skiepai

Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, Lietuva pirmauja Europoje pagal sergamumą meningokokine B tipo infekcija. Ši klastinga infekcija pavojingiausia vaikams iki penkerių metų, tačiau padidintos rizikos grupei priklauso ir paaugliai. Nuo šių metų liepos 1 d. valstybės lėšomis bus pradėti skiepyti patys mažiausieji – 2 mėnesių amžiaus vaikai. Taip pat vis daugiau tėvų nuo meningokokinės B tipo infekcijos skiepija ir vyresnio amžiaus vaikus.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai primena, kad pavasarį prieš prasidedant sodo ir daržo darbams svarbu pasiskiepyti nuo stabligės. Pagal Nacionalinę imunoprofilaktikos programą vyresni nei 26 m. amžiaus asmenys tai gali padaryti nemokamai. Lietuvoje suaugusiųjų skiepijimui naudojama vakcina apsaugo ne tik nuo stabligės, bet ir nuo difterijos. Dėl skiepų rekomenduojama kreiptis į savo šeimos gydytoją.

Klaipėdos apygardos teismas buvusią medikę ir buvusios medikės įmonę „Imunoprofilaktikos tarnyba“ pripažino kaltais dėl neteisėto vertimosi ūkine, komercine, finansine, profesine neteisėtai teikiant skiepijimo paslaugas. Buvusiai medike ir jos įmonei teismas antradienį skyrė po beveik 190 tūkstančių eurų baudas. Teismas taip pat konfiskavo daugiau nei pusę milijono eurų, kurie, įtariama, gauti neteisėtai teikiant skiepijimo paslaugas, pranešė teismas ir prokuratūra.

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga pasirašė įsakymą, kuriuo į vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių yra įtraukiami skiepai nuo B tipo meningokokinės infekcijos. Planuojama, kad kūdikiai bus pradėti skiepyti jau šių metų liepos mėnesį, kai tik bus nupirktos ir į Lietuvą pristatytos vakcinos. Bus skiepijami patys mažiausi, 2 mėnesių sulaukę, pacientai.

Kone visi kūdikiai paskiepijami nuo tuberkuliozės, tačiau pasirodo ne visiems pavyksta išvengti šios ligos. Sveikatos specialistai tikina, kad skiepas neapsaugo nuo visų šios ligos formų ir yra skirtas tik patiems mažiausiems – iki vienerių metų amžiaus. Medikai sako, kad plaučių tuberkuliozė – lengviausiai plintanti liga, o ja suserga vis daugiau vaikų.

Įsibėgėjus gripo sezonui, šalyje padidėjo sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis. Didžiausias sergamumas fiksuojamas Vilniuje, mažiausias – Šiaulių apskrityje. Gripo viruso išsigandę tautiečiai suskubo ir skiepytis. Kai kuriuose miestuose nemokamų vakcinų gali ir pritrūkti. Nemokamų skiepų poreikis toks didelis, kad atsargos senka ne dienomis, o valandomis. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro atstovų teigimu dėl gripo 2 vaikai buvo paguldyti į ligoninę.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai informuoja, jog prasidėjus gripo sezonui, sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) šalyje nežymiai padidėjo. Labiausiai sergamumas peršalimo ligomis augo Tauragėje. 42-ąją šių metų savaitę (2017 m. spalio 16-22 d.) Lietuvos sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis Tauragės administracinėje teritorijoje buvo 46,8 atv./10 tūkst. gyventojų, o praėjusiąją savaitę (2017 m. spalio 23-29 d.) – 54,1 atv./10 tūkst. gyventojų.

 Prasidėjus šaltajam sezonui nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos kariai pradėti skiepyti nuo gripo ir pirmą kartą – nuo meningokokinės infekcijos. „Vakcinai pasiekus pirminės karių sveikatos priežiūros centrus, pradėjome nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos karių skiepijimą. Vakcinacija nuo meningokokinės infekcijos yra derinama su vakcinacija nuo difterijos ir stabligės, erkinio encefalito bei sezoninio gripo,“ – sako Dr.

