skalūnai

Geopolitika.lt Rusijos dujų milžinas „Gazprom“ ilgą laiką laikėsi pozicijos, kad tokios alternatyvos kaip skalūnų ar suskystintos dujos yra jam nesvarbios ir negali sužlugdyti jo įtakos nei šalies viduje, nei užsienyje. Tačiau palengva situacija ėmė keistis ir tos permainos turi vidinį ir tarptautinį aspektą, kuris Lietuvai turėtų rūpėti labiausiai. Bet apie viską iš eilės.

Lietuvos naftos bendrovė „LL investicijos“, kurios 50 proc. akcijų valdo amerikiečių bendrovė „Chevron“, netrukus pradės žvalgomąjį gręžimą prie Stemplių kaimo Šilutės rajone. Vietos bendruomenei šiandien surengta atvirų durų diena.   Tai yra pirmasis gręžinys, įrengtas po to, kai „Chevron“ pernai spalį įsigijo dalį „LL investicijų“ akcijų. Gręžimo duomenys padės geologams geriau išanalizuoti vietovės geologines struktūras.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė atkreipė dėmesį, kad Lietuvos energetiniam saugumui pavojų kelia ne tik išorėje, bet ir šalies viduje esančios jėgos, teigia vieno didžiausio Lietuvoje komercinio banko „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. „Man patinka faktas, kad atkreiptas dėmesys, jog ne tik išorinės, bet ir vidinės jėgos kelia grėsmę ekonominiam saugumui.

Pasaulio naftos rezervai gali padidėti 11 proc., pradėjus ją išgauti iš skalūnų, pranešama JAV vyriausybės ataskaitoje. JAV Energetikos informacijos administracija skaičiuoja, kad 41 pasaulio šalyje yra maždaug 345 mlrd. barelių „techniškai pasiekiamos“ skalūnų naftos. Tuo tarpu maždaug 198 mlrd. kubinių metrų skalūninių dujų rezervas natūralių gamtinių dujų resursus padidintų maždaug 47 procentais. Visgi techniškai pasiekiami rezervai nėra garantuotas išteklius.

Su skalūnais susiję ištekliai potencialius pasaulinius naftos išteklius padidina 11 proc., o gamtinių dujų išteklius - 47-iais proc., pirmadienį paskelbė JAV energetikos informacijos agentūra. Pagal pradinį skalūnų alyvos išteklių vertinimą ir patikslintą skalūnų dujų išteklių vertinimą skalūnų telkiniai prie pasaulinių išteklių galėtų pridėti 345 mlrd. barelių alyvos ir padidinti juos iki 3 357 mlrd. barelių. Skalūnų dujos prideda 207 trln. kub.m gamtinių dujų - 32 proc.

 ES lyderiai sprendžia energetinį galvosūkį. Sąjungai žūtbūt reikia atgauti konkurencingumą tarptautinėje rinkoje, tačiau koją kiša brangi energija. ES vadovams teks rinktis tarp pigesnių energetinių šaltinių ir klimato kaitos tikslų, rašo „Deutsche Welle“. ES energetikos komisaro Guntherio Oettingerio teigimu, atsinaujinantys energetikos šaltiniai vanduo, saulė ir vėjas turi būti remiami Europos valstybėse. Anot jo, būtina mažinti šiltnamio dujų emisijas.

Jevgenijus Bardauskas, LRT televizijos laida „Savaitė“, LRT.lt Vyriausybė vis dar neturi sprendimo dėl skalūnų dujų žvalgybos ir gavybos Vakarų Lietuvoje. Ekspertų vertinimu, sprendimų atidėjimas – blogas ženklas investuotojams. Antra vertus, neryžtingos, neapsisprendžiančios Vyriausybės įvaizdis nepridės balų Algirdo Butkevičiaus Ministrų Kabinetui. Ir dar skalūnų dujas klampina sklandančios kalbos apie kai kurių parlamentarų interesus.

