Natūralu, kad su naujojo gyvenimo etapo iššūkiais ir kilusiais sunkumais dažniausiai susidoroti padeda tėvai arba artimieji. Tačiau ką daryti tiems jaunuoliams, kurių gyvenimai susiklostė kitaip, kurie užaugo globos namuose? Iš vaikų globos namų į savarankišką gyvenimą išėję jaunuoliai dažnai susiduria ne tik su klausimais, kaip tinkamai planuoti savo turimus finansus, kaip spręsti kilusias problemas, bet ir kaip išsiugdyti reikiamus įgūdžius.
Klaipėdos vaikų globos namų „Rytas“ socialinis darbuotojas Arvydas Viržintas pasakojo, jog vaikų namų globotiniai jau iš anksto yra ruošiami naujajam etapui, t.y., gyventi savarankiškai. Visų pirma būna sudaromas individualus socialinės globos planas, kurio viena iš sudedamųjų dalių yra „Kasdieninių savarankiško gyvenimo įgūdžių ugdymas“.
„Šios srities planavimas ir įgyvendinimas yra vykdomas pagal kiekvieno globotinio amžiaus tarpsnį, jo gebėjimus, turimus įgūdžius, poreikius, psichinę ir fizinę sveikatą. Globotiniai yra mokomi namų ruošos darbų, įgyja finansinio raštingumo srities žinių, yra supažindinami su Klaipėdos mieste esančiomis įstaigomis, jų funkcijomis, kartu su socialiniu darbuotoju vykstant į šias įstaigas būna aptariamos įvairios situacijos, galinčios iškilti ateityje“, – sakė socialinis darbuotojas A. Viržintas.
6 mėnesius prieš vaiko pilnametystę yra vykdomas globotinių „ateities planavimas“, kuomet bendruomeninių vaikų globos namų socialiniai darbuotojai organizuoja susitikimus su darbuotoju, kuris dirba su savarankiškai gyvenančiu jaunimu.
„Yra įvertinamos globotinio žinios, kartu su vaiku aptariami savarankiško gyvenimo pirmieji žingsniai: gyvenamojo būsto, finansų valdymo ir profesijos bei darbo klausimai, teikiamos rekomendacijos vaiką ruošiant palydėti į savarankišką gyvenimą, siekiant kokybiško socialinės integracijos ir paslaugų tęstinumo globotiniams iš vaikų globos namų pereinant į palydimąją globą“, – dėstė A. Viržintas.
Nuo 2016 m. globotiniams, sulaukusiems pilnametystės ir palikusiems Klaipėdos miesto vaikų globos namus, yra teikiama „Vaiko palydėjimo į savarankišką gyvenimą“ paslauga, kurią sudaro informavimo, konsultavimo, tarpininkavimo ir atstovavimo paslaugos. Kiekvienas savarankišką gyvenimą pradedantis jaunuolis turi galimybę kreiptis į socialinį darbuotoją, kuris kuruoja šios paslaugos teikimą ir gali gauti įvairiapusę, kompleksinę pagalbą kiekvienoje savarankiško gyvenimo situacijoje.
„Vaiko palydėjimo į savarankišką gyvenimą“ paslaugos tikslas – įgalinti, gebantys savarankiškai tvarkytis su iškilusiais sunkumais jaunuoliai, kad savarankišką gyvenimą pradedantys asmenys jaustųsi saugūs, gebėtų rasti jiems reikalingą informaciją ir žinotų, kad šalia yra žmogus, į kurį jie nuolat gali kreiptis.
Kaip tikino socialinis darbuotojas, jaunuoliai, išėję iš vaikų globos namų, nėra paliekami likimo valiai. Jie turi sukurtą „Facebook“ paskyrą „Gyvenu savarankiškai“, kurioje gali rasti atnaujinamą svarbią informaciją apie jiems priklausančias išmokas, priminimus apie žingsnius, kuriuos reikia atlikti, pavyzdžiui, deklaruoti savo turtą ir pajamas dėl socialinio būsto eilės, taip pat šioje paskyroje jaunuoliai randa jau atrinktus darbo skelbimus, sukurtas vaizdo pamokėles, kaip užsiregistruoti internetu į Socialinės paramos skyrių bei kaip deklaruoti savo gyvenamąją vietą.
Savarankiško gyvenimo pradžiai – vienkartinė išmoka
Pradėdami savarankišką gyvenimą jaunuoliai dažnai dar mokosi bendrojo ugdymo mokyklose, tad susiduria ne tik su reikiamų įgūdžių stoka, bet ir su finansiniais sunkumais, todėl pilnametystės sulaukę vaikų globos namų auklėtiniai gauna vienkartines 2 925 eurų išmokas, skirtas įsikurti.
