studentai

Vyriausybė pritarė, kad nuo 2016 metų rugsėjo pirmo kurso studentai gautų didesnes skatinamąsias stipendijas, tačiau dėl to gali didėti įmokos už mokslą studijuojantiems savo lėšomis. „Siūloma metams skiriamas išlaidas studentams skatinti didinti 24 procentams. Skiriama suma vienam studentui metams padidėtų nuo 2,5 bazinės socialinės išmokos (BSI) iki 3,1 BSI, tai yra nuo 95 iki 117,8 euro“, - Vyriausybės posėdyje trečiadienį sakė švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė.

Seimas atmetė Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) siūlymą septynių balų ribą nustatyti kaip gerai besimokančio studento kriterijų. Kas bus laikomas gerai besimokančiu studentu, spręs pačios aukštosios mokyklos pagal studijų sričių specifiką.

Filipinietės Maniloje klykė iš smalsumo ir nuostabos, kai tradiciškai studentų miestelyje studentų brolijos nariai bėgo nuogi. Manilos studentai taip kasmet elgiasi ne todėl, kad nori pasirodyti savo kolegėms studentėms, o todėl, kad reikalauja skaidrumo iš politikų. Studentės tikrąja ta žodžio prasme klykia. Ir viską dar fiksuoja išmaniųjų telefonų kameromis, kad vėliau galėtų dar kartą pamatyti tiek daug nuogų vyrų vienoje vietoje.

Valstybinio studijų fondo (VSF) valdyba patvirtino sąrašą asmenų, kuriems bus kompensuota už studijas sumokėta kaina – į studijas investuotas lėšas atgaus 2450 geriausių rezultatų pasiekusių studentų ir alumnų, studijavusių valstybės nefinansuojamose studijų vietose. Kompensacijoms paskirta 4,7 mln. eurų, jie paramos gavėjams bus pervesti dar šiemet, informuoja VSF. Valstybinio studijų fondo tinklalapyje jau galima pateikti prašymus šiai kompensacijai išmokėti.

Nuo to laiko, kai studentų paskolas valstybė iš savo rankų perdavė bankams, šių paskolų portfelis tik augo, penktadienį rašo dienraštis „Lietuvos žinios“. Šiemet kaip įprasta augo tiek studentų pasirašytų paskolų sutarčių skaičius, tiek jų vertė. 2015 metais pasirašyta 5219 sutarčių už daugiau kaip 7,9 mln. eurų, o pernai kreditų sutarčių skaičius siekė 4980, jų vertė – per 7,3 mln. eurų.

Lietuvos universitetai galėtų priimti 185 pabėgėlius, pusė šių vietų numatyta socialiniams mokslams. Pasak Lietuvos universitetų rektorių konferencijos prezidento Alfonso Daniūno, galimus skaičius labai sunku prognozuoti, nežinant, kiek gali atsirasti norinčių studijuoti pabėgėlių ir kokių sričių studijas jie būtų linkę rinktis. „Sąlygos priėmimo bus kaip ir visiems studentams – nebus jokių išlygų, jokių išimčių. (...) Priimame tuos, kuriuos galime, o kiek jų tokių bus – mes nežinome.

Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) trečiadienį pranešė siūlanti nuo kitų metų rugsėjo 24 procentais didinti skatinamąsias stipendijas studentams. „Siekiame didinti skatinamąsias stipendijas. Socialiniams partneriams ir Vyriausybei pritarus mūsų siūlymui, lėšos skatinamosioms stipendijoms kiltų ketvirtadaliu", – pranešime cituojama švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė. Į studijų krepšelį įskaičiuota studentų skatinimui skiriama suma kiltų nuo 95 iki 117,8 eurų metams.

Visi, kurie nori pabaigę vidurinę mokyklą stoti į aukštąsias, ta galimybę turi ir įstoja, nereikėtų sakyti, kad negabieji lieka už borto, „Žinių radijui“ sakė Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) Studijų, mokslo ir technologijų departamento direktorius Albertas Žalys.   Strateginio bendradarbiavimo sutartį pasirašę Vilniaus ir Kauno technologijos universitetų rektoriai sako norintys keisti stojimo į aukštąsias mokyklas sistemą.

