Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) statistiniais duomenimis, 2011 m. užfiksuota 23 proc. mažiau susirgimų erkiniu encefalitu nei 2010 m. Tačiau gydytojai infektologai šiems skaičiams neteikia per daug reikšmės – svyravimai priklauso nuo konkrečių metų klimato, kuris daro įtaką erkių aktyvumo periodo trukmei. Be to, registruojami tik tie atvejai, kai encefalitas būna paveikęs susirgusiųjų centrinę nervų sistemą. Specialistai įsitikinę, kad gyvenant tokioje miškingoje šalyje, kaip Lietuva, visuotinis skiepijimasis nuo erkinio encefalito turėtų būti pripažintas valstybės mastu kaip itin svarbi šios ligos prevencija.
„Tokiai mažai šaliai, kaip Lietuva, tai yra didžiuliai skaičiai, kurie įrodo, kad erkinis encefalitas yra problema ir jai spręsti būtina valstybės pagalba – nors dalinė išlaidų kompensacija, – sako Baltijos imunoprofilaktikos asociacijos (BALTIPA) vadovas prof. hab. dr. Vytautas Usonis. – Epizodinėmis kampanijomis visuomenės sąmoningumo nepadidinsime: štai nutirps sniegas, visi pasipils į kaimus, sodybas, arba į artimiausią parką ar mišką – ir vėl sulauksime aibės persigandusių pacientų su erkėmis indeliuose, nors apie skiepų svarbą jiems pasakojame, ir jie turėjo laiko pasiskiepyti iki prasidedant erkių sezonui“.
BALTIPA vadovas pateikia pavyzdį, kad kai 1982 m. Austrijoje sergamumo erkiniu encefalitu rodiklis siekė 8,75/100 tūkst. gyventojų, buvo pradėta visuotinė žmonių vakcinacija, vaikai skiepijami nuo 1 m. amžiaus. Šiuo metu, kai jau 80-90 proc. Austrijos gyventojų yra pasiskiepiję, susirgimų erkiniu encefalitu sumažėjo daugiau kaip 12 kartų. Kaimyninės Latvijos gyventojai skiepijami nuo erkinio encefalito pagal valstybines programas ir skiepai yra kompensuojami.
Pasak prof. V. Usonio, geriausia buvo pradėti skiepytis vasarį, tačiau dar galima suspėti pasiskiepyti įprastu, trijų dozių skiepu, ir iki kovo pabaigos, bei taip užsitikrinti imunitetą 3-5 metams. „Jau prasidėjus erkių aktyvumo sezonui, skiepijama pagal vadinamąją pagreitintą schemą – ta pati trijų dozių vakcina, tačiau su mažesniais intervalais tarp jų. Toks skiepas galioja tik metus, o tada būtina dar viena skiepo dozė“, – pabrėžia prof. V. Usonis. Jo teigimu, pastaruoju metu pastebimas vidutinės metinės temperatūros padidėjimas, kuris keičia ir erkių aktyvumo sezono trukmę: prieš dešimtmetį jis prasidėdavo balandį ir baigdavosi spalį. Dabar šis periodas pailgėjo – prasideda kovą ir baigiasi lapkritį. Prieš keletą metų erkės atsibudo jau vasario viduryje, o nurimo tik gruodžio mėnesį.
Erkinis encefalitas – arboviruso sukeliama galvos ir nugaros smegenų liga, kurią platina Ixodes genties erkės (I. ricinus, I. persulcatus), kai tik įsisega. Galima užsikrėsti ir per nepasterizuotą, infekuotą erkinio encefalito virusu (EEV) ožkų ar karvių pieną. Virinant pieną EEV žūsta per 2 minutes, veikiant 70 C temperatūrai – per 5 minutes. Persirgus EEV, būna liekamieji reiškiniai: susilpnėjusi atmintis, regėjimas, raumenys, pasireiškiantys miego sutrikimai, psichikos pakitimai. Užsikrėtus EEV galimi ir mirties atvejai. Įsisegus infekuotai erkei, jokių ekstra profilaktinių priemonių nėra. „Tokiu atveju tenka praleisti neramų, apie savaitę trunkantį inkubacinį laikotarpį, tikintis, jog nelaimė aplenks, o jei tuo metu išryškėja į gripą panašūs požymiai, būtina kreiptis į gydytojus“, – pabrėžia prof. V. Usonis.
BALTIPA vasario viduryje savo interneto svetainėje baltipa.lt pateikė 2012 m. skiepų kalendorių, kuriame nurodyta ir skiepų nuo erkinio encefalito data. Šiuo metu viena skiepo dozė daugelyje sveikatos centrų ar poliklinikų kainuoja apie 110 litų, tad visos dozės kartu su paslauga kainuoja per 350 litų.