Kol šalyje mirtinos infekcijos šienauja vaikų ir kūdikių gyvybes, dauguma tėvų vis dar atsisako skiepų. Štai suabejoti vakcinų nauda, klaipėdietę Diana privertė asmeninė patirtis. Esą pirmagimę moteris skiepijo visais valstybės kompensuojamais, rekomenduojamais skiepais. Tačiau kartą, po vakcinos dukra sunkiai susirgo ir atsidūrė ligoninėje. Tuo tarpu medikai tikina, jog skiepai - vienintelis būdas išvengti mirtinai pavojingų infekcijų.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai informuoja, jog prasidėjus gripo sezonui, sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) šalyje nežymiai sumažėjo. Nors bendras sergamumo rodiklis sumažėjo, gripo atvejų užregistruota daugiau. Todėl medikai primena – laikas skiepytis nuo gripo. 41-ąją šių metų savaitę (2017 m. spalio 9-15 d.) bendras Lietuvos sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis buvo 69,6 atv./10 tūkst. gyventojų.

 Mirė erkiniu encefalitu užsikrėtusi moteris, ketvirtadienį pranešė Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC). 65–erių metų moteris praėjusį penktadienį buvo paguldyta į Alytaus ligoninę, o šeštadienį pervežta į Kauno klinikinės ligoninės Infekcinių ligų skyrių, kur sekmadienį mirė. Moteriai prieš dvi savaites buvo įsisiurbusi erkė. ULAC duomenimis, Lietuvoje sergamumas erkiniu encefalitu didėja: 2015 metais registruota 336, o 2016 metais – 633 atvejai.

Nuo kitų metų rugsėjo visi tėvai galės nemokamai skiepyti savo mažamečius vaikus nuo rotaviruso. Vakcinos bus skiriamos kūdikiams nuo dviejų iki 6 mėnesių. Tiesa, nors kasmet šia nemalonia žarnyno infekcija suserga tūkstančiai vaikų, gydytojai tokį valdžios sprendimą kritikuoja. Esą pirmiau reikėtų skirti finansavimą vakcinoms nuo mirtinų ligų, pavyzdžiui, meningokoko.   Andrius į Vilnių, į „Santaros“ vaikų ligoninę atvyko iš Širvintų. Vyras čia atvežė pusantrų metrų dukrą.

Žaibinio meningokoko infekcija praėjusį savaitgalį nusinešė 2 mėnesių kūdikio gyvybę. Vaikas į ligoninę pateko kritinės būklės. Miręs berniukas turėjo ir dvynį brolį, šiam infekcija nenustatyta. Medikai tikina, jog vienintelis apsisaugojimo būdas nuo šios ligos – skiepai. Tačiau pastarųjų valstybė nekompensuoja, nors Lietuva ir minima tarp šalių, kuriose ši infekcija itin dažna.

 Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) nupirkta gripo vakcina, kuria nemokamai skiepijami rizikos grupėms priklausantys žmonės, jau pasiekė šalies gydymo įstaigas. Taigi Lietuva jau yra tinkamai pasirengusi atremti kasmet užplūstančią gripo epidemiją. Šiais metais VLK nupirktas gripo vakcinų kiekis yra didžiausias per pastaruosius kelerius metus – net 123 470 dozių. Kai tuo tarpu pernai buvo nupirkta 110 000, užpernai – 95 280 gripo vakcinos dozių.

2018 metų rudenį vaikai nemokamai bus pradėti skiepyti nuo rotavirusinės infekcijos. Kaip informuoja Valstybinė ligonių kasa (VLK), bus skiepijami vaikai nuo 2 mėnesių amžiaus. Vakcinai nuo šios infekcijos per metus planuojama išleisti apie 600 tūkst. eurų. Priklausomai nuo nupirktos vakcinos, vaikai gali būti skiepijami 2 arba 3 kartus. Rotavirusinė infekcija – tai virusinė žarnyno infekcija, kūdikiams ir mažiems vaikams sukelianti sunkų ūminį viduriavimą, karščiavimą, vėmimą.

Lietuvoje daugėja tėvų, kurie moja ranka į savo vaikų sveikatą. Tokias išvadas daro specialistai pastebėję, kad norinčiųjų skiepyti savo atžalas ir taip apsaugoti nuo mirtį sėjančių ligų - šiemet, palyginti su pernai – mažėja tūkstančiais. Medikai baiminasi, kad tamsuolių propaganda gali prišaukti mirtinas ligas ne tik patiems neskiepytiems vaikams, bet ir kitiems, gyvenantiems aplink juos - pavyzdžiui, onkologiniams ligoniams ar vaikams, kurie negali būti skiepijami.

