Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininko vizitas į problemų draskomą Kučgalyje veikiantį socializacijos centrą „Širvėna" priminė sovietinius laikus.
Renginio organizatoriai ir svečiai tapo prastai surežisuoto spektaklio dalyviais.
Penktadienio vakare po susitikimo Biržų pilyje su rajono ugdymo įstaigų pedagogais Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas Valentinas Stundys, lydimas mūsų rajono savivaldybės tarybos nario valstiečio liaudininko Kęstučio Armono, lankėsi Kučgalio socializacijos centre.
Vizitą organizavusi atkurto Lietuvos sąjūdžio Biržų skyriaus pirmininkė Laura Ruplėnaitė aiškino, kad apsilankymas šiame centre numatytas žinant, kiek jame yra problemų. Apie jas ne sykį rašyta „Šiaurės rytuose" ir respublikinėje žiniasklaidoje.
Važiuojant į Kučgalį Seimo narys prisipažino iki šiol lankęsis tik viename – Čiobiškio – socializacijos centre, kuris jau uždarytas. Buvęs dar vienoje privačioje ugdymo įstaigoje Trakų rajone.
Vykstant į Kučgalį Biržų savivaldybės tarybos ir Sąjūdžio narys K. Armonas korespondentės naiviai klausinėjo, ar ši žinanti, kur tas socializacijos centras yra. Teko parodyti kelią.
Kalbas skaitė iš lapelio
Atvykėlius pirmasis pasitiko Kučgalio socializacijos centro aprūpinimo skyriaus vedėjas Jonas Stasiulionis, paspaudęs pultelį ir atvėręs brangiai kainavusius įstaigos tvoros vartus. Prie durų svečius pasitiko ir pati įstaigos direktorė Laima Vaičienė.
Kabinete svečių jau laukė įstaigos personalas ir keturi čia perauklėjami jaunuoliai. (Kad būtų aiškesnis renginio aprašymas, reikia priminti, jog Kučgalio socializacijos centre už aukštos tvoros yra laikomi ir bandomi perauklėti paaugliai, kurie yra padarę įvairių nusikaltimų.)
Vos suspėjusiems atsisėsti svečiams vaikinai įteikė gėlių. Mokinių tarybos pirmininku pristatytas paauglys iš lapelio perskaitė tekstą apie tai, ką jie, auklėtiniai, veikia šiame centre.
Kaip vieną iš svarbesnių ir džiugesnių akimirkų jis paminėjo neseniai surengtas varžybas su kaimo jaunimu. „Su mokytojų ir auklėtojų pagalba į viską pradedame žiūrėti kitaip", – iš lapelio bėrė mokinių tarybos pirmininkas.
Po jo taip pat iš lapo kalbą perskaitė kitas socializacijos centro auklėtinis. Jis stengėsi rimtai (tiesa, kartais klysdamas) perskaityti žodžius apie tai, kad „gyvenimas nėra tiesus, o su labirintais, ir mes kartais juose pasiklystame". Ir dėkojo auklėtojai, kuri pastebėjo jo balso galimybes.
„Nesibelski į širdį, o lietau, negraudinki manęs ir neteiski, aš jau viską seniai pamiršau ir bandau, ir bandau sau atleisti", – liejosi paauglio dainuojami žodžiai, pritariant akordeonui.
Tiesa, vėliau paaiškėjo, kad tų vaikino „balso galimybių" Kučgalio pedagogams labai ir nereikėjo ieškoti. Mat jis yra lankęs muzikos mokyklą, moka groti daugeliu instrumentų.
V. Stundžio paklaustas, kodėl jis čia, puikų balsą demonstravęs paauglys tikino, jog buvo „susidėjęs" su blogais draugais, bet išėjęs žada viską keisti. Jo auklėtoja, dirbanti nuo pirmos įstaigos įsikūrimo dienos, tikino, jog šis vaikinas esą pirmasis jos auklėtinis, kalbantis apie tai, kad reikės grąžinti skolas tėvams.
Perauklėjimui – iš popieriaus lankstomos gulbės
Socializacijos centro socialinė pedagogė Asta Vaicekavičienė svečiams pristatė trečius metus gyvuojančią įstaigą. Rodė skaidres iš įvairių renginių, kuriose – vaikinų švenčiamos Kalėdos su persirengusiais Kalėdų seniu ir Snieguole, susitikimas su Vabalninko ateitininkais, kaimo jaunimu.
Įstaigos darbuotojos pasakojo, kad čia egzistuoja balų sistema. Už teigiamus poelgius nusikalsti linkusiems jaunuoliams rašomi pliusai, už neigiamus – minusai. Pastaruosius vaikinai turi galimybę išsitaisyti atlikdami gerus darbus.
Įstaigoje visaip stengiamasi, kad auklėtinių laikas būtų suplanuotas ir kad būtų atliekami geri darbai.
„Vaikinai užsikrėtę origami – popieriaus lankstymu. Populiariausios – gulbės", – aiškino neformaliojo švietimo ir pagalbos skyriaus vedėja Ona Šleivienė.
Beje, vieną rausvą origami krepšelį paaugliai padovanojo ir Seimo nariui. Kalbant apie paauglių dienotvarkę buvo pabrėžta, kad svarbią vietą užima darbinė veikla. Vaikai plauna patalpas, patys prižiūri bendrabutį, grėbia lapus. Apie darbus pedagogų kiemuose ar ūkiniuose užsiminta nebuvo.