Vyriausybė pirmadienį svarstys dvi galimas skalūnų Lietuvoje žvalgybos alternatyvas - nutraukti konkursą arba skelbti laimėtoją, sugriežtinant priežiūrą. Jei bus pasirinktas antrasis variantas, konkurso nugalėtoju bus paskelbta JAV energetikos bendrovė "Chevron". "Vyriausybė paprašė išsakyti savo nuomonę, todėl pateikėme dvi galimas alternatyvas - konkurso nutraukimą ir jo tęsimą.

Jungtinėms Valstijoms ir Europos Sąjungai (ES) rengiantis deryboms dėl laisvos prekybos sutarties, Lietuvos ambasadorius Vašingtone sako, kad toks susitarimas galėtų paskatinti suskystintų gamtinių dujų eksportą iš JAV. Interviu BNS ambasadorius Žygimantas Pavilionis trečiadienį pabrėžė, kad JAV eksporto išaugimas galėtų pakeisti ir geopolitinį pasaulio žemėlapį. Deryboms gali tekti svarbi vieta Lietuvos pirmininkavimo ES darbotvarkėje.

Algirdas Igorius, LRT televizijos laida „Panorama“, LRT.lt Lietuvai ketinant žvalgyti ir išgauti skalūnines dujas, iš JAV ir Britanijos atvykę geologijos, hidrologijos ir naftos inžinerijos ekspertai teigia, kad siekiant išvengti galimų ekologinių avarijų, būtina užtikrinti nepriklausomą dujų gavybos stebėseną – kai procesai bus skaidrūs, esą atsiras ir visuomenės pasitikėjimas. Specialų seminarą organizavo kompanija „Chevron“, nors teigiama, kad seminaro turiniui ji įtakos nedariusi.

Vilniuje iš Jungtinių Valstijų atvykę inžinerijos, geologijos ir energetikos ekspertai dalijosi gerąja skalūninės naftos ir dujų gavybos bei žvalgybos patirtimi. „Labai džiaugiuosi, turėdamas galimybę dalyvauti šiuose susitikimuose. Mūsų tikslas – supažindinti politikus, studentus ir visą visuomenę su pasaulinio lygio ekspertu išvadomis dėl skalūnų dujų“, – teigė instituto „Goldwyn Global Strategies, LLC“ prezidentas, praeityje dirbęs Baltuosiuose Rūmuose.

Į Lietuvą atvykę žymūs JAV mokslininkai dar kartą pabandė įtikinti, kad skalūnų dujų žvalgyba ir gavyba yra saugi ir naudinga. Mokslininkai dalyvavo techniniame seminare kartu su Seimo ir Vyriausybės nariais. Pasak jų, kiekviena energetinė technologija turi savo rizikos faktorių, tačiau jų nevertėtų taip sureikšminti. Seminarus organizuoja „Chevron“ Į Lietuvą atvykę žymūs amerikiečių mokslininkai siekė informuoti apie skalūnų dujas ir jų gavimo procesą.

„Goldwyn GlobalStrategies, LLC“, kuriai vadovauja buvęs Valstybės sekretorės Hillary Clinton specialusis įgaliotinis ir koordinatorius tarptautinės energetikos klausimais, surengė vienos dienos konferenciją Vilniuje apie saugią ir efektyvią naftos ir gamtinių dujų gavybą iš skalūninių darinių. Renginyje dalyvavo Seimo nariai, ekspertai ir mokslininkai iš Lietuvos mokslo įstaigų ir reguliavimo institucijų.