Rūpindamasi pilietinę pareigą atliekančių jaunuolių sveikata, krašto apsaugos vadovybė priėmė sprendimą jau šį rudenį pradėti nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos karių skiepijimą nuo meningokokinės infekcijos. Lietuvos kariuomenės Karo medicinos tarnyba yra įpareigota iki šaltojo sezono pradžios organizuoti vakcinų įsigijimą ir pradėti šauktinių skiepijimą.

Jungtinėse Valstijose išbandyti nauji vakcinos nuo gripo pleistrai, kurie po kelerių metų gali pakeisti įprastus skiepus, rašoma moksliniame medicinos žurnale „The Lancet“. Džordžijos valstijos universiteto ir Emory (Emorio) universiteto mokslininkų išradimu JAV rinkoje gali būti pradėta prekiauti jau po kelerių metų, pranešė BBC. Šiuo metu mokslininkai taip pat kuria panašius pleistrus su vakcinomis nuo tymų, raudonukės ir poliomielito.

Kai Saros Holdway sūnūs vieną rytą atsibudo išmuštas prakaito, niežtinčiu kūnu ir išbertas, ji nesupanikavo. Greitai užmetusi akį į „gydytoją Google“, ji pasitvirtinto savo įtarimus: jiems tymai. Kiti tėvai būtų nuskuodę pas gydytojus, baimindamiesi baisių komplikacijų, įskaitant plaučių uždegimą, encefalitą ir netgi aklumą. Tačiau ne Sara, rašo dailymail.co.uk. Ji tiesiog savo sūnums, kuriems tuomet buvo treji ir pusantrų metukų, davė gerti daug skysčių ir šaldė juos su vėsia flanele.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai informuoja, kad nustatytas pirmasis šiais metais Lietuvoje stabligės atvejis. Susirgo 60 metų žmogus. Pernai šalyje registruoti du stabligės atvejai, vienas jų – mirties. ULAC duomenimis, gegužės 4 d. pacientas pasijuto blogai ir kitą dieną kreipėsi į gydymo įstaigą, buvo paguldytas į ligoninę. Asmuo nuo stabligės nebuvo skiepytas. Jis infekcija galimai užsikrėtė, kai su benzininiu pjūklu įsipjovė rankos pirštą.

Italijos vyriausybė išleido įstatymą, numatantį, kad į darželius ir mokyklas gali būti priimami tik vaikai, paskiepyti nuo virtinės ligų. Priimti tokį įstatymą paskatino tymų atvejų pagausėjimas.

Skiepai yra viena labiausiai diskutuojamų pokalbio temų tarp tėvų. Pastaraisiais metais daug tėvų nutarė neskiepyti vaikų dėl teiginių, kad tai gali išprovokuoti autizmą. Tačiau buvęs gydytojas Andre Wakefield, rašo simplemost.com, kuris išplatino tokius savo nuogąstavimus savo tyrime 1998 m., prarado gydytojo licenziją, nes buvo nustatyta, kad jis savo tyrime melavo. Žymus pediatras dr.

Kenijoje, Ganoje ir Malavyje dideliu mastu bus išbandyti nauji skiepai nuo maliarijos, pirmadienį paskelbė Pasaulio sveikatos organizacija ir nurodė, kad 2018–2020 metais bus paskiepyta 360 tūkst. vaikų. Suleidžiama vakcina „RTS,S“ galėtų užtikrinti dalinę apsaugą nuo ligos, 2015 metais visame pasaulyje nusinešusios 429 tūkst. gyvybių, 92 proc. iš jų – Afrikoje. Du trečdaliai visų aukų buvo jaunesni nei penkerių metų vaikai. „Maliarijos vakcinos perspektyva yra puikios naujienos.

Bakterija, kuri praėjusią savaitę devynerių metų mergaitei iš Manresos (Barselona) žaibiškai sukėlė meningitą, vadinama meningokoku C. Ispanijoje nuo šios bakterijos vaikai yra skiepijami (sulaukę 4 mėnesių, 12 mėnesių bei 11 metų). Pagal sistemingą skiepų kalendorių šias vakcinas finansuoja visuomenės sveikatos sistema. Pasak Sveikatos apsaugos ministerijos, mažylė, kuri mirė praėjus vos 4 valandoms po atvykimo į ligoninę, nebuvo paskiepyta.

Veganė motina, kuri norėjo, kad jos vaikai gyventų “be toksinų”, bus skiepijami be motinos sutikimo. Tokį sprendimą priėmė Jungtinės Karalystės teismas, neatsižvelgdamas į motinos nuomonę, rašo independent.co.uk. Tiesa, vyresnysis jos sūnus buvo skeipytas kai kuriais privalomais skiepais, tačiau mama teismui pareiškė, kad po skiepų vaikui prasidėdavo kosulys ir bėrimai.

