socializacija

Sulaukus pilnametystės kiekvieno žmogaus gyvenime atsiranda begalės naujų patirčių: mokyklos baigimas, pradedama ieškoti studijų krypties, darbo, išsikraustymas iš tėvų namų bei persikėlimas į naują miestą. Natūralu, kad šiame pokyčių etape yra susiduriama su įvairiausiomis baimėmis, klausimais ir problemomis, tad neretai pagalbos yra kreipiamasi į tėvus, kurie padeda susitvarkyti su užgriuvusiomis suaugusio žmogaus atsakomybėmis.

Lietuvos IT specialistai yra vertinami dėl aukštos darbo kultūros, kompetencijos bei įvairiapusės kvalifikacijos, kuri leidžia sėkmingai tvarkytis su nestandartiniais iššūkiais. Todėl mūsų šalies IT specialistus mielai įdarbina užsienio darbdaviai. Padirbėjus ir lietuviškoje, ir švediškoje darbo aplinkose, galima išskirti kai kuriuos panašumus ir skirtumus.

Kaune veikiančio Vyrų krizių centro vadovė Oksana Liutkevičienė susiduria su įvairiausiomis negandomis, prislegiančiomis stipriosios lyties atstovus: tai ir skausmingos skyrybos, artimųjų netektys, priklausomybių liūnai, ir nesėkmingos darbo paieškos, žmones blaškantys emigracijos verpetai... Dar viena itin skaudi problema – įstatymus pažeidusių asmenų įkalinimas ir jų grįžimas į visuomenę atlikus bausmę.

Vaikų socializacijos centrai (VSC) sulaukė auditą juose atlikusios Valstybės kontrolės kritikos dėl nerezultatyvios socializacijos. Lietuvoje veikia šeši VSC skirti mokyklos nelankančių, iš namų bėgančių, valkataujančių, linkusių nusikalsti vaikų socializacijai, ugdymui ir socialinės pagalbos teikimui. Audito metu juose Valstybės kontrolė vertino, ar vaikams teikiama pagalba organizuojama tinkamai ir yra rezultatyvi, teigiama kontrolės pranešime.

Tarp mūsų gyvena žmonės, kurių visuomenė linkusi nematyti, nes pramerkus akis tampa nepatogu ir nesmagu, kad kažkas kitokiu mąstymu ar elgesiu drįsta darkyti idealaus pasaulio vaizdą. Nors gausybė socialinių kompanijų stengiasi garsiai kalbėti apie toleranciją (o būti tolerantiškiems mūsų laikais jau net tapo madinga), ši tolerancija pasibaigia ten, kur prasideda realus gyvenimas.

Septyniolikmetė Violeta šiandien galėtų švęsti Rugsėjo 1-ąją. Bet per trejus metus, praleistus socializacijos centre „Saulutė", ji buvo įtraukta į prostituciją, patyrė grupinį išprievartavimą, pati tapo sąvadautoja ir atsidūrė už grotų. „Ji galėjo tapti kuo tik nori, bet tapo nusikaltėle. Rami pilka pelytė ši mergina nebus niekada. Skaudžiausia, kai į dugną nugrimzta talentingi vaikai, o pagalba jiems – tik formali", – atsiduso Violetos (merginos vardas pakeistas) mokytoja.

Prisipažinsiu: pirmą sykį eidama į Vaikų dienos centrą „Vaikų stotelė“, nežinojau, ko tikėtis. Niekada nebuvau susidūrusi su dienos centrais, o tuo labiau buvusi juose. Žingsniuojant ten apsilankyti pirmąjį kartą, galvoje sukosi daug minčių: kas ten? kaip ten? Keliu šalia manęs ėjo nemalonų įspūdį palikusi visai jaunų mergaičių pora: turtinga, bet itin nenormine leksika jos dalinosi įspūdžiais apie nesenus aršius konfliktus su pažįstama mergina.

Ministro pirmininko pavaduotojas Nickas Cleggas pažadėjo sukurti šimtus tūkstančių darbo vietų jauniems žmonėms ir tokiu būdu įveikti šiuo metu grėsmingą lygį pasiekusį jaunimo nedarbą Britanijoje, praneša BBC. Liberaldemokratų lyderis pranešė apie 1 milijardo svarų vertės programos „Youth Contract“ sukūrimą, kuri padės jaunimui rasti darbą arba tęsti mokslus.

