokėti išsisukti iš padėties. Juo labiau kad komisija užveda ant kelio. Tik reikia tai suprasti ir pastebėti.
„Tam būtina gerai mokėti kalbą. Kembridžui reikia studentų, kurie mąsto kritiškai, sugeba nesutrikti net ir esant neįprastai situacijai. Be to, labai svarbu motyvacija. Turi įrodyti komisijai, kad tikrai nori ten mokytis ir esi pasiryžęs aukoti laisvalaikį, gilintis į pasirinktą dalyką“, – pasakojo antrakursis.
Lemia pokalbis
T.Kartanas prisipažįsta: kad pateko į Kembridžą – ne vienų metų darbo rezultatas. Rimčiau galvoti apie mokslą viename geriausių pasaulio universitetų vaikinas ėmė tada, kai pradėjo mokytis papildomo ugdymo mokykloje „Fizikos olimpas“.
Ten susipažino su Kembridže studijuojančiais lietuviais, o šie skatino bandyti jėgas – stoti į prestižinį universitetą.
„Pradėjau domėtis galimybėmis ir po truputį pasiekiau tikslą“, – sako jis.
Olimpiadininkais, vaikino tikinimu, būti nėra svarbiausia. Per lemtingą pokalbį į tokius dalykus kreipiama nedaug dėmesio. Žinoma, tai – tam tikras rodiklis, kad kryptingai dirbi, sieki rezultatų. Tačiau svarbiau kelerių metų pažymių vidurkis.
„Turi būti tik devintukai, dešimtukai. Tačiau vienas kitas aštuonetas, jei jis ne iš pasirinkto profilio, neturėtų pakišti kojos“, – sako panevėžietis.
T.Kartanas teigia, kad britų kitoks mokymo stilius nei Lietuvoje. Per mokslo metus intensyviai mokomasi tris kartus po du mėnesius, o tarp jų būna pusantro mėnesio atostogos.
Tadas skaičiuoja, kad per metus pusę laiko užima mokslai, o kita pusę – vadinamosios atostogos. Tačiau jos, panevėžiečio teigimu, taip tik vadinamos: per jas dirbama įprastai – susiguli paskaitose gauta informacija, baigiami darbai, rengiamasi naujam intensyviam mokymosi laikotarpiui.
Dar vienas svarbus dalykas – neįnikti vien tik į pasirinktos profesijos dėstomus dalykus. Kembridžui, pasak A.Šilalės, reikia išprususio, apsiskaičiusio studento.
Studentus tausoja
Jaunuoliai neatsistebi, kad Kembridže visuomet gali rasti reikiamos literatūros, netenka kovoti su kitu studentu dėl norimo vadovėlio ar jį užsisakyti prieš kelis mėnesius. Be to, visi dažniausiai mokosi bibliotekose.
Papildomų vadovėlių Kembridže taip pat, anot vaikinų, nereikia. Visa medžiaga pateikiama per paskaitas.
Kitos literatūros reikia tik tada, jei pats nori daugiau ko nors išmokti. „Kembridžo universitetas formuoja kitokį mąstymą. Ir dėl to vertinami jo studentai“, – sako vaikinai.
Studentai negali skųstis nuobodžiu laisvalaikiu – yra daug įvairių brolijų, čia aktyviai sportuojama, itin populiarūs chorai, irklavimas.
„Bet viskam reikia laiko. Ten labai įdomiai prasideda irklavimo pamokos: nuo keturių ryto. Iš karto matome, kas jį lanko – paskaitose būna pavargę, miega“, – šypsosi T.Kartanas.
Tai netoleruojama, nes studentai, anot vaikinų, turi būti pailsėję, kad galėtų mokytis. Kita vertus, pasak panevėžiečių, universitetas labai saugo studentus: neleidžiama po paskaitų dirbti.
Lanksčios sąlygos
Už mokslus Kembridže mokėti reikia visiems be išimties. T.Kartanui studijos atsieina 13 tūkst. litų per metus. Palyginti su kainomis kai kuriose Lietuvos aukštosiose mokyklose, vaikino nuomone, suma nėra itin didelė.
„Paskolos sąlygos Kembridžo universitete tikrai geros. Pinigus galima sugrąžinti per ilgą laiką, o jei neuždirbi tam tikros sumos, kol kas nereikia mokėti, o ir mokant atskaičiuojama gana nedaug.
Gaunant, pavyzdžiui, septynis tūkstančius litų, veikiausiai nepasijustų, jei nuskaičiuotų šimtą litų“, – aiškina vaikinai.
Kadangi Lietuvoje atlyginimai nėra dideli, dauguma lietuvių, pasak studentų, gauna stipendiją.
Studijų metai Jungtinėje Karalystėje atsieina apie 3290 svarų sterlingų (13,5 tūkst. litų).
