Nemokamų skiepų poreikis toks didelis, kad atsargos senka ne dienomis, o valandomis.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro atstovų teigimu dėl gripo 2 vaikai buvo paguldyti į ligoninę. Sostinėje gripo atvejų 42 metų savaitę buvo registruota – 34 atvejai. Palyginus sergamumo rodiklius apskrityse pastebėta, kad 43 metų savaitę, sergamumo gripo ir ŪVKTI rodiklis padidėjo visose apskrityse, išskyrus Marijampolės, Telšių ir Vilniaus apskritis. Daugiausiai gripo atvejų buvo registruota Kauno apskrityje – 6 atvejai.
Tarp sergančiųjų daugiausiai vaikai
Pastarąją savaitę Lietuvoje gripu susirgo 4 vaikai ir 16 suaugusiųjų, ūmiomis viršutiniu kvėpavimo takų infekcijomis daugiau kaip 13 tūkst. vaikų ir 5395 suaugę asmenys. Įvertinus sergamumo rodiklius galima teigti, kad tiek gripu, tiek ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) 2017 metų 43 savaitę daugiau sirgo vaikai.
„Ikimokyklinio ugdymo įstaigose ir mokyklose yra palankios sąlygos gripo ir ŪVKTI plitimui – tai reiškia, kad yra didelė tikimybė užsikrėsti nuo sergančių vaikų. Darželyje ar mokykloje užsikrėtęs vaikas gali sudaryti sąlygas viruso plitimui namuose – tai reiškia, kad kyla rizika užkrėsti ir kitus šeimos narius. Todėl nuo gripo aktyviai skiepijant vaikus, mažėja ir suaugusiųjų sergamumas,” - kalbėjo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyr. specialistė Ginreta Valinčiūtė.
„Kiekvienam gripo sezonui būdingi saviti ypatumai, todėl sunku nuspėti, koks šiais metais bus gripo sezonas. Europos Sąjungos valstybėse kasmet registruojamos gripo epidemijos. Šiuo metu cirkuliuoja trijų tipų gripo virusai: A(H1N1), A(H3N2) ir B tipo,” - teigė G. Valinčiūtė.
Efektyviausia apsisaugojimo nuo gripo priemonė – skiepai. Šių metų sezoninio gripo vakcina apsaugo nuo cirkuliuojančių gripo virusų. Pasiskiepiję asmenys nuo gripo apsaugomi visam sezonui, nors kiekvieno asmens imuninė sistema yra skirtinga, todėl po skiepijimo organizme pagaminamas skirtingas antikūnų kiekis.
Skiepai padeda išvengti sunkių gripo komplikacijų, tokių kaip plaučių uždegimas, bronchitas, virusinis meningitas, miokarditas, inkstų uždegimas. Sergant gripu gali paūmėti ir lėtinės ligos.
Nemokamų vakcinų gali pritrūkti
Spalio pradžioje šalies poliklinikas pasiekė ir pirmosios nemokamos sezoninio gripo vakcinos. Tačiau gautos dozės kai kur išseko akimirksniu.
Panevėžio miesto poliklinikos direktorė Irena Čeilitkienė sako, jog spalio pabaigoje sulaukta papildomos vakcinos siunta. Tačiau ji taip pat sparčiai mažėja.
„Panevėžio miestui skirta 1100 vakcinų. 300 jų gavome spalio pradžioje. Bet norinčiųjų pasiskiepyti nemokamai yra daugiau, nei mes pajėgūs priimti. Per 3 darbo dienas jau išnaudojome 300. Nemokamai pasiskiepyti skuba ne tik sunkūs ligoniai, sergantys lėtinėmis, onkologinėmis ir kitomis ligomis, bet ir patys sveikatos priežiūros darbuotojai. Mūsų įstaigoje yra 170 darbuotojų, jau beveik visi ir pasiskiepyję,“ – teigė I. Čeilitkienė.
Anot direktorės, netrūksta ir besiskiepijančiųjų mokama vakcina. Esą toks aktyvus skiepijimąsis Panevėžyje neįprastas.
„Kol kas užregistruotas tik vienas gripo atvejis, praėjusią savaitę. Bet toks aktyvumas dėl skiepų ne visada būna. Prieš porą metų visai vangiai skiepijosi,“ - teigė I. Čeilitkienė.
Gripo sezono pradžia – spalis
Valstybės lėšomis skiepijami šioms rizikos grupėms priklausantys asmenys: 65 m. amžiaus ir vyresni asmenys; nėščiosios; asmenys, gyvenantys socialinės globos ir slaugos įstaigose; asmenys, sergantys lėtinėmis širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų, inkstų ligomis, taip pat sergantys lėtinėmis ligomis, susijusiomis su imuniniais mechanizmais, piktybiniais navikais; sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai.
Siekiant apsisaugoti nuo gripo, specialistai rekomenduoja laikytis ir asmens higienos rekomendacijų: dažnai plauti rankas; neplautomis rankomis neliesti akių, nosies ar burnos; prisidengti burną kosint ar čiaudint; dažnai vėdinti patalpas; pajutus gripui būdingus simptomus, neiti į darbą ar vaikų neleisti į ugdymo įstaigą, likti namuose.
Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, 2017 metų 42 savaitę visose Europos valstybėse, išskyrus Maltą, stebimas mažas sergamumas gripu, Maltoje stebimas vidutinis sergamumas. Dominuojantis gripo viruso tipas kol kas išskirtas tik Norvegijoje (A(H3)), Škotijoje (B) ir Šveicarijoje (A). Lietuvoje registruojami pavieniai, tarpusavyje nesusiję gripo atvejai.
Didžiausia grėsmė susirgti gripu visgi gali ateiti sausio–kovo mėnesiais. Tačiau gripo sezono pradžia laikomas spalis.
