skiepai

Nespėjus įsibėgėti pavasariui, du vilniečiai jau kreipėsi pagalbos į medikus dėl erkių įkandimų. Deja, abi aukos nebuvo pasiskiepijusios nuo erkinio encefalito. Vilniaus visuomenės sveikatos specialistai įspėja, kad susiklosčius tokiai situacijai, lieka tik neramiai laukti ir stebėti – ar nepasirodys pirmieji ligos simptomai. Mat įkandus erkei, jokių profilaktinių priemonių nei prieš Laimo ligą, nei prieš erkinį encefalitą nėra.

Evelina Anusauskaitė tiesiog pražydo, kai pradėjo svečiuotis Jungtinėse Amerikos Valstijose. Iš pradžių, laimėjus muzikinį konkursą „Avon Voice“, mergina atrodė švytinti iš laimės. Dabar, svečioje šalyje užmezgusi profesinių ryšių ir ten besisvečiuojanti vis dažniau, Evelina spindi ne tik laime, bet ir sveiku grožiu. Pati dainininkė sako, kad visa tai dėl naudojamos (ir reklamuojamos) kosmetikos bei, žinoma, dėl sveiko gyvenimo būdo.

Socialinėje akcijoje, surengtoje pirmą kartą Lietuvoje minimos „Skiepų dienos“ proga ir skatinančios pasiskiepyti pasirodė tai padaryti pasiruošusios seksualios medicinos sesutės. Žaismingumas yra dalykas girtinas, kuris gali padėti sudėtingus ir rimtus dalykus pateikti kitaip, linksmai ir paprastai.

Atėjus pavasariui, žmonės vis dažniau būna gamtoje. Kad poilsis būtų ne tik smagus, bet ir saugus, Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto (NMVRVI) Serologinių tyrimų skyriaus vedėja Jūratė Buitkuvienė  informuoja  apie joje tykantį pavojų – erkes ir jų sukeliamas ligas. Erkių per paskutinįjį dešimtmetį pagausėjo 9,3% . Pasaulyje yra apie 850 erkių rūšių, o 8 rūšys yra įvairių ligų sukėlėjų pernešėjai.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) statistiniais duomenimis, 2011 m. užfiksuota 23 proc. mažiau susirgimų erkiniu encefalitu nei 2010 m. Tačiau gydytojai infektologai šiems skaičiams neteikia per daug reikšmės – svyravimai priklauso nuo konkrečių metų klimato, kuris daro įtaką erkių aktyvumo periodo trukmei. Be to, registruojami tik tie atvejai, kai encefalitas būna paveikęs susirgusiųjų centrinę nervų sistemą.

2009 metais Švedijoje įgyvendinus didžiulę skiepijimo nuo kiaulių gripo kampaniją, buvo išgelbėtos šešios gyvybės, teigia Švedijos specialistai. Šalyje buvo panaudota 5,4 mln. vakcinų, o tai reiškia, kad buvo paskiepyta apie 60 proc. gyventojų. Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (ECDC), pasibaigus gripo pandemijai, suskaičiavo, kad Švedijoje 100 tūkstančių žmonių teko 0,31 mirties atvejo. Toks pat rodiklis buvo ir Vokietijoje, kur buvo paskiepyta tik 8 proc. gyventojų.

Nors gripo virusai į Lietuvą paprastai atkeliauja jau spalį, šiemet sergančiųjų gripu skaičius epidemijos masto dar nepasiekė. Neįprastai šilta žiema pristabdė viruso plitimą, tačiau atvėsus orams, anot kalbintų specialistų, netrukus galime sulaukti gripo atvejų pagausėjimo. Sergančiųjų skaičius svyruoja Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, sergančiųjų gripu skaičius pastaruoju metu svyravo nedaug – vieną savaitę jų šiek tiek padaugėdavo, kitą – sumažėdavo.

Sergamumas gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis pamažu auga, bet epidemijos iki Naujųjų metų dar nesitikima. Pasakyti tiksliai, ar gripo epidemijos dar galime sulaukti šiemet, labai sunku. Daug kas priklausys ir nuo orų, bet vilčių, kad viruso šėlsmas nusikels į 2012-uosius, medikams teikia netrukus prasidėsiančios moksleivių žiemos atostogos. Paprastai būtent vaikų susibūrimo vietose – t. y. mokyklose ir fiksuojamas didžiausias sergamumas.