Dažnai jaunuoliai dar nebūna pasirengę savarankiškai nuspręsti, kur išleisti šiuos pinigus, tad vienkartinė išmoka įsikurti nėra išmokama grynaisiais pinigais. Norint ją gauti pirmiausia reikia susitvarkyti reikiamus dokumentus: turėti asmens dokumentą, parašyti prašymą išmokai gauti ir turėti globos nustatymą patvirtinančius dokumentus, taip pat išankstinę norimos prekės sąskaitą faktūrą. Tik tuomet Socialinės paramos skyriaus darbuotojai priims sprendimą, ar patvirtinti norimos prekės mokėjimą.
Pasak LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, vienkartinė išmoka įsikurti gali būti panaudota būstui pirkti ar nuomoti, mokesčiams už nuomojamo ar nuosavybės teise turimo būsto komunalines paslaugas, būstui remontuoti arba rekonstruoti, baldams, buitinei, vaizdo ir garso technikai, namų apyvokos reikmenims, vienam asmeniniam kompiuteriui, vienam mobiliojo ryšio telefonui įsigyti, studijų ir neformaliojo švietimo kainai padengti, mokymosi ir darbo priemonėms įsigyti, žemės sklypui įsigyti, mokamų sveikatos priežiūros prekių ir paslaugų išlaidoms apmokėti arba automobiliui įsigyti.
Jaunuoliams nuspręsti, kaip panaudoti gaunamas lėšas, padeda ir socialinis darbuotojas, kuris padeda apibrėžti pirmojo būtinumo prekes, kartu su jaunuoliu apžvelgia rinkos kainas ir esant poreikiui teikia finansų valdymo konsultacijas.
Susiduria su problemomis
Į „Vakarų ekspreso“ redakciją kreipėsi vaikų globos namuose gyvenęs pilnametystės sulaukęs Dovydas, kuriam priklauso vienkartinė išmoka įsikurti. Dovydas tikino, kad už jam priklausančius pinigus jis ketino nusipirkti automobilį ir įsigyti mobilųjį telefoną, tačiau susidūrė su problema.
„Visus dokumentus susitvarkiau, pasiėmiau išankstinę sąskaitą faktūrą, nunešiau į Socialinės paramos skyrių, tačiau man pradėjo pasakoti, jog tai yra prabangos prekė ir negaliu jos pirkti. Mano telefonas, kokio noriu, kainuoja 700 eurų, dokumente labai aiškiai yra parašyta, ką galiu pirkti, o už kokią sumą nurodyta nėra, bet prekės pirkimo man nepatvirtino“, – piktinosi Dovydas.
Pasak jo, Dovydui buvo liepiama parašyti prašymą dėl norimos įsigyti prekės ir laukti atsakymo, kurį Socialinės paramos skyrius pažadėjo atsiųsti per 10 darbo dienų. Praėjus 14 darbo dienų ir nesulaukus jokio atsakymo Dovydas vėl kreipėsi į darbuotojus, kurie jį informavo, jog mobiliojo telefono įsigyti vaikinas negalės.
Norėdamas išsiaiškinti, ar tikrai negali įsigyti mobiliojo telefono, Dovydas kreipėsi į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją, kurioje jam buvo pasakyta, kad Socialinės paramos skyriaus darbuotojai privalo patarti, padėti ir paaiškinti, kurias prekes pirkti, o kurių ne.
Pasak Socialinės paramos skyriaus, jaunuolių norimi įsigyti daiktai yra skirstomi į pirmosios būtinybės ir prabangos prekes.
Taip daroma dėl to, kad dažnai pasitaiko atvejų, kai pilnametystės sulaukę iš vaikų globos namų išėję jaunuoliai siekia šiuos pinigus išsigryninti ir prekes tiesiog perparduoda už mažesnę sumą, taip prarasdami dalį vienkartinės išmokos. O gautus grynuosius pinigus dažnai išleidžia pramogoms, vakarėliams ar net ne būtinosioms prekėms. Tad Socialinės paramos skyriaus darbuotojams išanalizavus kiekvieną konkrečią situaciją yra nusprendžiama, ar mokėjimas už norimą prekę bus patvirtintas, ar ne, taip siekiant apsaugoti jaunuolius nuo jiems priklausančių pinigų iššvaistymo.