Įveikti svarbiausi trukdžiai, su kuriais susidurdavo norintieji steigti vaikų darželius. Vyriausybės patvirtinta nauja statinių ir patalpų naudojimo tvarka numato, kad vaikų darželiai gali veikti visuomeninės ir gyvenamosios paskirties pastatuose ir patalpose (nuosavuose, daugiabučiuose namuose, kultūros, administraciniuose, poilsio pastatuose ir patalpose). Ši tvarka, taip pat prieš metus supaprastintos higienos normos ir įvestas ikimokyklinio ugdymo krepšelis sudaro palankias sąlygas kurti nau...

Žalgiriečiai dar kartą įrodė, kad nėra abejingi visuomenę kaustančioms problemoms. Penki VMFD „Žalgiris“ žaidėjai apsilankė Vėliučionių vaikų socializacijos centre vykusioje sporto šventėje, teigiama pranešime spaudai. Socializacijos centro gyventojai – įvairius nusižengimus padarę 14 – 18 metų paaugliai. Centro darbuotojai rūpinasi, kad socialinės rizikos grupei priklausantys vaikai integruotųsi į visuomenę ir rastų savo vietą gyvenime.

Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininko vizitas į problemų draskomą Kučgalyje veikiantį socializacijos centrą „Širvėna" priminė sovietinius laikus. Renginio organizatoriai ir svečiai tapo prastai surežisuoto spektaklio dalyviais.

Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininko vizitas į problemų draskomą Kučgalyje veikiantį socializacijos centrą „Širvėna" priminė sovietinius laikus. Renginio organizatoriai ir svečiai tapo prastai surežisuoto spektaklio dalyviais.

Lietuvoje gyvenantys rusai pilietybę gavo automatiškai, tuo tarpu beveik 100 tūkstančių Estijos gyventojų - asmenys be nustatytos pilietybės, o daugiau nei 113 tūkstančių - kitos šalies piliečiai. Latvijoje padėtis ne ką geresnė.

Parama „taškui“. Taip kai kurie žmonės vadina maisto paketus ir kitokią labdarą varguoliams. Su skaudama širdimi jie mato, kaip maisto paketai “taškuose“ iškeičiami į butelį arba pigiau siūlomi kaimynams. Žmonės vis dažniau nebepasitiki aukomis be konkretaus adreso. Bet labdarą renkančios organizacijos įsitikinusios: šaukštas deguto neturėtų sugadinti gerumo medaus statinės. Paramos maistą keičia į butelį „Man tos “Maisto banko“ akcijos keistos.

Šiauliuose gimusi ir užaugusi Danutė Damanskienė gyvena ir miega po atviru dangumi pačios susikurtame šiukšlyne. „Baikit triukšmauti! Iškviesiu policiją! Trukdot man ilsėtis..." - sudraudžia Danutė Damanskienė sandėlyje dirbančius darbininkus. Darbininkai nekreipia dėmesio - toliau krauna dėžes. Šypsosi ir Danutė: „Nekviesiu, tik taip juokauju". Staiga ir vėl nuomonę pakeičia: „Visi čia man trukdo, aš noriu miego", - ir vėl kuičiasi į purvinus patalus, iš kurių ką tik žadėjo keltis.

Prieš porą metų Lietuvoje veikė specialus telefono numeris, kuriuo paskambinus buvo galima pranešti apie mokyklos nelankančius vaikus. Dabar toks telefonas neveikia, bet ne todėl, kad sumažėjo mokyklos nelankančių vaikų. Mokyklos nelankymo problema dar labai paaštrėjo prasidėjus emigracijai, mat be tėvų priežiūros likę vaikai dažnai savarankiškai nusprendžia nesimokyti. Nors šalyje vykdomos net kelios vaikų grąžinimo į mokyklos suolą programos, mokyklos nelankančių vaikų statistika glumina.

Švietimo ir mokslo ministerija, šiemet po apskričių reformos perėmusi septynių vaikų socializacijos centrų steigėjo funkcijas, nutarė jų tobulinimui skirti daugiau nei vieną milijoną litų iš Europos Sąjungos paramos. Kiekvienam centrui dvejiem metams planuojama skirti daugiau nei 100 tūkst. litų.

Praeiviai  gręžiojasi į šaligatviu einantį būrį žmonių, nes jie ne tokie, kaip kiti. „Ne tokie” yra iš viešosios įstaigos (VšĮ)  „Mūsų atgaiva“ dienos centro, kurį lanko žmonės, turintys proto negalią. „Kitokie“ - sveikesni už mus „Žmogus, mūsų akimis žiūrint, gimė kitoks, tačiau, vertindama santykius mūsų įstaigoje ir kitose institucijose, kartais pagalvoju,  kad dienos centro lankytojai yra sveikesni už mus, - samprotauja VšĮ direktorė Asta Graužinienė.