Švietimo ir mokslo ministerija, šiemet po apskričių reformos perėmusi septynių vaikų socializacijos centrų steigėjo funkcijas, nutarė jų tobulinimui skirti daugiau nei vieną milijoną litų iš Europos Sąjungos paramos. Kiekvienam centrui dvejiem metams planuojama skirti daugiau nei 100 tūkst. litų.
ES parama vaikų socializacijos centrų veiklai tobulinti bus skiriama remiantis Mokyklų tobulinimo programos plius 38-uoju komponentu „Vaikų ir jaunimo socializacijos centruose dirbančių mokytojų ir pagalbos specialistų kompetencijų ugdymas“. Planuojama remti veiklas: darbo (su centruose ugdomais elgesio problemų turinčiais vaikais) metodikų parengimas ir jų išbandymas; šiuolaikinių ugdymo metodų diegimas; modernios organizacijos vadybos žinių suteikimas ir jų taikymas praktikoje; kvalifikacijos tobulinimo programų rengimas ir įgyvendinimas; švietimo pagalbos teikimo formų plėtra.
Išankstinį kvietimą planuojama skelbti šių metų spalio mėnesį.
Nacionalinė mokyklų vertinimo agentūra atliko vaikų socializacijos centrų veiklos kokybės išorės vertinimą. Buvo tirti visi 7 centrai, stebėta daugiau nei 300 pamokų ir neformalaus ugdymo, popamokinių užsiėmimų, analizuoti dokumentai ir kt.
Apibendrinus duomenis paaiškėjo, kad partnerystė su kitomis institucijomis, bendroji rūpinimosi mokiniais politika, darbo tvarka ir taisyklės, dėmesys mokinių asmenybėms ir socialinei raidai, pageidaujamo elgesio skatinimas ir kt. yra pačios stipriausios vaikų socializacijos centrų veiklos sritys. Vertintojų sudaryto dešimtuko gale atsidūrė rodiklis „patalpų naudojimas“. Pasak Nacionalinės mokyklų vertinimo agentūros direktoriaus Gražvydo Kazakevičiaus, paprastai centrai turi daug patalpų, sunku jas tinkamai prižiūrėti, bet matomos pastangos padėtį gerinti.
Ataskaitoje buvo išskirtos ir penkios tobulintinos sritys. Tai specialiųjų poreikių mokinių ugdymas, išmokimo stebėjimas, mokymosi veiklos diferencijavimas ir kt. Monika Bilotienė, Nacionalinės mokyklų vertinimo agentūros direktoriaus pavaduotoja, sako, kad finansinė krizė, lėšų stygius labiausiai kirto per ugdymo planą – nustatyta, kad centruose išnaudojamos ne visos privalomos valandos, skirtos pamokoms. Mokymo įvairovė centruose taip pat gali būti didesnė, mokymas labiau diferencijuotas, nes į klases susirenka itin skirtingų gebėjimų paaugliai. Didesnę mokymo metodų įvairovę leidžia ir dokumentai – vaikų socializacijos centruose ugdymo planą galima keisti iki 20 proc.
Vertintojai gerai įvertino popamokinę veiklą centruose: daugumos mokinių santykiai su auklėtojais yra geri, mokiniai skatinami ugdytis vertybines nuostatas.
Vaikų socializacijos centruose nemažai dėmesio skiriama ikiprofesiniam rengimui. Paaugliai (daugumai jų jau suėję 14 metų) su įvairiais amatais susipažįsta centruose, taip pat aplanko profesines mokyklas. Daliai mokinių išduodami ikiprofesinio parengimo pažymėjimai, su kuriais jie gali stoti į profesines mokyklas arba įsidarbinti įmonėse.
