skalūnai

 Pasibaigus viešosioms konsultacijoms, per kurias buvo nustatyta, kad plačioji visuomenė nepritaria skalūnų dujų gavybai, Škotijos vyriausybė antradienį pareiškė, jog uždraus hidraulinį ardymą. „Škotijoje negali būti ir nebus vykdoma jokių hidraulinio ardymo darbų“, – pareiškė Škotijos energetikos ministras Paulas Wheelhouse (Polas Vylhauzas). Vykstant konsultacijoms, savo nuomonę pareiškė daugiau kaip 60 tūkst. žmonių, iš jų 99 proc. pritarė hidraulinio ardymo uždraudimui.

Naujasis aplinkos ministras Kęstutis Navickas žada skatinti komunalinių atliekų rūšiavimą - norima įtikinti gyventojus, jog tai gali sumažinti jų tvarkymo mokesčius. Interviu BNS K.Navickas sako, kad bus skatinamas ne tik popieriaus, plastiko ir stiklo rūšiavimas, bet ir kitoks maisto atliekų tvarkymas - jis norėtų, kad dar geri produktai būtų atiduodami Maisto bankui arba tiesiogiai skurstantiems žmonėms, o nevalgomos atliekos būtų tvarkomos geriau.

Lietuvoje išgaunant skalūnų dujas, galima naudoti hidraulinį uolienų ardymą, paskelbė Konstitucinis Teismas (KT). Teismas nutarė, kad tai numatančios Žemės gelmių įstatymo pataisos neprieštarauja Konstitucijai. Pataisos numato, kad hidraulinio uolienų ardymo metu susidariusias atliekas, net jei jose yra radioaktyvių ar toksiškų medžiagų, leidžiama palikti dirbtinėse žemės gelmių ertmėse.

Vyriausybė neatsisakys anksčiau deklaruotų planų dar šiemet spalį paskelbti tarptautinį skalūnų angliavandenilių paieškos konkursą, nepaisydama nepalankių prognozių tarptautinėje rinkoje, rašo „Verslo žinios“. Dienraščio žiniomis, pastaruoju metu kelių ministerijų atstovai, premjero patarėjai diskutavo, kaip pasielgti: skelbti žvalgybos konkursą, rizikuojant nesulaukti nė vieno pretendento paraiškos, ar atidėti jį vėlesniam laikui, įsivyravus palankesnėms aplinkybėms.

Joana Lapėnienė, LRT televizijos laida „Savaitė“, LRT.lt Šią savaitę atidėtas sprendimas dėl sąlygų, pagal kurias pavasarį būtų skelbiamas skalūnų žvalgybos ir gavybos konkursas. Esą reikia politinio sprendimo, supraskite, techniniai reikalai sutvarkyti.

Dėl skalūnų paieškos vakarų Lietuvoje konkurso turi būti ir politinis sutarimas, sako aplinkos viceministrė. Skalūnų žvalgybos ir gavybos konkurso komisija, kuriai vadovauja Daiva Matonienė, pirmadienį tarsis dėl naujo konkurso sąlygų. „Pirmiausiai reikia atlikti tai, kas yra suplanuota: parengti konkurso sąlygas, toliau turi būti politinė valia ir politinis sutarimas, kad tikrai dabar skelbiame konkursą.

Speciali komisija ketina spręsti dėl skalūnų ir naftos žvalgybos konkurso sąlygų Vakarų Lietuvoje. Jį netrukus žada skelbti Lietuvos geologijos tarnyba. Tarnybos vadovas Jonas Satkūnas sako, kad pirmiausia bus ieškoma naftos, nes anksčiau daryti tyrimai rodo, jog čia turi būti keli jos telkiniai, paskui būtų galima ieškoti ir skalūnų. Darbai esą galėtų prasidėti jau kitąmet.