 Aš norėčiau dalyvauti teisme ir liudyti kad studentai nedarė nieko nusikalstamo, kad juos reikėtų bausti, „Žinių radijui“ sakė Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) rektorius prof. Juozas Augutis.   Rugsėjo 1-ąją šmaikščią akciją per VDU šventę Laisvės alėjoje surengę studentai sulaukė kvietimo į teismą. Jie siekė atkreipti dėmesį į aukštojo mokslo suprekinimą bei studentų kasdienybės problemas.

Švietimo ir mokslo ministerija informavo, kad nuo spalio 1 d. doktorantų stipendijos didėja ketvirtadaliu. Lietuvos studentų sąjunga džiaugiasi šiuo pokyčiu, tačiau kartu primena apie kitų pakopų studentų finansinę padėtį, rašoma Lietuvos studentų sąjungos pranešime. 2012-2015 m. tyrimas „Eurostudent“ atskleidė, kad Lietuvoje valstybės parama studentams yra mažesnė už Europos vidurkį tiek pagal paramą gaunančių studentų skaičių, tiek pagal paramos santykį su kitomis studentų pajamomis.

 Pagrindinis greitkelis, vedantis į Sietlą, tapo kraupios avarijos vieta. Ant tilto į turistinį autobusą-amfibiją rėžėsi keleivinis autobusas su beveik pusšimčiu žmonių. Dauguma jų – užsienio studentai ir dėstytojai iš Šiaurės Sietlo koledžo. Susidūrus autobusams, lengvųjų automobilių nesuvaldė dar du vairuotojai. Nukentėjusieji skaičiuojami dešimtimis. „Išvežėme daugybę nukentėjusiųjų.

2015 m. bendrojo priėmimo į aukštąsias mokyklas rezultatai rodo, kad Lietuvoje daugėja abiturientų, pasiryžusių mokytis informacinių technologijų. Nors bendras įstojusiųjų į IT studijų programas skaičius šiek tiek augo ir pernai, šiemet jis padidėjo dar 11,3 proc. Informacinių technologijų studijos Lietuvoje tampa vis populiaresnės, o jas besirenkantys studentai – vis labiau motyvuoti. Pirmu pasirinkimu įstojusiųjų skaičius išaugo 43 proc., taip pakeldamas IT studijų populiarumą 8 proc.

 Lietuvos universitetų rektorių konferencijos prezidentas svarsto idėją įstatymu apriboti kai kurių studentų darbą. Pasak jo, daugelyje pasaulio šalių, dienines studijas pasirinkusiems studentams negalima dirbti daugiau nei puse etato, nes dirbant dažniausiai kenčia studijos, praneša LRT televizijos naujienų tarnyba. „Džiaugiamės, kad studentai dirba ir ypač, jei dirba toje srityje, kurią studijuoja.

Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui nusprendus į darbotvarkę sugrąžinti siūlymą įteisinti septynių balų vidurkį kaip gerai besimokančio studento kriterijų, studentija svarstys visas įmanomas priemones užkirsti kelią šio sprendimo priėmimui ir pristato galimą rotacijos mechanizmo alternatyvą.

Vos ketvirtadalis teisę baigusių studentų dirba pagal specialybę. Tokią statistiką galima grįsti elementariu faktu – panašias studijas renkasi per daug jaunimo, o aukštosios mokyklos tokią galimybę suteikia. Švietimo ir mokslo ministerija dar pernai universitetams pasiūlė taikyti minimalų stojamąjį balą, tačiau siūlymu pasinaudojo ne visos mokymosi įstaigos.

 Po vasaros atostogų į mokyklas sugrįžo mokytojai ir mokiniai. Pirmą kartą duris atvėrė ir visiškai netradicinė – demokratiniais principais paremta mokykla, kurioje vaikai patys sprendžia, ką ir kaip mokysis. Taip, tikrai viską: kokią muziką leisti vietoj įprasto skambučio, kokius dalykus mokytis, dėvėti uniformas ar ne, arba koks maistas turi būti gaminamas valgykloje. „Labai norėjosi kitokios mokyklos.