Pažiūrėjus į šias nuotraukas pasidaro aišku, kaip skalūnų dujos bus išgaunamos Ukrainoje, kaip bus pritaikoma amerikietiška patirtis ir kiek bus laikomasi gamtosaugos normų. Šios nuotraukos ir tekstas buvo publikuotos forume kroha.dn.ua, kuris tapo vienu iš pasipriešinimo skalūnų dujų gavybai Ukrainoje židinių. Forumo dalyvė ALUSIK_ praėjusių metų kovo mėnesio viduryje apsilankė Donecko srities Želanės gyvenvietėje (išties gražus ir slavų kalbas mokantiems prasmingas pavadinimas – ru.

Seimo Pirmininko pavaduotojas liberalas Petras Auštrevičius siūlo įtraukti vietos bendruomenes svarstant angliavandenilių išteklių paieškos, žvalgybos ir gavybos reikalus.

Antradienį Seimui nebus pateikti, kaip planuota, du alternatyvūs nutarimų projektai, susiję su skalūnų dujų paieška, žvalgyba ir gavyba. Seimo Socialdemokratų partijos frakcijai paprašius, iš antradienio Seimo plenarinių posėdžių darbotvarkės išbraukti Seimo Aplinkos apsaugos ir Ekonomikos komitetų pirmininkų Algimanto Salamakino ir Remigijaus Žemaitaičio bei parlamentinės Energetikos komisijos pirmininko Kęstučio Daukšio įregistruoti nutarimų projektai.

Antradienį Seimui planuojama pateikti du alternatyvius nutarimų projektus, susijusius su skalūnų dujų paieška, žvalgyba ir gavyba. Seimo posėdžių sekretoriate juos įregistravo Seimo Aplinkos apsaugos ir Ekonomikos komitetų pirmininkai Algimantas Salamakinas ir Remigijus Žemaitaitis bei parlamentinės Energetikos komisijos pirmininkas Kęstutis Daukšys.

 Lietuvoje netylant ginčams ir pasiūlymams dėl skalūnų dujų, šalies mokslininkai teigia, kad skalūnų žvalgybą pradėti galima. Tačiau sprendimą turi priimti Seimas. Tai yra politinis žingsnis, kuriam reikia visuomenės palaikymo. Premjero teigimu žvalgyba turi būti pradėta, bet tik įtikinus vietos bendruomenę. Atrodo, kad Didžioji Britanija rado būdą kaip įtikinti vietos bendruomenes dėl skalūnų žvalgybos ir gavybos.

Premjeras Algirdas Butkevičius teigia, kad sprendimas dėl to, ar skelbti skalūninių dujų žvalgybos konkurso nugalėtoju įmonę ,,Chevron“, kol kas atidėtas. Jis tikisi, kad kad sutartis su JAV energetikos milžine ,,Chevron“ dėl skalūninių dujų žvalgybos gali būti pasirašyta gegužės mėnesį – po to, ka Seimas priims būtinas įstatymo pataisas. Pasak Premjero, įstatymo pataisos bus paruoštos artimiausiu metu ir tikėtina, kad Seimas priims jas skubos tvarka.

Didelį rezonansą visuomenėje sukėlęs JAV energetikos milžinės Chevron ketinimai žvalgyti ir išsiaiškinti Lietuvos gelmėse glūdinčių skalūninių dujų išteklius jau sulaukė teigiamų mokslininkų išvadų ir palaikymo. Tačiau skalūnų dujų revoliucija Europoje smarkiai paveiktų ne tik Lietuvos ūkį, bet ir Gazpromo ateitį. Pasak SEB banko analitikų, perėjimas prie skalūnų dujų sudrebintų Gazpromo pamatus dvejopai: kristų rusiškų gamtinių dujų paklausa bei, sumažėjus poreikiui, kristų gamtinių dujų kaina.

„Laisvosios bangos“ svečias Seimo pirmininkas Vydas Gedvilas, atstovaujantis Darbo partijai, neketina tapti naujos jungtinės partijos pirmininku. Jis pasisako už skalūninių dujų gavybą, jeigu tai ekonomiškai apsimoka ir nekenkia gamtai.