Socialinė pedagogė pasidžiaugė įstatymo pakeitimu, kuris numato, jog vaikai čia gali būti ne trejus, bet iki vienerių metų. „Sistema leidžia vaikui prašyti nutraukti vidutinio poveikio priemonę ir po mėnesio. Tuomet atsiranda motyvacija", – aiškino Asta Vaicekavičienė.
Auklėja NATO principu
Su Seimo nariu atvykusi Laura Ruplėnaitė paauglių klausė, dėl kokių priežasčių jie ryžtųsi iš centro bėgti. (Tenka priminti, kad pabėgimai iš šios įstaigos yra itin dažnas reiškinys.)
„Susipyksti su draugais, namų pasiilgsti", – aiškino vienas susitikime dalyvavęs paauglys.
Reaguodamas į šiuos vaikino žodžius V. Stundys atsakė, kad „reikia grūdintis".
Socializacijos centro direktorė Laima Vaičienė minėjo, kad čia būdami vaikai ypač pajunta, kokie jiems svarbūs namai.
„Labai svarbu, kad mamos prašytų, jog vaikai sugrįžtų", – aiškino direktorė.
„Bet jūs vaikus išleidžiate – ir darbo nebėra", – provokavo V. Stundys.
„Mes eitume dirbti į mokyklas, kad tik vaikams nereikėtų į čia važiuoti", – tikino L. Vaičienė, viena iš socializacijos centro steigimo aktyvisčių.
Pedagogo išsilavinimą turintis V. Stundys samprotavo, kad tokios institucijos, kaip socializacijos centrai, reikalingos: „Valstybė visais savo vaikais privalo rūpintis." Regis, jis neabejojo, kad tokio rūpinimosi, koks yra Kučgalyje, visiškai pakanka.
„Labai brangios tos institucijos. Daug kainuoja vaikų pabėgimai – visuomenė aštriai reaguoja. Mes įsitempiame, tuomet sunku siekti darbo rezultatų. Sunku įrodyti, kad esame reikalingi, o pinigus šiais laikais visi skaičiuoja", – bėdojo L. Vaičienė.
Pedagogai minėjo, kad paaugliai auklėjami panašiu principu kaip NATO – jei vienas paauglys padaro ką nors blogai, kenčia visa grupė.
Tuomet vaikinų auklėtojas R. Vedluga, žiūrėdamas į „Šiaurės rytų" korespondentę, nebeiškentė neišrėžęs, kad žiniasklaida išsigalvoja, jog vaikai kaime prašinėja cigarečių.
„Jums tik intriga svarbu", – pykčio žiniasklaidai neslėpė R. Vedluga.
Papilyje nebesportuoja
Kaip vieną didžiausių bėdų L. Vaičienė pateikė tai, jog įstaiga neturi sporto salės. Yra parengtas investicijų projektas, tačiau dėl krizės planai liko net nepradėti įgyvendinti. Dabar, centrui perėjus į Švietimo ir mokslo ministerijos pavaldumą, anot jos, vėl reikės apie tai pradėti kalbėti.
„Miestelyje sporto salės nėra. Anksčiau sportuoti auklėtojai su vaikais važiuodavo į Papilio mokyklos sporto salę. Kodėl dabar nebevažiuoja, nežinau", – gūžtelėjo pečiais įstaigos vadovė.
K. Armonas ėmė ir pasidomėjo, ar mokykloje veikia interneto ryšys, o V. Stundys paaugliams palinkėjo „imti savo likimą į rankas„. Seimo narys dviem įstaigos darbuotojams – ūkvedžiui Jonui Stasiulioniui ir socialinei pedagogei A. Vaicekavičienei – įteikė komiteto padėkos raštus „už nuoširdų darbą“.
Vėliau L. Ruplėnaitės paklausus, kokiu pagrindu buvo nutarta skirti padėkos raštus būtent šiems asmenims, ji minėjo, jog „gavus įstaigos informaciją ir iš kitur".
Bendrabučio apžiūrėti nepanoro
Direktorės pasiūlymo aplankyti įstaigos bendrabutį, kuriame buvo daugiau paauglių, Seimo narys atsisakė. Ir, palinkėjęs stiprybės mokytojams, išvyko į Vilnių.
Važiuodamas į namus seimūnas bendrakeleiviams apgailestavo, kad Kučgalyje, kaip ir visose švietimo įstaigose, dominuoja moterys. Čia, anot jo, reikėtų vyriško pavyzdžio, juolab kad daugelį nusikalsti linkusių paauglių augina vienišos mamos.
„O kodėl švietime nedirba vyrai?" – nusistebėjo rajono tarybos narys K. Armonas.
Panevėžio socializacijos centras „Širvėna" Kučgalyje įkurtas prieš trejus metus.
„Po resocializacijos" jis išleido jau 39 jaunuolius. Keturi iš auklėtinių į centrą buvo pakliuvę du kartus.
Šiuo metu centre yra 15 paauglių, atliekančių vidutinės priežiūros perauklėjimą. Juos prižiūri 50 darbuotojų. Veikia penki neformaliojo ugdymo būreliai – dailės, muzikos, informacinių technologijų, medžio darbų, sporto. Kiek kartų šios įstaigos globotiniai buvo pabėgę, informacija nebuvo pateikta.
Jurgita Vitkauskienė