Iš įvairių šalies kampelių į didžiuosius šalies miestus suvažiavusiems abiturientams rugsėjo pirmoji – be galo svarbi šventė. Nuo šiandien jie pradės džiaugtis ne tik gilesnėmis mėgstamos mokslo srities šaknimis, bet ir smagiu studentavimo laikotarpiu.  tv3.lt komanda lankėsi Saulėtekyje, Vilniaus Gedimino Technikos Universiteto mokslo metų pradžios paminėjimo ceremonijoje.

Studentiško būsto paieškų karštinė tęsiasi. Ką tik iškepti studentai piktinasi, kad butų nuomos kainos neadekvačios – už paprastą vieno kambario butą sostinėje prašoma kelių šimtų eurų. Nekilnojamojo turto brokeriai pripažįsta – esą vasarą būsto nuomos kainos šoktelėjo maždaug dešimtadaliu. O kai kurie butų savininkai išlepę – jie ne tik nori pasipelnyti iš desperatiškai būsto ieškančių studentų, bet dar organizuoja ir „grožio“ konkursus – rengia nuomininkų atranką.

Artėjant rugsėjo 1 d. ne tik pirmokai su nekantrumu laukia, kada atsisės į mokyklinį suolą, tačiau ir pirmakursiai studentai su nekantrumu laukia, kada išbandys dideles universitetų auditorijas. Lietuvos studentų sąjungos prezidentas Paulius Baltokas primena, kad pirmąją savaitę reikia sužinoti, ko kiekvienoje aukštojoje mokykloje reikia, kokios yra taisykles. Visą šią informaciją galima rasti jų tinklalapiuose. „Reikia išsiaiškinti ar paskaitos privalomos, ar jos nėra privalomos.

Kaip turėtų būti rotuojami studentai? Kas yra gerai besimokantis studentas? Atsakymus į šiuos klausimus Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) jau yra pateikusi, tačiau studentų atstovai kritikuoja ministrės Audronės Pitrėnienės siūlymus ir užsimena Seimui teiksiantys savo pasiūlymus.

 Valstybės lėšomis naujais mokslo metais universitetuose ir kolegijose studijuos apie 15 tūkst. pirmakursių, per 11 tūkst. už mokslą mokės patys, rodo Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) duomenys. Bendrojo priėmimo metu valstybės finansuojamų studijų sutartis pasirašė 13 879 būsimi pirmakursiai, studijų stipendijas gaus 433 šiemet stojusieji.

Aukštosioms mokykloms, konkuruojant dėl studentų, vis dažniau siūlo naujas ir įmantrias specialybes su skambiais pavadinimais. Universitetai ir kolegijos rengia reklamines kampanijas ir bando prisivilioti kuo daugiau studentų, tačiau ne visuomet tai pavyksta. Švietimo ir mokslo ministerija pateikė sąrašą net vienuolikos aukštųjų mokyklų, kurių studijų programos nesurinko reikiamo studentų skaičiaus, o kai kuriais atvejais nesulaukė nė vieno stojančiojo.

Pagrindiniame ture studijuoti Lietuvos aukštosiose mokyklose kvietimų negavę ir papildomame priėmime dalyvavę studentai šiandien sužinojo rezultatus. Šiais metais papildomo priėmimo prašymus studijuoti užpildė 6 291 stojantysis. Konkurso sąlygas tenkino 5 886 asmenys. Iš jų 1 333 pagrindiniame priėmime nedalyvavo.

Iki naujų mokslo metų likus vos keletui savaičių, iki šiol būsto nuomai nesusiradę studentai kimba į paieškas. Liepą pastebėtas didžiausias šiemet susidomėjimas nuomojamais butais, ne prastesnės prognozės numatomos ir rugpjūčiui. Kur ir už kokią sumą šiuo metu studentai gali apsigyventi, analizuojama įvertinus nekilnojamojo turto portalo Aruodas.lt statistiką ir publikuojamus skelbimus.

Papildomam priėmimui į Lietuvos aukštąsias mokyklas liko 821 vieta. Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) duomenimis, daugiausia - 510 - valstybės finansuojamų vietų liko kolegijose. Iš jų 167 - technologijos mokslo studijų srityje, 103 - biomedicinos mokslų studijų srityje (išskyrus medicinos ir sveikatos krypčių grupę), 92 - verslo ir vadybos krypčių grupėje, 91 - biomedicinos mokslų studijų srities medicinos ir sveikatos krypčių grupėje.

