Medikai pastebi, kad pastaruoju metu kartu su sveiku gyvenimo būdu plintančiai madai atsisakyti vaikų skiepijimo neatsispiria vis daugiau tėvų.
Nors pagrindo skambinti pavojaus varpais, kaip rodo Panevėžio visuomenės sveikatos centro surinkti duomenis, nėra, gydytojai įspėja gyventojus, kad jie turėtų kritiškiau vertinti televizijos laidose ar kitose informavimo priemonėse pasirodančius pranešimus apie tariamą skiepų žalą vaiko organizmui.
Ragina nebijoti skiepų
Panevėžio poliklinikos gydytoja imunologė Laima Kurlavičienė sako, kad pastaruoju metu visuomenei yra pateikiama daug mediciniškai nepagrįstos ir klaidinamos informacijos.
40 metų darbo praktiką turinti gydytoja tvirtina, kad gyventojų skiepijimas ir nuolat tobulinamos vakcinos padarė perversmą medicinoje, nes kai kuriomis ligomis žmonės visiškai nustojo sirgti, o kai kuriomis serga tik retais atvejais.
„Kai pradėjau dirbti, tokios ligos, kaip raudonukė, tymai, epideminis parotitas, labiau žinomas kaip kiaulytė, meningitas, buvo įprastos. Kai nuo jų buvo pradėta skiepyti, patobulinta vakcina, jos beveik išnyko“, – paaiškino specialistė.
Tėvams, kurie atsisako savo atžalas skiepyti pagal vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių, L.Kurlavičienė pataria pagalvoti apie tai, kad jie smarkiai rizikuoja vaiko sveikata ir galbūt net gyvybe. Pasak gydytojos, nepaskiepytas, pavyzdžiui, nuo stabligės, vaikas susižalojęs gali susirgti šia sunkia ir neretai mirtina liga, ja užsikrečiama bakterijoms iš žemės patekus į žaizdą. Vaikai yra labai judrūs, dažnai griūva.
Nuo difterijos vaikai skiepijami iš viso tris kartus. Paskutinį kartą sulaukę 16 metų. Vėliau skiepą reikia kas 10 metų pakartoti.
Beje, šiuo metu gydymo įstaigose nuo šios ligos vyksta nemokama suaugusiųjų vakcinacija.
Rodikliai kol kas geri
Panevėžio visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus specialistė Nadiežda Brogelienė sako, kad kasmet renkami duomenis iš gydymo įstaigų, kaip skiepijami vaikai pagal profilaktinių skiepų kalendorių.
Vakcinacija laikoma sėkminga, jei paskiepijama ne mažiau kaip 95 procentai visų vaikų.
Panevėžio mieste ir rajone pastaraisiais metais šis rodiklis netgi viršijamas.
2010-aisiais nuo tymų, raudonukės, epideminio parotito mieste paskiepyta 95,9, o rajone – 99 procentai dvejų metų mažylių, šešiamečiai – atitinkamai 97,9 ir 99,3 procento.
Nuo tuberkuliozės Panevėžyje paskiepyta 97,9 procento, o rajone – 99,3 procento kūdikių.
Nuo poliomielito 1 metų vaikų mieste paskiepyta 98,4 ir 97,9 procento, 6 metų – atitinkamai 97,6 ir 98,9 procento.
Nuo hepatito B vaikų iki vienerių metų Panevėžyje paskiepyta 97,1, o 12 metų – 98,2 procento. Rajone šie rodikliai taip pat geri – atitinkamai 98,9 ir 99,5 procento.
Nuo kokliušo, difterijos, stabligės mieste ir rajone mažesnių (1 ir 6 metų vaikų) paskiepyta 97–98 procentai, o 16 metų paauglių mieste paskiepyta 99,4, o rajone – net 100 procentų.
Iš pirmo žvilgsnio būtų galima džiaugtis tokiais rezultatais, bet gydytojams neramu ir dėl tų 3–4 procentų nepaskiepytų vaikų.
„Norėtųsi, kad tėvai, prieš apsispręsdami neskiepyti vaikų, pasikonsultuotų ne tik su pažįstamais, bet ir su keliais specialistais“, – sakė imunologė L.Kurlavičienė.
Iš motinos gautas imunitetas – laikinas
Kai kurie skiepų priešininkai teigia, kad vaikas gauna imunitetą gimdamas ir to pakanka. Gydytojai sako, kad tai – netiesa.
Nors antikūnus gaminančios ląstelės pradeda veikti iškart gimus, bet jų dar nėra pakankamai. Iš motinos gautas imunitetas išsenka vaikui sulaukus 3–6 mėnesių. Iki vienerių metų kūdikio imunitetas yra silpnas ir lengvai pažeidžiamas, todėl vaikai būna jautrūs kvėpavimo takų infekcijoms.
Antraisiais gyvenimo metais vaikas aktyviai judėdamas susiduria su itin dideliu antigenų kiekiu, bet jo imuninė sistema vis dar nėra pakankamai susiformavusi. Ketvirtaisiais – šeštaisiais gyvenimo metais organizme persitvarko kraujo gamyba, todėl imuninė sistema ir visas organizmas patiria permainas. Vienas sudėtingiausių periodų imuninei sistemai yra lytinis brendimas.
Medikų teigimu, jei žmogus du ar daugiau kartų per metus serga plaučių uždegimu, jam nuolat kartojasi burnos gleivinės, pūlingi ausų, nosies ir gerklės ar odos uždegimai, žarnyno infekcijos, o paskirtas gydymas neduoda laukiamų rezultatų, būtina pagalvoti apie galimus imuninės sistemos veiklos sutrikimus.
Inga SMALSKIENĖ