Sergantieji lėtinėmis ligomis, ypač vyresnio amžiaus žmonės, į peršalimą neturėtų numoti ranka. Ilgiau nei savaitę trunkanti sloga, kosulys ir karščiavimas gali komplikuotis į sudėtingesnes ligas – sinusitą, bronchų ar plaučių uždegimą. Gresia didesnės bėdos Paprastai peršalimas trunka ne ilgiau nei penkias dienas: žmogus pasloguoja, pakosėja, kartais pakyla temperatūra. Jeigu sergančiojo imunitetas stiprus, ligos simptomai pamažu silpsta ir komplikacijos jam neturėtų grėsti.

Didėjantys gydytojų atlyginimui, mažesnis pacientų skaičius, tenkantis vienam šeimos gydytojui, mažinamas alkoholio prieinamumas, rūkymo daugiabučių balkonuose draudimas – tik dalis Vyriausybės programoje įvardijimų punktų. Seimo sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė tv3.lt papasakojo, kaip keisis Lietuvos sveikatos apsaugos sritis per ketverius metus.

Kai orai šąla, specialistai dalija patarimus, kaip nesusirgti ne tik gripu, bet ir kitomis peršalimo ligomis. Aiškėja, kad ligos negriebia sportuojančių, sveikai besimaitinančių ir imunitetą stiprinančių žmonių. Štai Tymo turguje meškinį česnaką dalija Rasa. Moteris sako, kad šio augalo gimtinė Sibiras. Ir pavasarį pasirodančius stiebus mielai ragauja iš žiemos miego pabudusios meškos. Manoma, kad taip gyvūnai pastiprina organizmą, imuninę sistemą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas dar liepą uždegė žalią šviesą neskiepytiems vaikams eiti į darželius, tačiau Sveikatos apsaugos ministerija neskubėjo išaiškinti visuomenei, ar neskiepytų vaikų tėveliai jau gali būti ramūs. Viešojoje erdvėje pasipylė diskusijos, ar neskiepytus vaikus tikrai priims į darželius.

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba gavo skundą dėl Valstybinės ligonių kasos planuojamo nemokamo mergaičių skiepijimo nuo žmogaus papilomos viruso (ŽPV). Kaip pranešė kontrolieriaus tarnyba, skunde nurodoma, kad ši nemokama paslauga turėtų būti suteikiama ir berniukams, kadangi vyrai susiduria su tokia pačia rizika užsikrėsti ŽPV, kaip ir moterys. Jie gali tapti viruso nešiotojais ir skleidėjais, o pats virusas gali padidinti varpos vėžio atsiradimo tikimybę.

Iš privalomo sveikatos draudimo fondo (PSDF) finansuojamas mergaičių skiepijimas nuo gimdos kaklelio vėžį sukeliančio žmogaus papilomos viruso turėtų startuoti iki metų pabaigos. Valstybinė ligonių kasa šiuo metu vykdo vakcinos pirkimo konkursą, tačiau kiek jis užtruks - neaišku. „Šiuo metu viešųjų pirkimų procedūros vyksta, kiek jos laiko užtruks, mes tiksliai negalime pasakyti, nes jos labai įvairiai užtrunka. Mes planuojame, kad tos vakcinos turėtų gydymo įstaigas pasiekti šių metų pabaigoje.

Sveikatos apsaugos ministerija svarsto, ar teikti įstatymo projektą dėl draudimo lankyti darželius neskiepytiems vaikams, sako ministras Juras Požela. Dėl tokios galimybės tariamasi po to, kai Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas paskelbė, jog ministro įsakyme numatytas analogiškas draudimas prieštarauja teisės aktų hierarchijos principui ir negalėjo būti numatytas būtent įsakymu.

Įsakymą dėl privalomų skiepų darželį lankantiems vaikams teks atšaukti, po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) sprendimo sako sveikatos apsaugos ministras socialdemokratas Juras Požela. Ministras pažymi ir toliau manantis, kad vaikų vakcinacija yra teisingas kelias siekiant išvengti ligų, tačiau „teismo sprendimas turi būti nekvestionuojamai vykdomas“. „Aiškiai pasakyta, kad įsakymas prieštarauja Konstitucijai. Bus uždavinys įvykdyti teismo sprendimą.