Prasidėjus butų ir kambarių nuomos bumui, nekilnojamojo turto bendrovės „Citus“ direktorė Viktorija Čijunskytė „Žinių radijui“ ketvirtadienį sakė, kad butų nuomai šiemet studentai išleis apie 30 eurų daugiau nei pernai. „Butų ir kambarių nuomos bumas prasideda iškart po stojamųjų rezultato paskelbimo, kuomet būsimi studentai sužino, kuriame mieste jie studijuos. (...) Šiais metais yra šiek tiek didesnė suma, kurią studentai išleidžia būsto nuomai.

Pasibaigus pirmam galvos skausmui, kas kur studijuos, nerimas kitas – o kur gyventi atvažiavus į didmiestį? Ypač sostinėje kainos gan didelės. Ir kasdien jos auga kaip ant mielių. Besiruošiantys studijuoti jaunuoliai  tikisi, kad buto paieška bus lengviausias naujo gyvenimo etapas. Tačiau toli gražu taip nėra. Šią savaitę abiturientai skubėjo į aukštąsias mokyklas pasirašyti sutarčių.

Šiemet stojantieji į aukštąsias mokyklas itin aktyvūs ir paskutinei akimirkai sutarčių sudarymo nepalieka. Išankstiniais Vilniaus universiteto duomenimis, per pirmąsias dienas buvo sudaryta 40 procentų sutarčių, Vilniaus Gedimino technikos universiteto duomenimis, – net apie 60 procentų sutarčių.

Artėjant rudeniui nuomos kainos Vilniuje auga. Ne išimtis ir šie metai. Liepos mėnesį vidutinė nuomojamo buto kaina sostinėje siekė 489 eurus, nors dar balandį buvo 460 eurų, rodo nekilnojamojo turto skelbimo portalo Domoplius.lt duomenys. Pasak Evaldo Narbuntovičiaus, Domoplius.lt projekto vadovo, nuomojami butai liepos, rugpjūčio mėnesiais pabrangsta kasmet ir šį procesą lemia į sostinę plūstantys studentai ir išaugusi nuomojamo būsto paklausa.

Liepos 23 d. Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) paskelbė pagrindinio priėmimo į Lietuvos aukštąsias mokyklas pirmojo etapo rezultatus. Šiame etape 61 proc. stojančiųjų rinkosi universitetų studijų programas, 39 proc. – kolegijų. Studijuoti valstybės finansuojamose vietose ar su studijų stipendijomis pakviesta 14 516 asmenų, į valstybės nefinansuojamas vietas pakviesti 12 443 stojantieji.

Ketvirtadienį stojantiesiems į universitetus ir kolegijas pateikiami kvietimai studijuoti. Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti nurodė, kad studijos valstybės finansuojamose vietose ar studijų stipendijos pasiūlytos 14 516 asmenų, o į valstybės nefinansuojamas vietas pakviesti 12 443 stojantieji.

Ketvirtadienį stojantieji į universitetus ir kolegijas sulauks kvietimų studijuoti. Bendrajame priėmime dalyvaujantis stojantysis galės gauti vieną kvietimą studijuoti universitete ar kolegijoje: valstybės finansuojamoje, valstybės nefinansuojamoje su studijų stipendija arba valstybės nefinansuojamoje vietoje. Sutartys su pakvietusiomis studijuoti aukštosiomis mokyklomis bus sudaromos nuo penktadienio.

Šeštadienį baigiasi prašymų studijuoti registravimas. Norintieji stoti į Lietuvos aukštąsias mokyklas pagrindinio priėmimo prašymus ir reikalingus dokumentus turi pateikti iki 15 valandos. Kaip nurodo Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti, liepos 23 dieną stojantysis galės gauti vieną kvietimą studijuoti universitete ar kolegijoje: valstybės finansuojamoje, valstybės nefinansuojamoje su studijų stipendija arba valstybės nefinansuojamoje vietoje.