Seimo opozicijos lyderis Andrius Kubilius, vertindamas Seimo Aplinkos apsaugos ir Ekonomikos komitetų priimtą sprendimą dėl skalūninių dujų žvalgybos ir gavybos, sako, kad jis reiškia valdančiosios daugumos nepasitikėjimą aplinkos ministru Valentinu Mazuroniu. "Pats sprendimas prieštarauja autoritetingų mokslininkų, kurie Vyriausybei pavedus pateikė gerą analizę ir pasiūlė tęsti skalūninių dujų žvalgybą, nuomonei. Jis prieštarauja ir premjero, ir aplinkos ministro Valentino Mazuronio nuomonei.

Vakar žmonės protestavo prie Vyriausybės ir Seimo prieš skalūninių dujų žvalgybą ir gavybą Lietuvoje. Apie 15 iniciatyvių piliečių piketavo prie Šiaulių miesto savivaldybės. Jie tvirtino, jog gėlas vanduo – svarbiau už bet kokias dujas, o energetinės nepriklausomybės skalūninės dujos nesuteiks. „Demokratija ten, kur nafta“, – tvirtino piketuotojai. Yra kitų šaltinių ir be dujų Piketo Šiauliuose organizatorė Valentina Ryžakova akcentavo, kad vanduo yra svarbiau už skalūnines dujas.

Lietuvos mokslų akademijos (LMA) specialistai sako, kad skalūnų dujų žvalgymas Vakarų Lietuvoje yra galimas, tačiau reikia atlikti papildomus darbus, praneša lrt.lt. „Žvalgymui yra pritariama.

Antradienį mitingą surengę skalūnų dujų žvalgybos ir gavybos Lietuvoje priešininkai netoli Vyriausybės  spalvotomis kreidelėmis didelėmis raidėmis užrašė „Švarus vanduo ir žemė – mūsų“. Į protesto akciją susirinko apie šimtas žmonių. Jie laikė plakatus „Chevron“ žudo“, „Švarus vanduo – gyvybė“, „Nedarykime žemei skausmo“, „Gamtos žudymui – ne“ ir panašius.

Ketvirtadienį Seime vykusioje Vyriausybės valandoje Premjeras Algirdas Butkevičius atsakydamas į Seimo narių klausimus teigė, kad darbus dėl skalūninių dujų stabdo tai, jog anksčiau nebuvo atlikti„,namų darbai“ – visų pirma, bendraujant su gyventojais. „Dėl skalūnų dujų niekas pozicijos nekeičia, bet yra anksčiau nepadaryti namų darbai. (...) Pasirodo, buvo įdėtas mažytis skelbimas, kad prašome pateikti savo nuomonę dėl poveikio vertinimo“, – sakė Premjeras.

Jungtinėse Amerikos Valstijose JAV su darbo vizitu viešintis aplinkos ministras Valentinas Mazuronis susitiko su Kongreso Atstovų rūmų Gamtinių išteklių komiteto, Energetikos ir Mineralinių išteklių pakomitečio pirmininku Doug Lamborn iš Kolorado, JAV Atstovų rūmų Energetikos ir Komercijos komiteto nariu, Baltijos šalių grupės ko-pirmininku John Shimkus bei diskutavo su JAV Valstybės sekretoriaus pavaduotoju energetikos klausimais, ambasadoriumi Carlos Pascual.

Panašu, kad koalicijai gyventi sektųsi visai gerai, jeigu ne tie konservatoriai – tai jie skalūnų neišžvalgė (būtų išžvalgę, būtų galima skėsčioti rankomis ir sakyti Žygintui ir Žygimantui Žygaičiams, atnešusiems stiklinę „degančio vandens iš krano“: „čiku raku“, mes čia niekuo dėti, čia Kubilius“), tai Ūkio banko neuždarė (ir dabar reik rankas purvintis ir burną aušinti besiaiškinant, dar žiūrėk – kam nors reitingai gali mažiau spindėti), tai dar kokį vargą paliko vargti… Visgi, šalia ši...

