Šalyje vis daugėja tėvų, atsisakančių savo vaikus skiepyti nustatytais skiepais. Internete ir per televiziją skelbiama informacija, kad dėl vakcinacijos vaikai tampa alergiški, hiperaktyvūs, o paskiepijus daugiau nei 10 skiepų padidėja rizika susirgti vėžiu.
Specialistai teigia, kad prievartos skiepyti vaikus nėra, tačiau patariama labai rimtai įvertinti gresiančių ligų baisumą. "Noriu šaukti "SOS" ir prašau tėvų nedarytų nesąmonių - skiepyti būtina", - teigia imunologė Vanda Burneikienė.
Neskiepijo dukrų iki metų
Dvi dukras auginanti šiaulietė Diana, itin besidominti sveika gyvensena, buvo nusprendusi savo dukrų neskiepyti tol, kol pati juos maitins. Moteris tiki, kad motinos pienas - pati geriausia apsauga nuo ligų, nes jis suformuoja stiprų imunitetą.
Pirmąją dukrą moteris gimdė namie, vandenyje, metus ją maitino, vėliau pradėjo lauktis antrosios. Ją gimdė jau gimdymo namuose, tačiau kategoriškai neleido medikams naujagimę skiepyti. "Pažiūrėjo į mane medikai kaip į nenormalią", - sako Diana.
Kai vienai, o vėliau ir kitai dukrai sukako metai, Diana jas nuvežė paskiepyti visais privalomais skiepais. "Blaškiausi svarstydama, skiepyti ar ne, tačiau apsisprendžiau skiepyti. Buvau tikra, kad per metus natūralaus dukrų imuniteto nesugrioviau maitindama pati, tad maniau, jog skiepai nepakenks", - sakė pašnekovė.
Moters dukroms dabar 10 ir 12 metų, o mama džiaugiasi, kad jos itin sveikos. Būna, kad pakosėja, bet pas medikus dukros kreipiasi tik pažymų, o ne prašyti vaistų. "Manau, teisingai pasielgėme, kad išnaudojome natūralumą, gamtą, o ne chemiją. Kalbėjausi su protinga gydytoja, kuri man patarė neskiepyti, kol maitinu pati. Jei vaikas mamos pieno negauna, jo natūralus imunitetas nesiformuoja. Tada skiepyti būtina", - sakė Diana.
Tėvai nutaria neskiepyti vaikų ir todėl, kad mano, jog jų pačių organizmas kažkada į skiepus reagavo alergija. Pakalbinta mama teigė, kad būtent dėl skiepų ji susirgo atopiniu dermatitu, tapo alergiška daugeliui maisto produktų. Kai gydytojai ją ima įkalbinėti skiepyti vaikus, į klausimą: "Ar garantuojate, kad mano vaikai nesureaguos į skiepus taip, kaip aš?" - teigiamo atsakymo negauna.
Moteris įsitikinusi, kad vakcinos - ne ligų profilaktika. Ligų profilaktiką ji supranta kitaip - reikia sveikai gyventi, maitintis ir ilgai žindyti kūdikius. "Pikta, kai skiepų šalininkai mamas, atsisakiusias skiepyti vaikus, išvadina neatsakingomis, keliančiomis grėsmę visuomenei. Pažįstu nemažai tėvų, kurie neskiepija savo vaikų. Jie itin rūpinasi savo vaikų sveikata", - kalbėjo pašnekovė.
Informacija internete - gąsdinanti
Informacijos internete, kad skiepai vaikams duoda daugiau žalos, nei naudos - apstu. Tvirtinama, kad nėra įrodymų, jog būtent skiepai padėjo žmogui nugalėti ypač svarbias infekcines ligas. Faktai neva liudija, kad tuberkuliozės, difterijos, kokliušo atvejų masiškai padėjo mažėti dar tada, kai nebuvo panaudoti skiepai prieš šias ligas. Tai vykę dėl pagerėjusių sanitarinių-higieninių sąlygų. O ten, kur buvo taikomi raupsų skiepai, liga ne tik nesiliovė, bet plėtėsi.
Teigiama, kad medikai propaguoja melą apie vakcinos naudą. Kalbama, neva skiepai ne tik nesaugo nuo ligų, bet patys yra jų priežastis. Galima rasti teiginių internete, kad skiepai pažeidžia imuninę sistemą.