Vėlyvą šių metų rudenį nutiko keli tarsi visai tarpusavyje nesusiję įvykiai – Vilniuje piketavo skiepų priešininkai, teigiantys, neva vakcinos žudo imunitetą. O Lietuvos provincijoje nuo stabligės mirė moteris.  Stabligė –  sunki, daug kančių žmogui sukelianti liga – yra suvaldoma tik  skiepais. Vakcinavimo priešininkų judėjimų,  prieš kelis dešimtmečius atsiradusių Vakaruose, idėjos randa sekėjų ir Lietuvoje.

Vokietijoje kitą savaitę bus utilizuota 16 mln. dozių vakcinos nuo kiaulių gripo. Ji bus sunaikinta atliekomis kūrenamoje termofikacinėje elektrinėje Magdeburge. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) 2010 metais oficialiai paskelbė, kad kiaulių gripo pandemija pasaulyje baigėsi. Jau praėjusiais mėnesiais Vokietijoje sunaikinta šimtai tūkstančių dozių vakcinos. Jų galiojimo laikas baigėsi rugsėjį ir spalį.

Žmonės, praeitą savaitę nugirdę kelių britų diplomatų pokalbius, galėjo būti gerokai supainioti. Diplomatai aptarinėjo, ar jau buvo atlikti „skiepai kelionei į Lietuvą“, jiems buvo pateikiamas „saugumo Lietuvoje“ instruktažas. Vienas iš jų pasakojo, kad vadovas jam liepė nesivežti į šią Baltijos šalį savo mobilaus telefono. Tačiau vėliau paaiškėjo, kad britai iš tiesų ruošėsi kelionei į visiškai kitą vietą. Lietuvos vardas buvo naudojamas kaip kodinis Afganistano pavadinimas.

Pagal Nacionalinę imunoprofilaktikos programą vyresni nei 26 m. amžiaus asmenys, nuo difterijos ir stabligės skiepijami valstybės lėšomis. Norintiems pasiskiepyti rekomenduojama kreiptis į savo šeimos gydytoją. Lietuvoje suaugusiųjų skiepijimui naudojama vakcina apsaugo ne tik nuo stabligės bet ir nuo difterijos. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras praneša, kad šiemet iki lapkričio mėnesio jau užregistruoti du užsikrėtimo stablige atvejai (Prienų ir Anykščių rajonuose) iš jų vienas – mirties.

Kone kasmet nuo stabligės mirštantys žmonės neskatina panevėžiečių rimčiau pasirūpinti galimomis pasekmėmis ir nemokamai pasiskiepyti. Kasmet šalyje fiksuojama mirčių nuo stabligės. Pastarąjį kartą užregistruota praėjusią savaitę. Sekmadienį nuo šios ligos mirė 69 metų anykštėnė. Stablige ji užsikrėtė dirbdama šiltnamyje – nusibrozdino koją, ši netrukus supūliavo. Utenos visuomenės sveikatos centras skelbia, kad moteris į medikus kreipėsi tik po penkių dienų.

Gydytojai tvirtina, kad dabar vėjaraupiams ypač palankus metas – šios ligos virusas mėgsta vėstantį orą ir žaibiškai plinta žiemą. Dažnai nesunkia vaikiška liga laikomi vėjaraupiai gali kelti rimtą pavojų nepersirgusiems ar nepasiskiepijusiems nuo vėjaraupių suaugusiems žmonėms, ypač turintiems silpnesnę imuninę sistemą. Tam tikrais atvejais komplikacijos gali būti net mirties priežastimi.

Per vasarą sodų bendrijose globoti keturkojai draugai daugiabučiuose miestiečiams nebereikalingi. Gyvūnų globos namai vis labiau perpildomi atsikratomų augintinių. „Baigiasi darbai soduose, tad per vasarą ten laikyti šunys ar katės tampa nebereikalingi, į butus kai kurie šeimininkai jų vežtis nenori.

Paskutiniai paruošiamieji darbai ir automobiliai kuriami žygiui. Šešių lietuvių bičiulių kompanija trimis „Mercedes-Benz“ markės automobiliais per 20 dienų žada nuriedėti 10 tūkst. kilometrų. Pagrindinis ir galutinis kelionės tikslas – aplankyti Vakarų Afrikoje, Malyje, gyvenančią dogonų genį, kildinančią save iš Sirijaus dvinarės žvaigždės planetos. Kelionės, kuri prasidėjo naktį iš šeštadienio į sekmadienį, išlaidos, planuojama, sieks 10 tūkst. Lt.