Antradienį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nusprendė, kad buvusio Sveikatos apsaugos ministro V.Andriukaičio įsakymas, uždraudžiantis priimti į ikimokyklines ir priešmokyklines ugdymo įstaigas nuo poliomielito, tymų ir raudonukės nepaskiepytus vaikus, prieštarauja Konstitucijai. Tai reiškia, kad nuo šiandien šis teisės aktas nebegalioja, ir nepaskiepyti vaikai privalo būti priimti į ugdymo įstaigas.

Meningokokui vieną po kito kertant žmones šalies gydymo įstaigas užplūdo norintys pasiskiepyti nuo mirtį sėjančios infekcijos. Tačiau paaiškėja, kad panašiai, kaip ir kovą, valstybinės gydymo įstaigos ir vėl pritrūko vakcinos. Šiandien pasiskiepyti gali nebent turintys labai daug pinigų, mat skiepų turi tik privačios klinikos. Tad dažnam tenka rinktis – mirti iš bado ir skiepytis, ar nesiskiepyti ir rizikuoti vaiko gyvybe.

Kauno klinikinės ligoninės Vaikų konsultacinė poliklinika, gavusi pirmąsias užsakytas vakcinos siuntas, pradėjo skiepyti vaikus nuo pavojingiausiojo B grupės meningokoko. Kaip sakė Kauno klinikinės ligoninės laikinai Vaikų konsultacinės poliklinikos vedėjos pareigas einanti Violeta Gediminienė, tėvų susidomėjimas skiepais yra didžiulis. „Kai visoje šalyje dar žiemą baigėsi šios vakcinos atsargos, nuolat sulaukdavome skambučių, ar negavome naujų vakcinos dozių, – sakė ji.

Skundų dėl diskriminacijos religijos pagrindu pernai išaugo daugiau kaip dvigubai – iki beveik 80. Tokį žymų augimą lėmė skundais Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą užvertę privalomų skiepų oponentai, „Žinių radijui“ aiškino Lygių galimybių kontrolierė Agneta Lobačevskytė. „Kreipėsi į mūsų tarnybą dėl to, kad tėvai galimai įžvelgė, jog skiepuose yra negimusių vaikų po aborto embrionų ląstelių.

Meningokokinė infekcija – baisi ir klastinga liga, žmogų galinti nugalabyti per kelias dienas. Šiemet ji jau nusinešė kelių vaikų gyvybes, sukeldama didelį nerimą tarp mamyčių – jos ir kreipėsi į tv3.lt, prašydamos daugiau informacijos apie vakcinas nuo meningokokinės infekcijos. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro Imunoprofilaktikos skyriaus vedėja Daiva Razmuvienė, nurodė, kad skiepai nuo meningokoko jau skinasi kelią į profilaktinį skiepijimo kalendorių.

Du religingi mormonai tėvai, kuriems priklauso maisto papildų bendrovė, yra teisiami dėl savo pačių vaiko mirties. Sūnus mirė nuo meningito, nes tėvai nusprendė jį gydyti namų sąlygomis, nenaudojant vaistų, rašoma rawstory.com. Davidas ir Collet Stephanai pastarosiomis dienomis vykstančiame teisme ginasi esantys nekalti dėl jų 19 mėnesių sūnaus Ezekielio mirties 2013 metais. Kaltintojai teigia, kad pora nekvietė greitosios tol, kol jų sūnus nustojo kvėpuoti.

Meningokoko infekcijai vieną po kito šienaujant mažylius, tėvai šaukiasi valstybės pagalbos – viešoje erdvėje prašoma kompensuoti vakciną nuo mirtį sėjančios infekcijos. Tačiau nerimo iškankintiems gimdytojams, bent jau kol kas Sveikatos apsaugos ministerija atsuka nugarą – nėra ministro, nėra kam ir komentuoti kada bus kažko imamasi. O štai medikai prisipažįsta kasdien gaunantys vis daugiau tėvų pagalbos prašymų – skiepyti vaikus nuo meningokoko nori net ir didžiausi skiepų priešininkai.

19-metė Charlotte Hannibal iš Anglijos, Notingemo, buvo visiškai sveika mergina. Iki tol, kol susidūrė su mirtinu virusu, kurio simptomus pajuto vakarėlyje draugų namuose. Nors manė, kad tai tik peršalimas, tėvai nusprendė dukrą nuvežti pasitikrinti pas medikus. Ir ne be reikalo... čia merginai buvo diagnozuota Septicemija ir meningitas. Užsiteršus kraujui Ch. Hannibal kojos iki šlaunų, rankų pirštai ir nosies galiukas pajuodo.

