spitzer

Dėl nepakankamo finansavimo JAV nacionalinė aeronautikos ir kosmoso administracija (NASA) gali išjungti kosminį teleskopą „Spitzer“, pranešė mokslo žurnalas „Nature“. Dėl to sutaupytos lėšos būtų perskirstytos kitoms NASA kosminėms observatorijoms finansuoti, sakoma pranešime.

Astronomai iš Pensilvanijos universiteto atrado žvaigždę, kuri kol kas yra laikoma šalčiausia mums žinoma tokio pobūdžio žvaigžde. Rudoji nykštukė aptikta naudojant du teleskopus: NASA WISE (Wide-field Infrared Survey Explorer) ir „Spitzer“ kosminį. Atstumas iki šio dangaus kūno yra maždaug 7,2 šviesmečiai, taigi tai – ketvirta artimiausia sistema nuo mūsų Saulės.

Naujas astrofizikų tyrimas atskleidė, kad mūsų Galaktika turi ne dvi, kaip buvo manoma anksčiau, o keturias spiralines vijas. Tai nustatė Lidso universiteto (D. Britanija) mokslininkai, vykdantys „Red MSX Source Survey“ tyrimų projektą. Visi žino, kad, esant kokio nors objekto viduje, labai sunku spręsti apie jo išorinę dalį. Panašiai yra ir su mūsų Paukščių Taku, tarp kurio centro ir pakraščio skrieja Saulės sistema.

Astronomai aptiko didžiulį asteroidų žiedą, supantį ryškią Vegos žvaigždę. Manoma, kad už jo gali slypėti visa planetų sistema. Vega – viena ryškiausių žvaigždžių nakties danguje, nuo Žemės nutolusi per maždaug 25 šviesmečius. Naujai atrasto asteroidų žiedo išsidėstymas leidžia manyti, kad Vega apsupta ledinio išorinio asteroidų žiedo bei šilto vidinio kosminių uolienų žiedo, teigia tyrėjai. Tai gali būti užuomina, jog žvaigždę supa daugybė neatrastų planetų.

Asteroidų žiedai, panašūs į esantį mūsų Saulės sistemoje, gali būti svarbūs bandant surasti gyvybę kitose visatos vietose, teigia naują teoriją pasiūlę mokslininkai. Joje teigiama, kad asteroidų susidūrimai su planetomis gali duoti postūmį sudėtingos, protingos gyvybės gimimui ir evoliucijai, rašo „Daily Mail“. Tai gali stebinti, mat asteroidus garsina ir baimę kelia jų potencialas sukelti masinius išnykimus, kai jie susiduria su mūsų planeta.

Kosminis teleskopas „Hubble“ iš pradžių atrado egzoplanetą, pavadintą Fomalhauto b, tačiau netrukus astronomai pareiškė, jog įvyko klaida – planetos vietoje skrieja kažkokia dulkių sankaupa, kuria planeta nepavadinsi. Vis dėlto NASA mokslininkai buvo priversti sugrįžti prie pirminės šio keisto kosminio kūno „diagnozės“ ir pripažinti, jog Fomalhauto b – planeta. Planeta, kurią gaubia tankus dulkių šydas.

Astronomai NASA infraraudonųjų spindulių kosminiu teleskopu „Spitzer“ visai netoli Saulės sistemos aptiko fiziniais parametrais Žemę primenančią planetą, kuri kol kas vadinama UCF-1.01. Atradimas nustebino mokslininkus tuo, jog daugelis iš egzoplanetų būna labai didelės: mažiausios iš jų vadinamos „superžemėmis“ ir yra keliskart didesnės už mūsų planetą. Tačiau naujoji planeta UCF-1.01 už Žemę yra mažesnė.

Manoma, kad NASA kosminiu teleskopu pavyko beprecedenčiu tikslumu užfiksuoti pirmuosius visatoje susiformavusius objektus. Blyškūs objektai, kuriuos NASA „Spitzer“ kosminis teleskopas nufotografavo infraraudonojoje šviesoje, gali būti didžiulės masyvios žvaigždės ar juodosios skylės. Tačiau jos per toli, kad būtų matomos atskirai, praneša space.com. Manoma, kad Didysis sprogimas prieš 13,7 mlrd. metų davė pradžią visatai.

Visai netoli Saulės sistemos (vos už 25 šviesmečių) esančioje Vegos žvaigždės planetų sistemoje astronomai užfiksavo dviejų didžiulių dangaus kūnų susidūrimą, savo mastu primenantį, kaip spėjama, kadaise įvykusį Žemės susidūrimą su Marso dydžio kūnu, po kurio iš katastrofos nuolaužų susiformavo Mėnulis. Susidūrę Vegos sistemos kūnai suiro ir virto milijardų smulkių nuolaužų sankaupa.