Medicinos specialistai sako, kad skiepai yra viena veiksmingiausių priemonių gyventojų mirtingumui mažinti ir vidutiniam amžiui pailginti. Vis dėlto, Lietuvoje skiepijasi vos 6 proc. gyventojų, o tėvai vis dažniau atsisako skiepyti savo atžalas. Iš per pastaruosius 200 metų padarytų trijų didžiausių atradimų medicinos srityje būtent skiepai yra veiksmingiausia ir naudingiausia priemonė visuomenės sveikatai palaikyti.

Medikų tvirtinimu, geriausia apsauga nuo gripo ir ūmių kvėpavimo takų infekcijų yra skiepai. Bėda tik, kad kiekvienais metais susiduriame vis su kita gripo viruso atmaina. Štai kodėl vakcinavimą reikia kartoti kiekvieną sezoną, o ne tikėtis, kad pernykščiai skiepai suveiks. Saugokite imunitetą Visi mes nors kartą gyvenime esame turėję karščio. Šaltkrėtis, laužomi kaulai, galva plyšta nuo skausmo... Visa tai tipiški gripo simptomai. Gripas – lašeliniu oro būdu plintanti infekcija.

Skai­ty­to­jams pa­tei­kia­me in­ter­viu su gy­dy­to­ju Ma­ri­ju­mi Mo­tie­jū­nu. – Nuo­mo­nių apie skie­pus yra ga­na įvai­rių – vie­ni ne­ti­ki jų efek­ty­vu­mu, bai­min­da­mie­si komplika­ci­jų, ki­ti pa­si­kliau­ja vien tik jais. Ku­rie iš jų tei­ses­ni ir ko­dėl rei­kia skie­py­tis? – Kas­met gri­pu Lie­tu­vo­je su­ser­ga tūks­tan­čiai žmo­nių, 10 proc.

Sergančiųjų eilės nutįso prie gydytojų kabinetų durų. Daugiausia jose – moksleivių, kuriems diagnozuojamos ūmios viršutinių kvėpavimo takų infekcijos, dėl kurių dažniausiai vargina sloga, užgulta nosis, kosulys, galvos ir gerklės skausmas, čiaudulys, akių gleivinės paraudimas. Praėjusią savaitę medikų pagalbos prireikė net 571 šiauliečiui ir tai – dvigubai daugiau, nei prieš tai buvusią savaitę.

Pastarosiomis dienomis Šiaulių gyvūnų globos namuose nuo pat ryto prie durų rikiuojasi norintys sterilizuoti savo kates ar kastruoti katinus. Nemokamai šią paslaugą atliekantys veterinarai iš Bulgarijos sako nustebę, kad Lietuvoje jų paslaugos neprašoma šunims. Tarp „pacientų“ – ir benamės Vakar Gyvūnų globos namuose įrengtoje operacinėje veterinarų darbas sukosi konvejeriu.

„Pasirūpink sveikata šiandien – išvengsi ligų rytoj!“ Tokiu šūkiu remdamasi VŠĮ „Saugok save“ pristatė tyrimą apie tai, kaip Lietuvos gyventojai rūpinasi savo sveikata. Deja, apklausos rezultatai parodė, kad mes net neturime išsiugdę tokio įpročio – sveikata susirūpiname dažniausiai jau tik susirgę. Statistikos departamento ir Užkrečiamų ligų ir AIDS centro duomenys kelia nerimą: užkrečiamų ligų atvejų daugėja.

Dažnai keliaujant pamąstome apie skiepus. Yra daug nuomonių – verta skiepytis ar ne, tačiau darykime prielaidą, kad verta. Skiepijimas – vienas paprasčiausių būdų apsisaugoti nuo ligos. Keliautojams rekomenduojama kreiptis likus 4-6 savaitėms iki išvykimo, kad spėtų susiformuoti imunitetas. Tačiau, net jei iki kelionės liko mažiau, galima skiepytis, nes kai kuriems skiepams reikia mažiau laiko.

Moksleivių vasaros atostogos dar tik įpusėjo, tačiau Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro visuomenės sveikatos specialistai tėvams nori priminti keletą dalykų, be kurių neapsieis nė vienas besimokantis vaikas.