Vaikas iki pusantrų metų turi būti paskiepyti 9 kartus, o pirmąjį skiepą nuo hepatito B jis turi gauti per pirmas dvylika gyvenimo valandų, kitus - per penkias dienas. Teigiama, kad tėvai neva turi stengtis apsaugoti savo vaiką nuo skiepų bent iki 3-5 metų, kad suteiktų galimybę prigimtinėms, natūralioms apsauginėms organizmo jėgoms sukaupt jų galią.
Skiepų sudėtyje yra daug toksinų (pvz., fenolas "mantų" skiepuose) ir genetiškai modifikuotų produktų. Todėl vaikai neva tampa alergiški, hiperaktyvūs, autistai, net suserga vėžiu.
Vakcinos nėra šimtaprocentinės
Visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vedėjos pavaduotoja Rita Švambarienė sako, kad neskiepytų vaikų, palyginti su laikotarpiu prieš dešimtmetį, padaugėjo. Neskiepijimo priežastis dažniau ne atsisakymas, o emigracija. Tėvai su vaikais išvyksta dirbti į užsienį, o lankosi pas Lietuvos medikus. Kitose šalyse yra kitokie skiepijimo kalendoriai, netgi skiepijama nuo kitokių ligų nei Lietuvoje. Kartais vaikai paskiepijami užsienyje, o savo šeimos gydytojui tėvai negali pasakyti, nuo ko vaikas skiepytas, nes neturi skiepų pasų.
"Tokių žmonių nėra daug, o pats skiepijimas priklauso nuo žmonių išprusimo. Vilniuje, pavyzdžiui, gal daugiau tėvų atsisako, o Šiauliuose neskiepijimą labiau lemia emigracija", - teigia R. Švambarienė.
Ar visuomenei negresia pavojus, kad gali kilti kokios nors ligos, pavyzdžiui, kokliušo epidemija? R. Švambarienė sako, kad toks pavojus visada yra, nes nėra nė vienos vakcinos, kuri veiktų 100 procentų. Net 5 procentai paskiepytų žmonių neįgyja imuniteto ir kasmet žmonių grupės "sluoksniuojasi". Praeina 8-10 metų ir susiformuoja kokiai nors ligai imli visuomenė.
"1999 metais buvo kiaulytės protrūkis tarp paauglių. Buvo nutarta vaikus nuo šios ligos skiepyti šešerių metų, kad būtų daugiau šiai ligai atsparių vaikų, kad imunitetas susidarytų", - teigia pašnekovė.
R. Švambarienė sako, kad ligų protrūkių galima išvengti, jei pasiskiepija apie 95 procentus populiacijos. Pavienių atvejų būna, bet epidemijų išvengiama.
Vadinasi, nesiskiepijanti mažuma lieka sveika pasiskiepijusiųjų sąskaita? "Yra visokių populistinių teorijų, kurias kam nors gal ir naudinga skleisti. Vakcina - kaip vaistas, kuris kažką gydo, kažkam kenkia. Kas paneigs, kad sveikatos nesąlygoja vakcinose esantis svetimas baltymas, įvairūs modifikuoti dalykai?" - kalba pašnekovė ir sako, kad kiekvienas turi nuspręsti, ar skiepytis.
Įvairiose mokslinėse konferencijose R. Švambarienę pasiekė daug drąsios informacijos. Ji girdėjusi, jog jei žmogus skiepytas 10 kartų, jis labiau rizikuoja susirgti vėžiu. "Juk žmogų veikia maistas, oras, emocijos, tad kodėl negali veikti vakcina?" - klausia ji.
R. Švambarienė prisipažįsta, kad jai, epidemiologei, kuri turi ginklą - skiepus - būdą valdyti epidemijas, yra neetiška ką nors bloga sakyti apie vakcinų galimą neigiamą poveikį. "Kažkada buvome nelaisvi, neskiepytų vaikų į darželius nepriimdavo. Dabar esame laisvi ir galime pasirinkti patys, kaip vertinti išgirstą informaciją", - sakė ji.
R. Švambarienė pataria itin rimtai ir atsakingai vertinti atsisakymą skiepyti vaikus, kiekvieną atvejį vertinti individualiai. Juk atsisakius skiepo nuo vėjaraupių vaikas gal ir persirgs vėjaraupiais, bet nuo to nemirs. Bet hepatitas B - mirtina liga.