Per keletą savaičių Vilniuje nuo žaibiškos meningokokinės infekcijos mirė dvi mergytės. Ketverių metukų ir vos aštuonių mėnesių. Šie du atvejai patvirtina ilgametes stebėsenos tendencijas – vaikai iki 5 metų amžiaus yra labiausiai pažeidžiami šios infekcijos. Ypač šiai infekcijai jautrūs kūdikiai iki metukų. Vienas iš dešimties susirgusių vaikų Didžiojoje Britanijoje miršta.

Lietuvoje pernai dėl tuberkuliozės nepatikrinta pusė vaikų, kuriems tai turėjo būti padaryta – sveikatos apsaugos viceministrė Laimutė Vaidelienė sako, kad dėl šios situacijos kaltos ir brangų tuberkulino preparatą taupančios įstaigos, ir tėvai, kurie baiminasi teigiamo Mantu testo rezultato. Pernai įodinis tuberkulino mėginys (Mantu testas) buvo atliktas kiek daugiau nei 31 tūkst. vaikų, tačiau tai tik pusė visų, kuriems toks mėginys turėjo būti atliktas.

Baisi liga – meningokokinė infekcija – jau nusinešė antrą vaikučio gyvybę per keletą savaičių.  Gydytojai skėsčioja rankomis – šios ligos žaibiška forma – neišgydoma. Vienintelė profilaktinė priemonė – skiepai. Tačiau jei šiandien sumanėte paskiepyti savo vaikus, tai nebūtina pavyks. Tėvų antplūdis ištuštino vakcinų atsargas, jos gali tekti laukti net ir privačiuose skiepų kabinetuose. O daugybei Lietuvos vaikų tėvų vakcina nuo meningokokinės infekcijos yra tiesiog neįkandami.

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) kolegijos nariai pritarė ministerijos siūlymams dėl privalomų skiepų ir tėvų administracinės atsakomybės įteisinimo. SAM parengtuose projektuose siūloma vaikus nuo poliomielito, tymų, raudonukės skiepyti privalomai, išskyrus kontraindikacijas, o už vaiko neskiepijimą numatoma tėvų ar globėjų administracinė atsakomybė – įspėjimas arba bauda nuo 60 iki 115 eurų.

 Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro specialistai primena, jei ruošiatės į kelionę, nepamirškite ne tik paso, bet ir Tarptautinio skiepijimo pažymėjimo. Gali būti, kad be jo nebūsite įleisti į vieną ar kitą šalį. Kito, nemažiau svarbaus dokumento – asmens skiepijimo pažymėjimo gali prireikti, jei užsienyje ketinate mokytis ar ieškoti darbo. Lietuvoje per metus išduodama apie 30 tūkst. skiepijimo pažymėjimų bei keli šimtai Tarptautinių skiepijimo ar profilaktikos priemonių pažymėjimų.

Medikai skambina pavojaus varpais – sugrįžta seniai užmirštos ir tik iš vadovėlių pažįstamos užkrečiamosios ligos. Tai vyksta todėl, kad daugėja neskiepytų vaikų. Pavojingų infekcijų išvengsime tik tuomet, jei pasirūpinsime skiepais ir nepaliksime vietos infekcijoms cirkuliuoti, teigia Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro specialistai.

Politikams šiemet nespėjus apsispręsti dėl baudų skyrimo už vaikų neskiepijimą, sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė patvirtino, kad draudimas nuo kitų metų į darželius priimti neskiepytus vaikus įsigalios nuo sausio 1 dienos. Asociacijos „Objektyviai apie skiepus“ prezidentė Lina Rutkauskienė tv3.lt sakė, kad tokia tvarka prieštaraus Lietuvos įstatymams ir tarptautinėms rekomendacijoms, nes iš tėvų atimama apsisprendimo teisė.

Nuo poliomielito, tymų ir raudonukės neskiepyti vaikai nuo kitų metų iš darželių išprašyti nebus, nes tvarka galios tik iš naujo į darželius priimamiems vaikams, sako sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė. „Buvusio ministro Vytenio Andriukaičio įsakyme teigiama, kad ikimokyklinio ugdymo įstaigos negalės priimti neskiepytų vaikų. Ta redakcija „priimti“ reiškia priimti naujai ateinančius vaikus“, - BNS šią savaitę sakė ministrė.