Kaip teigia Užkrečiamų ligų ir AIDS centras (ULAC), per pirmąjį šių metų pusmetį nustatyti septyni tymų atvejai, kai pernai per visus metus buvo registruoti tik du, o užpernai – nė vieno susirgimo tymais. Pasaulio sveikatos organizacijos Europos regiono biuras įspėja, kad Europos regione susirgimų tymais sparčiai daugėja. Tai ypač pastebima Prancūzijoje, kur tarp sausio ir kovo užregistruota 4937 tymų atvejų.

- Jeigu esate alergiškas tam tikriems maisto produktams, išmokite tų produktų pavadinimus ta kalba, į kurią šalį vykstate. - Susipažinkite kokios ligos ar infekcijos yra būdingos tam regione. - Galbūt jums derėtų pasiskiepyti nuo ligų, kurios paplitusios toje šalyje, arba turėti tam tikrų vaistų jų simptomams lengvinti. - Jeigu išvykstate ilgesniam laikui, apsilankykite pas dantų gydytoją, kad kelionės nesugadintų netikėtas dantų skausmas. - Stebėkite ką valgote ir geriate. www.cdc.

Jungtinės Valstijos, anot žiniasklaidos, Pakistano Abotabado mieste buvo surengusios skiepijimo akciją, kad gautų Osamos bin Ladeno DNR. Kampanijos tikslas buvo nustatyti, ar O. bin Ladeno šeima iš tikrųjų gyvena name Abotabade, rašo laikraščiai „Guardian“ ir „New York Times“. Skiepų kampanijai vykdyti JAV Centrinė žvalgybos valdyba buvo užverbavusi žinomą Pakistano gydytoją. Kad atrodytų patikimiau, projektas pradžioje buvo pradėtas miesto skurdžių kvartale.

Vokietiją ir kitas Europos šalis privertusiai sunerimti bakterija E.coli 0104: H4 – atspari antibiotikams, todėl užsikrėtus sunku išvengti labai skaudžių pasekmių. Ši infekcija – ir pamoka galvojantiems, kad pavojingi mikroorganizmai išnyko. Jie gyvuoja, matuoja, darosi atsparesni ir sukelia infekcijas. Kartu su jomis – milijardinius nuostolius, Eltai sakė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Infekcinių ligų klinikos profesorius habil. dr.

Specialistai sako, kad šiuo metu yra pats erkių aktyvumo pikas. Klaipėdoje šiemet kaip niekad aktyviai žmonės skiepijasi nuo erkinio encefalito. Be to, pastebima, kad mieste gausėja ganyklinių erkių, kurios žmonėms nėra pavojingos, tačiau jų augintiniams gali sukelti mirtiną grėsmę, praneša LTV „Šiandien“. Klaipėdos visuomenės sveikatos centro specialistės erkių populiacijos pokyčius fiksuoja ne vieną dešimtmetį. Jos pastebi, kad pastaruoju metu ilgėja laikas, kada erkės būna itin aktyvios.

Medikai pastebi, kad pastaruoju metu kartu su sveiku gyvenimo būdu plintančiai madai atsisakyti vaikų skiepijimo neatsispiria vis daugiau tėvų. Nors pagrindo skambinti pavojaus varpais, kaip rodo Panevėžio visuomenės sveikatos centro surinkti duomenis, nėra, gydytojai įspėja gyventojus, kad jie turėtų kritiškiau vertinti televizijos laidose ar kitose informavimo priemonėse pasirodančius pranešimus apie tariamą skiepų žalą vaiko organizmui.

Sveikatos apsaugos ministerijai pradėjus rinkti duomenis apie sveikatos priežiūros įstaigas, neefektyviai panaudojusias sezoninio gripo vakcinas, Panevėžio medikai jaučiasi ramūs ir mano, jog barami nebus. Sveikatos apsaugos ministerija tikrina, kiek ir kodėl asmens sveikatos priežiūros įstaigų nepanaudojo vakcinų skiepyti nuo sezoninio gripo. Jomis valstybės lėšomis buvo skiepijami rizikos grupėms priklausantys gyventojai.

Naujagimių tėvai vis dažniau ima abejoti, ar reikia skubėti skiepyti ką tik į pasaulį atėjusį kūdikėlį. Dėl skiepų naudos nesutaria ir patys medikai: vieni ragina tėvus drąsiai skiepyti vaikus nuo gresiančių sunkių ligų, kiti, ypač natūraliosios medicinos atstovai, įspėja, kad skiepas vaiko organizme prilygsta tiksinčiai bombai. Atsisakoma skiepyti naujagimius Daugelį metų ankstyvas kūdikių skiepijimas buvo įprastas ir niekam nešaudavo į galvą abejoti skiepų nauda.