Negali žmonės mirti nuo ligų, kurioms yra vakcinų
"Ačiū, kad apie tai rašote, nes jau noriu šaukti "SOS" ir prašyti tėvus nedaryti nesąmonių. Skiepyti vaikus būtina", - sako garsi Šiaulių gydytoja imunologė Vanda Burneikienė.
Imunologė jau susiduria su pirmaisiais šiauliečių atsisakymais skiepyti vaikus. "Kai antradienį viena mama atsisakė skiepyti penkiolikmetį, jau sunerimau. Tam vaikui skiepo nuo difterijos ir stabligės būtinai reikia, o mama parašė raštą dėl atsisakymo. Kas bus, jei vaikas susižeis ir mirs nuo stabligės? Bus raštas, bet žmogaus nebebus", - baisisi ji.
Kritinės situacijos dėl nesiskiepijimo Šiauliuose dar nėra, tačiau tokių atvejų daugėja. V. Burneikienė sako, kad grįžtame į 85-uosius, kai šalyje prasidėjo difterijos protrūkiai. Nuo stabligės kasmet miršta vienas kitas. "Negali mirti žmonės nuo ligų, kurioms yra vakcinos", - įsitikinusi gydytoja.
Medikė susipažinusi su informacija, kuria skelbiamas karas vakcinacijai. "Alergizuoja antibiotikai, maistas, temperatūrą mažinantys vaistai. Vakcinacija sureikšminama. Yra mokslo įrodyta, kad ne skiepas nuo tymų sukelia autizmą. Tai nulemta genetiškai", - sako imunologė.
V. Burneikienė įsitikinusi, kad neskiepyti nuo difterito ir stabligės - nusikaltimas. Dabar itin kviečiami žmonės nuo 25-erių metų ir vyresni nemokamai pasiskiepyti nuo šių ligų, nes imunitetas po skiepo būna 10 metų. Vėliau žmogus nebeapsaugotas, tad imunitetą reikia suformuoti ši naujo. "Jei dabar 15-16 paaugliai, prieš 10 metų skiepyti nuo šių ligų, atsisakys vakcinacijos, tragedija įvyks", - teigia medikė.
I. Burneikienė sako, kad Lietuvoje buvo atliekami kūdikių ir juos natūraliai maitinančių mamų tyrimai, nustatomas jų imunitetas. Paaiškėjo, kad tik trečdalis respondentų turėjo stiprų imunitetą. Trečdalio imunitetas buvo vidutiniškas, o trečdalio maitinančių mamų imunitetas buvo itin silpnas, tad jokio imuniteto savo vaikams jos perduoti negalėjo. "Jei mama yra 21-erių ir buvo skiepyta 16-os nuo stabligės ir difterito, imunitetą ji dar kūdikiui gali perduoti. Jei mama vyresnė, kūdikiui ji nieko nebeperduos", - sako imunologė.
Tamsumas negali nugalėti
Imunologė V. Burneikienė nesupranta, kaip galima ignoruoti mokslininkų ir imunologų rekomendacijas, paneigti mokslo tyrimus ir tikėti kažkokiomis "antimis". "Kariauja dvi sferos - antibiotikų kūrėjai ir vakcinų kūrėjai. Vieni ir kiti nori laimėti", - skleidžiamas kalbas apie skiepų žalą paaiškina gydytoja.
"Amerikoje nutraukus skiepus nuo kokliušo vaikai ėmė mirti. Suomijoje 1986-aisiais nutraukus skiepus nuo poliomielito vaikai ėmė masiškai sirgti, o dabar poliomielito epidemijos Pakistane, Indijoje, Afrikos šalyse. Šios šalys neturi pinigų skiepams. Kur skiepai išnyksta, ten prasideda ligos", - sako pašnekovė.
V. Burneikienė prisimena, kaip Kaune net 104 studentai susirgo tymais. Dabar tymai plinta Bulgarijoje. "Žmonės turi nepasiduoti propagandai. Mes gyvenime susiduriame su viskuo, viskas veikia organizmą. Kažkodėl baimė, kad bus sušvirkšta, yra didesnė už tą, ką įkvepi ar suvalgai. Mokslininkai argumentuotai grindžia informaciją, kad skiepai yra būtini. Tamsumas negali mūsų nugalėti", - sako imunologė.
Oksana LAURUTYTĖ