 „Ar galima su Jumis grįžti į Lietuvą? Gal Jums reikia, kad kas nors neštų daiktus? Ar galėčiau būti Jūsų asistentas, aš labai noriu į Vilnių?“ – tokie prašymai skambėjo profesoriui Edmundui Salikliui iš Kalifornijos valstybinio politechnikos universiteto (CalPoly) studentų, kurie bent kartą dalyvavo inžinerinėje vasaros mokykloje Lietuvoje.

Antradienį Pietų Korėjoje dvi savaites vykusiose pasaulio studentų vasaros universiadoje išdalintas paskutinis medalių komplektas. Labai sėkmingai universiadoje startavusi ir net 9 medalius (5 aukso, 1 sidabro bei 3 bronzos) iškovojusi Lietuvos rinktinė užėmė aukštą tryliktą vietą.

 Didėjant socialinei ir ekonominei gerovei, sparčiai didėja energijos suvartojimas, kyla naftos kainos, energijos išteklių tiekimas tampa nepastovus, o apie iškastinį kurą vis dažniau kalbama kaip apie laikiną energijos tiekimo šaltinį. Kauno technologijos universiteto (KTU) studentai pasiūlė savo sprendimus, kaip spręsti su tuo glaudžiai susijusias problemas.

 Po dviejų pralaimėjimų iš eilės Lietuvos studentų rinktinė trečiose kontrolinėse rungtynėse Kinijoje pagaliau atsirevanšavo šeimininkams. Vasaros Universiadai, kuri vyks Pietų Korėjoje, besirengiantys Dainiaus Adomaičio auklėtiniai nugalėjo kinus 77:73 (9:19, 25:15, 22:19, 21:20). Rezultatyviausias svečių gretose buvo Saulius Kulvietis, pelnęs 12 taškų, Lukas Lekavičius pridėjo 10 taškų, po 9 įmetė Paulius Dambrauskas ir Donatas Tarolis, 8 – Rolandas Jakštas.

Medicinos studentai lieka be valstybės paramos, jei iškart po studijų susilaukia naujagimio. Pagal įstatymus jiems nepriklauso motinystės ir tėvystės išmokos, nes jie mokslus baigia vėliau nei kiti ir viršija amžiaus cenzą. Būsimi medikai piktinasi, kad iki šiol tęsiasi jų diskriminacija. Būsima vaikų alergologė Vytenė Menkevičienė ruošiasi savo pirmagimio atėjimui. Jis pasaulį turi išvysti jau kitą savaitę. Tačiau 26-erių metų moteriai motinystės laimę temdo mintys apie galimą nepriteklių.

Naktį gimtadienį šventę studentai iš penkto aukšto su visu balkonu nugarmėjo žemyn. Šeši jaunuoliai žuvo, dar septyni kovoja dėl savo gyvybės ligoninėje. Pareigūnų teigimu, nelaimingas atsitikimas įvyko beveik pirmą valandą nakties vietos laiku. Tą akimirką, kai mažas penktame aukšte esantis balkonas atitrūko nuo sienos, jame buvo 13 asmenų. Jaunuoliai kartu su visa konstrukcija krito net iš 12 metrų aukščio. Dauguma nukentėjusiųjų – studentai iš Dublino universitetinio koledžo.

 Vilniaus kolegijos studentai sukūrė asmeninius finansus padėsiančią valdyti programėlę „Studento biudžetas“. Programėlė prieinama visiems, naudojantiems Windows operacinę sistemą savo telefone. Ją galima įsigyti ir naudotis nemokamai. Ateities planuose – ir programėlės versijos kitoms platformoms. „Pripažinkime, studentams finansų valdymas nėra labai patraukli tema.

Gydytojai sako, esą hepatitu C, skirtingai nei kitomis hepatito rūšimis A ir B, užsikrečiama tik per kraują, kuriame jau yra šis virusas, hepatitu B galima užsikrėsti lytiškai santykiaujant ar per gimdymą, ir taip pat per užkrėstą kraują. Ir pasekmės susirgus gali būti labai liūdnos – gresia kepenų cirozė ar net vėžys. Nuo hepatito A ir B galima apsisaugoti, kaip aiškinama, skiepais. Hepatito B problema aktuali visame pasaulyje.