Stebiu diskusiją apie skalūnų dujas, ir suprantu, kad kuo toliau, tuo mažiau tai panašu į diskusijas. Greičiau tai apkasų karas. Vieniems skalūnų dujos yra būtinas dalykas, energetinės nepriklausomybės garantas. O tai reiškia, kad ant viso kito nusispjauti. Kitiems skalūnai – įtartina iškasena, nežinomybė, neatsakyti klausimai. O tai reiškia, kad visi, kas už skalūnus – neatsakingi kraujasiurbiai ir bendruomenių priešai. Blogiausia tai, kad į šiuos apkasus sulindo politikai.

Vokietijos valdančioji koalicija nori iki rudenį vyksiančių federalinių rinkimų nutraukti moratoriumą skalūnų dujų gavybos klausimu, rašo „Der Spiegel“.

Europoje didelį atgarsį sukėlęs skalūninių dujų gavybos metodas panaudojant hidraulinį uolienų skaldymą privertė Vokietijos politikus kurį laiką pristabdyti planus eksploatuoti vokiškas dujas.

  Jungtinių Valstijų kompanija „Chevron“ dar kartą siūlo gelbėti Lietuvą. Žada rasti neišsenkamus klodus skalūnų ir išvengti Rusijos priklausomybės. Žinomiausia amerikiečių gelbėjimo operacija, kai „Williams“ tvarkė „Mažeikių naftą“, Lietuvai galėjo kainuoti net milijardą litų. O akcijas amerikiečiai patyliukais perleido rusams („Yukos“) ir darsyk pasipelnė. Nieko nepasimokėme.

Audra Čepkauskaitė, LRT Klasikos laida „Žmonės ir idėjos“, „Matyt, ir pačios bendrovės, ir Geologijos tarnyba, ir Aplinkos ministerija, ir Energetikos ministerija turėtų daugiau aiškinti kaip tas vyks arba galėtų vykti, kokios medžiagos bus naudojamos, kaip su jomis bus dirbama, tada, matyt, ir visuomenė palankiau, ramiau ar drąsiau į tai žiūrėtų“, – sako Lietuvos geologijos tarnybos direktorius Juozas Mockevičius.

Dar 2004 metais Lietuvos mokslininkai ėmė kalbėti apie Šilutės bei Tauragės rajonų žemės gelmėse neva egzistuojančius skalūninių dujų telkinius. Apie tai praėjusiais metais prabilo ir šioje srityje pažengusios JAV Energetikos išteklių informacijos agentūra. Suskubta pasidžiaugti tokiu atradimu bei artėjančia revoliucija, garantuosiančia energetinę nepriklausomybę bei saugumą.

Lietuvos socialdemokratų sąjunga nesutinka su sprendimais leisti pradėti skalūnų dujų paiešką. LSDS nuomone, Lietuvos strateginiu gamtiniu ištekliumi yra gėlas vanduo, todėl pagrindinis uždavinys yra apsaugoti jį nuo bet kokių galimų žalingų poveikių. Socialdemokratų sąjunga pažymi, kad dėl ankstesnių valdžių požiūrio ir valstybės interesų nepaisymo Lietuvos energetika atsidūrė sudėtingoje padėtyje.

Lenkijos bendrovės „Lotus“ ir amerikiečių „CalEnergy Resources“ sutarė Lietuvoje ieškoti skalūnų dujų, praneša Lenkijos naujienų agentūra PAP, cituodama „Interfax Global Energy Services“ (IGES) pranešimą. „Mes jau kurį laiką domimės šiuo projektu. Tikimės, kad lietuvių planai, žadami paskelbti kitą mėnesį, apmokestinti angliavandenių paiešką paieškos proceso nepadarys nepelningu“, – pranešime cituojamas „CalEnergy“ vadovas peteris Youngas.