NASA teleskopai padėjo išaiškinti paslaptį, susijusią su pirmuoju dokumentuotu žvaigždės sprogimu – supernova, stebėta beveik prieš 2 tūkst. metų. 185 metais Kinijos astronomai stebėjo tai, ką pavadino paslaptinga „žvaigžde viešnia“, kuri pasirodė danguje ir ten užsibuvo beveik aštuonis mėnesius.

Mokslininkai aptiko žvaigždę, kurios paviršiuje temperatūra būna tokia pat, kaip vasaros dieną Žemėje. Tai šalčiausia žvaigždė už Saulės sistemos ribų. WD 0806-661 B yra nedidelė žvaigždė, kurios masė 6–9 kartus didesnė nei dujinio milžino Jupiterio, rašo „Daily Mail“. „Tai labai maža žvaigždė, kurios atmosferinė temperatūra beveik tokia pat vėsi kaip Žemės“, – teigia objektą atradęs astronomas ir astrofizikas Kevinas Luhmanas.

Kosminis teleskopas „Spitzer“ padarė įspūdingą ūko RCW 120, didžiulio dujų ir dulkių debesies, kuriame neseniai susiformavo žvaigždės, nuotrauką. RCW 120 yra už maždaug 4,3 tūkst. šviesmečių, Skorpiono žvaigždyne, šiek tiek aukščiau galaktikos plokštumos, praneša BBC. Ūkas infraraudonųjų spindulių srityje skleidžia plataus spektro spalvų šviesą, kurios bangos ilgiai yra daug didesni, nei mes galime matyti.

Kosminis teleskopas „Spitzer“ atrado patį didžiausią ir iki šiol nežinomą Saturno žiedą, pranešė NASA. Pasak mokslininkų, tai pats didžiausias planetą juosiantis dulkių ir ledo dalelių žiedas visoje Saulės sistemoje. Nepaisant milžiniško atrasto kosminio objekto dydžio, optiniais teleskopais jo praktiškai neįmanoma pastebėti, nes dulkių sankaupa yra labai išretėjusi – esą jos nebūtų įmanoma pamatyti net esant šio žiedo ribose.

Nors besisukančiai dujų ir dulkių sankaupai gali prireikti milijonų metų, kad susiformuotų nauja planeta, tačiau kai kada šiuos virsmus galima stebėti beveik realiu laiku. Apie tai leidžia spėti naujas astronomų iš „Spitzer“ kosminio teleskopo mokslinio instituto (STScI) atradimas.

NASA kosminis teleskopas „Spitzer“ į Žemę perdavė naujas spiralinės galaktikos NGC 1097 nuotraukas, padarytas infraraudonųjų spindulių diapazone, pranešė „Space.com“. NASA nuotr. Šios galaktikos centre matyti į akį panašus objektas, kurį suformavo galaktikoje esanti milžiniška juodoji skylė. Nors ji nematoma, ją „išduoda“ aplink matoma melsvos spalvos sritis ir baltas aplinkinių žvaigždžių šviesos žiedas. NGC 1097 yra už 50 milijonų šviesmečių nuo Žemės.

Šveicarijos astronomai aptiko pačią mažiausią kitų žvaigždžių sistemų planetą, pranešė „Science News“. „Gliese 581 e“ pavadinta egzoplaneta priklauso Svarstyklių žvaigždyne skriejančios raudonosios nykštukės „Gliese 581“ planetinei sistemai. Tai jau ketvirtoji astronomų aptikta šios žvaigždės planeta.

Eilinė tolima ir didelė egzoplaneta būtų tapusi beveik įprastiniu astronomu atradimu, jei ne vienas išskirtinis jos bruožas – ypatingai ekstremali temperatūrų kaita skirtingais metų sezonais. Planetos keistenybes tyrinėjo Gregas Laughlinas ir jo kolegos iš JAV Kalifornijos universiteto (UC Santa Cruz). Aptikto pasaulio parametrus tyrinėti padėjo „Spitzer“ orbitinis teleskopas. NASA/JPL-Caltech nuotr. Egzoplanetos, pavadintos HD 80606b, metai tęsiasi 111,4 parų.

Kaimyninės Epsilon Eridani žvaigždės sistemoje mokslininkai aptiko dar du asteroidų žiedus, dideliais lankais juosiančius žvaigždę. Tai trečioji arčiausiai Žemės esanti žvaigždė (neskaitant Saulės) – giedrame danguje ji matoma ir be teleskopo. Pirmasis asteroidų žiedas nuo žvaigždės nutolęs beveik tokiu pat atstumu, kaip ir Saulės sistemoje esantis asteroidų žiedas. Antrasis mūsų sistemoje analogų neturi ir yra nutolęs beveik tokiu pat atstumu, kaip Uranas nuo Saulės.