Atskirai reikia apskaičiuoti pragyvenimo išlaidas – mėnesiui prireiks maždaug 500 svarų sterlingų (kiek daugiau nei 2 tūkst. litų).
Daugiausia teks pakloti už bendrabutį – 300–320 svarų sterlingų (apie 1200–1300 litų), be to, pinigų reikia transportui ir kitoms būtiniausioms išlaidoms.
Kiekvienas studentas Jungtinėje Karalystėje gali prašyti studijų paskolos, ją teks grąžinti per dvidešimt penkerius metus po studijų baigimo ir tik tada, kai metinės pajamos Lietuvoje viršys 36 tūkst. litų, o Jungtinėje Karalystėje – 15 tūkst. svarų sterlingų (61,6 tūkst. litų). Jeigu tiek niekada neuždirbsite, paskolos ir negrąžinsite.
Pasirinko privatų universitetą
T.Kartanas ir A.Šilalė pažymi, kad į Kembridžą verta stoti ne tik dėl prestižo, bet dėl kokybiškų studijų, ateities perspektyvų, idealios aplinkos mokytis.
„Norėjau stoti ten, kur geriausiai parengia mano pasirinktos profesijos specialistus. Apie Kembridžą ar Oksfordą, tiesą sakant, negalvojau. Man atrodė, kad ten – ne man. Tačiau sužinojęs, kad ten mokosi ir panevėžiečių, pabandžiau“, – sako Augustinas.
Vaikinai tikina bendraujantys dažniausiai su lietuviais ir užsieniečiais, nes britai jaučiasi išskirtiniai ir su užsieniečiais nenori turėti reikalų.
Ne ką mažiau pasiekusi nei vaikinai jaučiasi panevėžietė, buvusi J.Balčikonio gimnazijos auklėtinė Agnė Baltrišiūnaitė, pirmus metus mokslus kremtanti Vokietijoje, Brėmene, privačiame universitete. Paskaitos vyksta anglų kalba.
Mergina sako prieš dešimtmetį įkurtu universitetu susidomėjusi prieš trejetą metų, kai lankėsi pas ten studijuojančią pusseserę.
„Sužinojau apie jį, kad jis privatus, elitinis, jaunas. Pamačiau, kaip ten vyksta gyvenimas, ir nusprendžiau pati bandyti“, – prisimena pašnekovė.
Mergina kryptingai ėmė rengtis studijoms.
Daug veiklos
Panevėžietė pasakoja, kad veikti ten yra ką. Po paskaitų gali užsiimti joga, baletu, gali dainuoti, šokti. Mergina pradėjo lankyti irklavimą.
„Finansavimas ten milžiniškas, gali imtis ko tik nori“, – teigia Agnė. Merginos tikinimu, nors už studijas tenka mokėti, tačiau tai įmanoma. Mokama už mokslą, maitinimą, bendrabutį, ten vykstančius renginius.
Studentė sako, kad Rytų europiečiams skiriamas didelis finansavimas, nes jų mažos pajamos.
„Per metus gaunu 15 tūkstančių eurų finansavimą“, – aiškina mergina.
Ji tiki, kad baigusi universitetą susiras gerą darbą, gaus nemažą atlyginimą. Agnė dar negali pasakyti, ar baigusi universitetą pasiliks Vokietijoje.
Mergina prisipažįsta nemėgstanti užsisėdėti vienoje vietoje, todėl neatmeta galimybės, kad magistrantūros studijas tęs kitoje šalyje.
Mergina studijuoja socialinius mokslus – politiką, ekonomiką, komunikaciją, sociologiją.
Neleidžia užsisėdėti prie knygų
Brėmene esančiame universitete studijuoja studentai iš 110 pasaulio šalių.
„Kasdien sužinai ką nors naujo, gali susipažinti su daugybe įvairių kultūrų“, – džiaugiasi pašnekovė.
Mergina pažymi, kad universitetas nenori, jog studentai užsisėdėtų prie knygų, todėl organizuoja įvairius vakarus.
„Pavyzdžiui, buvo rengiamas ledų vakaras – nemokamai dalijo ledus, taip pritraukia studentus. Dažnai vyksta šokiai, diskotekos.
Veiklos netrūksta, tik reikia turėti noro visur dalyvauti“, – pabrėžia mergina.
Agnė teigia, kad stojant į universitetą nereikalaujama valstybinių egzaminų rezultatų, nes esą jie nieko neparodo, todėl žiūrima į ketverių metų mokymosi vidurkį. Be to, reikia išlaikyti tarptautinį anglų kalbos egzaminą. Taip pat daug lemia motyvacinis esė.
„Žiūri, ar tu nesi koks moksliukas, palinkęs tik į knygas. Jiems reikia aktyvių studentų, kurių platus domėjimosi spektras“, – sako mergina.
Vaida REPOVIENĖ