Rusijos dujų milžinės „Gazprom“ atstovai antradienį sakė, kad kompanijos taryba skalūnų dujų gavybą vertina kaip neracionalią perspektyvą. Tokią nuomonę „Gazprom“ pareiškė, praėjus vos savaitei po to, kai šalies prezidentas Vladimiras Putinas paragino kompaniją iš naujo suderinti savo strategiją ir prisitaikyti prie kintančių rinkos sąlygų.

Iš 38 įmonės „Chesapeake“ skalūnų dujų gręžinių, esančių Heinesvilije, Luizianos valstijoje, dabar veikia tik du. Kadaise „Chesapeake“ kartu su kitomis JAV įmonėmis vadovaudamiesi aukso karštinės logika ir gaudami lengvų pinigų iš Volstrito pristatė gręžinių įvairiuose skalūnų dujų telkiniuose visoje šalyje, rašo „The New York Times“. Didžiajai šalies daliai tai lėmė pigesnės energijos atsiradimą.

Vykstanti skalūnų ir suskystintų gamtinių dujų revoliucija sukėlė krizę „Gazpromui“. Rusijos dujų milžinė bus priversta ne tik mažinti kainas, bet ir atsisakyti kitų monopolinių įpročių, teigia ekonomistas Andersas Aslundas iš Petersono tarptautinės ekonomikos instituto, vieno įtakingiausių pasaulio ekonomikos smegenų centrų. „Gazpromo“ krizė reiškia, kad ji turės smarkiai mažinti kainas, galbūt net perpus. O tai reiškia, kad „Gazpromo“ pelnas beveik išnyks“, - interviu sakė A. Aslundas.

Rytų Europa tokių gausių investicijų iš naftos ir dujų sektoriaus nematė nuo Berlyno sienos griūties. „Royal Dutch Shell“, „Total“ ir „ConocoPhillips“ įsigijo kasinėjimo teises Lenkijoje, kur manoma, kad glūdi tiek išteklių, jog būtų galima patenkinti nuo 35 iki 65 metų šalies paklausą gamtinėms dujoms, rašo „Wall Street Journal“. Ukrainoje „TNK-BP“ planuoja investuoti 1,8 mlrd. JAV dolerių į šešis skalūninių dujų projektus.

Pasaulyje vis daugiau kalbama apie skalūnų dujas, tačiau jų gavybos pradžią atidėlioja atsakymų trūkumas į kai kuriuos svarbiausius klausimus. Apie naujausias dujų rinkos tendencijas ir skalūnų dujų potencialą kalbamės su „Bruegel“ analitikos centro tyrėju Georgu Zachmannu. Kokių reikšmingų pokyčių dujų rinkoje įvyko pastaraisiais metais? Praėjusiais metais Tarptautinė energetikos agentūra (TEA) pristatė ataskaitą, kurioje dujoms, konkrečiai skalūnų dujoms, buvo žadamas aukso amžius.

Birželio 25 d. paskelbtas atviras tarptautinis konkursas skalūnų dujų paieškoms ir gavybai Lietuvos teritorijoje. Atlikus skalūnų dujų paiešką bus aiškus šių išteklių gavybos Lietuvoje ekonominis atsiperkamumas. Skalūnų dujos gali tapti realia ir ekonomiškai konkurencinga alternatyva šiuo metu iš vienintelio tiekėjo – „Gazprom“ – perkamoms gamtinėms dujoms.

Skalūnų dujų atsargos Vokietijoje sudaro kelis trilijonus kubinių metrų, o jų gavyba nekelia pavojaus, jei yra laikomasi tam tikrų taisyklių, teigiama Vokietijos federalinio geologijos mokslų ir gamtos išteklių instituto ataskaitoje. Instituto vertinimu, atsargos siekia nuo 6,8 iki 22,6 trilijono kubinių metrų dujų, iš jų 0,7–2,3 trilijono dujų yra potencialiai išgaunamos.