Prieš metus tiek Lietuvoje, tiek ir visame pasaulyje buvo kalbama apie plintantį gripą ir jo keliamas grėsmes. Kita vertus, mūsuose dar garsiau nuskambėjo vakcinos įsigijimo istorija, kai Sveikatos apsaugos ministerijos nupirkta vakcina Lietuvą pasiekė tik tuomet, kai ji jau buvo nebereikalinga. O panika dėl  gripo pandemijos mūsų krašte ir toliau kyla bene kiekvienais metais.

Gydytojų patarimai gali klaidinti, skiepai pakenkti nervų sistemai, o jei sugriautume mitą apie druskos žalą – išnyktų pusė ligų, sako Medicinos mokslų daktaras Vytautas Stonkus. Anot jo, medicina turėtų gydyti visą žmogų, o ne jo dalis, kaip dabar daro šiuolaikinės medicinos atstovai. Sukelia ligas „Žmogus yra vientisas, – sako V. Stonkus. – Negalima gydyti atskirų sričių. Todėl pasaulyje kuriami holistinės medicinos centrai. Čia kritikuojami vaistai, kurie sukelia naujų ligų.

Universali gripo vakcina, galinti apsaugoti nuo visų gripo atmainų, pirmą kartą sėkmingai išbandyta su žmonėmis. Vakcina atakuoja visų tipų virusų proteinus, o ne atskiras jų atmainas, teigia Oksfordo universiteto Jennerio instituto mokslininkai. Šis metodas kasmet gali padėti nuo ligos apsaugoti apie milijardą žmonių. Pasiskiepijusieji apsaugą įgytų maždaug dešimčiai metų, praneša Telegraph.co.uk. Vakcina išbandyta su 11 sveikų savanorių, visi jie buvo vyresni nei 50 metų.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) laboratorijoje nustatytas pirmasis Lietuvoje šį sezoną pandeminio, vadinamojo kiaulių, gripo atvejis. Laboratoriškai patvirtintas vienas užsikrėtimo atvejis pernai siautusio gripo catmaina. ULAC Imunoprofilaktikos skyriaus visuomenės sveikatos specialistė Rasa Znaidauskienė portalui Balsas.

Po pernykščio gripo pandemijos bumo Europos institucijos apkaltino Pasaulio sveikatos organizaciją (PSO), kad ši išpūtė grėsmę ir pasidavė didžiulius pelnus susišlavusių farmacijos kompanijų poveikiui. Maždaug milijoną litų vakcinoms kaip į balą išmetusioje Lietuvoje apie farmacininkų įtaką nutylima. Farmacijos pramonei – milijardai Skiepus ir antivirusinius vaistus gaminančios farmacijos kompanijos skaičiuoja milijardinius pelnus. Pastatytos ir statomos naujos vakcinų gamybos gamyklos.

Mažiausias sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis registruotas Tauragės regione (21,6 atv./10 000 gyv.), didžiausias – Vilniaus regione (48,4 atv./10 000 gyv.). 45–ąją šių metų savaitę (lapkričio 8–14 d.) padaugėjo sergančiųjų gripu ir ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų (ŪVKTI) sukeltomis ligomis.

Pandeminio gripo vakciną platinusiems farmacininkams apgauti Lietuvos klerkus buvo lengviau negu atimti iš vaiko saldainį. Už milijoną litų iškištų vakcinų vartojimo laikas baigėsi, o jų suvartota mažiau nei penktadalis. O vakcinomis atsikratyti už savus pinigus įpareigotos pačios gydymo įstaigos. Tik medikai atskleidžia, kad sukelta panika padarė neįsivaizduojamų nuostolių žmonėms ir lėmė tokį pat pelną vaistų pramonei.

Siekdamas paneigti internete skleidžiamą klaidinančią informaciją apie skiepų nuo gripo žalą, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC) ragina medikus remtis tik moksliniais faktais ir neklaidinti bei nebauginti gyventojų. „Skiepus gaubia daug mitų. Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, daugiausia problemų kyla dėl neigiamo visuomenės požiūrio į skiepijimąsi nuo gripo.

Lapkričio pirmąją baigiasi vakcinos nuo pandeminio gripo galiojimo terminas. Lietuva nuo šio gripo atmainos už milijoną litų įsigijo 27 tūkstančius dozių vakcinos, iš kurių buvo panaudota vos 5 tūkstančiai. Šia vakcina medikai agitavo nemokamai skiepytis ir nuo sezoninio gripo, tačiau besiskiepijantys mieliau renkasi sezoninio gripo vakciną, kuri yra mokama. Nepanaudotas vakcinas teks sunaikinti.