Lietuvos studentų sąjunga ragina numatyti baudžiamąją atsakomybę už rašto darbų pirkimą ir pardavimą. Tokią poziciją sąjungos prezidentas Paulius Baltokas išsakė pristatydamas „Akademinio sąžiningumo indekso 2015“ rezultatus. „Problema, kurią turime, ir greičiausiu metu be didesnio valstybės įsikišimo negalėsime išspręsti, yra akademinių - mokslinių rašto darbų rengimas, pirkimas, pardavimas ir pateikimas kaip savo.

Šiandien Seimo rytiniame posėdyje prisiekė švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė. Priesaiką priėmė Seimo Pirmininkė Loreta Graužinienė. Moksleivių ir studentų sąjungų prezidentai teigiamai vertina naująją švietimo ministrę ir tikina, kad su ja jau teko bendrauti ir dirbti Seimo švietimo, mokslo ir kultūros komitete. „Iš tiesų teko nemažai bendrauti švietimo, mokslo ir kultūros komiteto posėdžiuose Seime, kuriuose ji pirmininkaudavo.

Gegužės 15-17 dienomis Kaune vyko 31-osios SELL studentų žaidynės, kurios šį kartą sutraukė rekordinį dalyvių skaičių – 1849 sportininkus iš 11 šalių ir 58 universitetų. Jaunieji atletai varžėsi 13-oje sporto šakų (lengvoji atletika, krepšinis, tinklinis, orientavimosi sportas, mini futbolas, stalo tenisas, plaukimas, dziudo, jėgos trikovė, šachmatai, aerobinė gimnastika, imtynės, regbis), o žaidynių metu buvo išdalinta tiek ir tiek medalių komplektų.

Šiandieninėje rinkoje veikia daug įvairių įmonių ir įstaigų, didėja tarpusavio konkurencija. Aktualu tampa samdytis profesionalius, besidominčius naujovėmis buhalterius, nes be jų teikiamos informacijos neįmanoma priimti teisingų valdymo sprendimų, numatyti įmonių veiklos strategijų, prognozių ir perspektyvų. Todėl Vilniaus kolegijos tikslas – parengti aukšto lygio, analitiškai mąstančius buhalterinės apskaitos specialistus, turinčius pakankamai žinių bei darbui reikalingų praktinių įgūdžių.

Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) siūlo į valstybės finansuojamas magistratūros studijas šiemet priimti 4446 studentus. Pernai magistrantūrai buvo numatytos 4566 valstybės finansuojamos studijų vietos, tačiau ne visos jos buvo užimtos - priimti 4365 studentai, BNS nurodė ministerija.

 Praktika viešajame sektoriuje ne tik suteikia galimybę pritaikyti universitete įgytas teorines žinias, ugdyti darbo įgūdžius ir kompetencijas. Tokia praktika skatina pilietiškumą, be to, taip sprendžiama jaunimo nedarbo problema – praktika padeda integruotis į darbo rinką bei siekti karjeros viešajame sektoriuje.

Tuo metu, kai Lietuvoje internetas buvo naujovė, į laidos „Prieš srovę“ redakciją kreipėsi viena sostinės gyventoja su skundu, kad jų daugiabutyje įvedus internetą ji negali užmigti, nes naktimis garsiai laiptinėje tas internetas vaikšto. Seni laikai – sena moteris. Tačiau tai, kas praėjusią savaitę nutiko studentų bendrabutyje, yra sunkiai tikėtina. Tuo labiau, kad abu konflikto dalyviai – informatikos studentai.

Pirmadienį naktį gausios policijos pareigūnų pajėgos atsiųstos į Saulėtekio al. 12 numeriu pažymėtą bendrabutį. Pranešta, kad jame įvyko kruvinas konfliktas, per kurį nukentėjo peiliu sužeistas vienas studentas. Greitosios pagalbos medikai į ligoninę išvežė perdurtą 1991 m. gimusį jaunuolį. Pirminiais duomenimis, kruvinas konfliktas įvyko tarp 8 a. gyvenančių kambariokų. Studentams susimušus informatikos magistrantas pačiupo peilį ir smogė juo kambariokui į nugarą.