JAV bendrovė „ExxonMobil“, suradusi per mažus kiekius skalūninių dujų, nutraukia darbus Lenkijoje, praneša naujienų agentūra AP. Bendrovė tyrinėjo teritoriją dviejuose sklypuose Lenkijos Rytuose. Kaip teigė „ExxonMobil“, pagrindine priežastimi tapo nerastas komerciškai naudingas ilgalaikis angliavandenių srauto lygis. Bendrovė nepranešė, ką darys su turimomis šešiomis licencijomis Rytų ir Centrinėje Lenkijoje, kurias gavo 2009 ir 2010 metais.

Pastarieji dideli pasauliniai naftos ir dujų atradimai paragino ekspertus prabilti apie naują naftos aukso amžių. „Foreign Policy“ pateikia dešimties naujų naftos žaidėjų, kurios gali pakeisti naftos įtakos žemėlapį, sąrašą. Kanada Athabascos naftos smėliai manoma turi 1,7 trln. barelių žaliavinio bitumo – naftos rūšies. Apie 10 proc. šio kiekio – 169 mlrd. barelių – galima išgauti. Komercinė produkcija prasidėjo 1967 metais ir šiandien kasdien apie 1,6 mln.

Nors reikalai dėl skalūnų dujų gamybos Tauragės, Pagėgių, Šilutės regione yra gana toli pažengę – rengiamas konkursas dėl jų žvalgybos, Tauragės rajono valdžia, tų vietovių bendruomenės ir gyventojai mažai ką žino. Tauragės apskrityje viešai apie tai imta kalbėti tik šiemet.

Bulgarijos parlamentas įsteigs komitetą, kuris pakeis moratoriumo, uždraudusio naftos ir dujų žvalgybą šalyje, formuluotę, taip pat ištirs, ar saugu leisti skalūnų dujų gavybą. Vienas moratoriumo padarinių yra tas, kad valstybinė dujų kompanija „Bulgargaz“ negali pumpuoti dujų į Chireną - pagrindinę šalies naudojamą dujų saugyklą.

Koncernas VKG ir bendrovė „Eesti Energia“ gamins iš degiųjų skalūnų aukštos kokybės dyzeliną, gamybos apimtis gerokai viršys Estijos poreikius. Iki Antrojo pasaulinio karo Estijoje iš degiųjų skalūnų buvo gaminamas benzinas, o dabar tiek „Viru Keemia Grupp“ (VKG), tiek „Eesti Energia“ ruošiasi gaminti daugiausia dyzeliną.

Kinijos naftos kompanija „PetroChina“ įsigijo 20 proc. Kanados įmonės, išgaunančios skalūnų dujas, akcijų. Kaip skelbia lenta.ru, su nuoroda į užsienio šaltinį, Kinijos kompanija investuoja šios šalies gamtinių išteklių pramonės srityje. Pasak analitikų, tokia Kinijos kompanijos investicija gali reikšti, kad skalūninių dujų išgavimas pasaulyje didės. Tuo labiau, kad naftos ir dujų atsargos yra ganėtinai ribotos. Pastaruoju metu skalūninių dujų gavyba populiarėja.

Vyriausybė pastaruoju metu garsiai giriasi, kad Lietuvoje aptikti skalūnų dujų telkiniai. Tačiau pamirštama pripažinti, kad žvalgyti ir išgauti šias dujas galės tik naftos gavybos įmonės, rašo „Lietuvos rytas“. Būtent tose vietose, kur dabar išgaunama lietuviška nafta, ir slypi didžiuliai skalūnų ištekliai. Tai „Lietuvos rytui“ patvirtino Lietuvos geologijos tarnybos direktoriaus pavaduotojas Jonas Satkūnas. „Naftos bendrovės turi licencijas žvalgyti ir išgauti angliavandenilius.