Po dviejų savaičių šalies gydymo įstaigos savo lėšomis privalės sunaikinti apie 22 tūkst. vakcinų nuo pandeminio gripo, kurioms valstybė išmėtė milijoną litų. Praėjusių metų rudenį, prasidėjus vadinamajam kiaulių gripui, tuometinio sveikatos apsaugos ministro Algio Čapliko dėka Lietuva, jau gerokai pavėlavusi, iš Olandijos įsigijo apie 27 tūkst. vakcinų.

Medikai griebiasi už galvų – drastiškai mažėja besiskiepijančių gyventojų. Pusė tėvų atsisako net ir privalomų vaikams skiepų: nuo vėjaraupių, raudonukės, stabligės, kokliušo. Tokias tendencijas medikai stebi jau metus. Medikai įspėja, kad taip masiškai atsisakant skiepų, po kelerių metų Lietuvoje gali kilti ligų protrūkių, praneša LTV „Panorama“. Nė vienam vaikui – nė vieno skiepo. Taip dar prieš septynerius metus apsisprendė viena vilniečių šeima.

Kiekvieną savaitę registruojamas didėjantis sergamumas virusinėmis viršutinių kvėpavimo takų ligomis. Vaidotas Varpučianskas, Šiaulių centro poliklinikos apylinkės terapeutas, teigia, jog šiemet peršalimo sezonas prasidėjo anksčiau, bet pataria stiprių vaistų iš karto nesigriebti.

Šiemet jau ketvirtą kartą nuo sezoninio gripo valstybės lėšomis bus skiepijami rizikos grupėms priklausantys gyventojai. Tačiau šiais metais Valstybinė ligonių kasa (VLK) nupirko tik 100 tūkstančių vakcinų, arba 40 tūkstančių mažiau nei pernai. Panevėžio apskrities gydymo įstaigos gavo maždaug 20–30 procentų vakcinų mažiau, nei buvo prašiusios.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) laboratorijoje patvirtintas antrasis tymų atvejis šiais metais. Tymais susirgo 53 m. moteris, gyvenanti Šiauliuose. Įtariama, kad moteris tymais užsikrėtė kelionės į Didžiąją Britaniją, Londoną metu. Praėjus penkioms dienoms po kelionės pasireiškė pirmieji simptomai, dar po penkių dienų moteris buvo hospitalizuota. Rugpjūčio 13 dieną laboratorijoje patvirtintas pirmasis per dvejus metus tymų atvejis Lietuvoje.

Seimo Darbo partijos frakcijos bei Sveikatos reikalų komiteto narė Dangutė Mikutienė siūlo nemokamai skiepyti vaikus nuo erkinio encefalito ir „nuerkinti“ dažniausiai mažųjų lankomas vietas. Parlamentarė kreipėsi į sveikatos apsaugos ministrą ir atkreipė dėmesį į tai, kad tėvai yra sunerimę dėl savo ir kitų vaikų sveikatos, nes padažnėjo susirgimų erkiniu encefalitu ir Laimo liga atvejų.

Šalyje vis daugėja tėvų, atsisakančių savo vaikus skiepyti nustatytais skiepais. Internete ir per televiziją skelbiama informacija, kad dėl vakcinacijos vaikai tampa alergiški, hiperaktyvūs, o paskiepijus daugiau nei 10 skiepų padidėja rizika susirgti vėžiu. Specialistai teigia, kad prievartos skiepyti vaikus nėra, tačiau patariama labai rimtai įvertinti gresiančių ligų baisumą. "Noriu šaukti "SOS" ir prašau tėvų nedarytų nesąmonių - skiepyti būtina", - teigia imunologė Vanda Burneikienė.

Klaipėdos visuomenės sveikatos centras (VSC) praneša, kad vyresni nei 26 metų amžiaus asmenys gali pasiskiepyti nemokama vakcina nuo difterijos ir stabligės. Klaipėdos apskričiai praėjusiais metais skirta daugiau nei 21 tūkst. dozių vakcinos. Kol kas pasiskiepijo per 320 žmonių, iš jų 230 - Klaipėdoje. Nemokamai pasiskiepyti galima beveik visose Klaipėdos apskrities asmens sveikatos priežiūros įstaigose.