Seimas nustatė naujus skalūnų ir naftos išteklių mokesčio tarifus. Nuo kitų metų skalūnų gavyba pirmuosius 3-ejus metus, bet ne ilgiau kaip iki 2020-ųjų, bus apmokestinama 1 proc. tarifu. Vėliau jis sieks 15 procentų. Tradicinei naftai bus taikomas 12 proc. tarifas. Manoma, kad pataisos palengvins sąlygas investuotojams, norintiems Lietuvoje ieškoti ir išgauti skalūnų dujas. Premjeras yra sakęs, kad pavasarį būtų galima skelbti naują tarptautinį konkursą.

Per porą mėnesių pasaulinėse rinkose naftos kaina nukrito ketvirčiu. Kokios to priežastys ir kaip Saudo Arabija, Jungtinės valstijos ir Rusija yra susijusios su šiuo reiškiniu? Rusija nežaidžia, bet pralaimi Lietuvos socialiniuose tinkluose, besidalindami nuorodomis į tinklapius rašančius apie Rusijos priklausomybę nuo naftos dolerių ir mažėjančias šios žaliavos kainas, juodojo aukso kainų tendencijomis džiaugiasi Rusijos agresijos Rytų Ukrainoje priešininkai.

Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius susitiko su JAV energetikos sekretoriumi Ernestu Monizu. Susitikime premjeras pabrėžė Lietuvos siekį pritraukti užsienio investicijas į skalūnų dujų gavybos sektorių, domėjosi suskystintų gamtinių dujų (SGD) eksporto iš JAV liberalizavimo procesu, akcentavo Klaipėdos SGD terminalo svarbą regiono energetiniam saugumui, aptarė kitus energetikos klausimus. „Lietuva, kaip ir kitos Europos valstybės, siekia stiprinti savo energetinį saugumą.

Šiandien daugiau nei 30 Europos Parlamento narių kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidentę, Seimo pirmininkę ir Ministrą pirmininką išreikšdami didelį susirūpinimą dėl pastarosiomis savaitėmis pasirodžiusios informacijos, susijusios su skalūnų dujų gavybos planais Lietuvoje.

Arnas Mazėtis, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Vyriausybė nutarė, kad skalūnų dujų gavyba pirmus trejus metus turi būti apmokestinta 1 proc. tarifu, o ne nuliniu, kaip siūlyta iki šiol. Toks sprendimas priimtas siekiant išvengti ilgų derinimo su Europos Komisija (EK) procedūrų. Galutinį sprendimą priims Seimas. Neseniai Vyriausybė pritarė naujiems mokesčiams už Lietuvoje išgaunamus angliavandenilius, tarp jų ir už skalūnų naftą bei dujas.

Arnas Mazėtis, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Prieš skelbiant pakartotinį skalūnų dujų žvalgybos konkursą, Vyriausybė šiandien numačiusi pakeisti jo organizavimo tvarką – tikslins terminus teikiant pasiūlymus, taip pat nuostatas, pagal kurias bus renkamas laimėtojas. Neseniai Vyriausybė pritarė naujiems mokesčiams už Lietuvoje išgaunamus angliavandenilius, tarp jų ir už skalūnų naftą bei dujas.

LRT Radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Premjeras Algirdas Butkevičius įsitikinęs, kad Aplinkos ministerijos parengti nauji įstatymų projektai dėl skalūnų žvalgybos ir gavybos apmokestinimo nesusidurs su jokiomis kliūtimis ir bus priimti. „Aplinkos ministerija pateikė įstatymų projektus svarstyti Vyriausybei, ir trečiadienį Vyriausybės posėdyje jiems bus pritarta“, – tvirtina Ministras Pirmininkas.

Lietuvoje natūralus gamtinis skalūnų radioaktyvumas neviršija pagrindinių radiacinės saugos normų. Tai patvirtino Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos (LGT) ir Radiacinės saugos centro atlikti tyrimai. Kaip sakė LGT direktorius Jonas Satkūnas, tyrimams buvo paimti dviejų gręžinių – vakarinėje šalies dalyje esančio gręžinio „Klaipėda-1“ ir pietvakarinėje dalyje esančio gręžinio „Rukai-2“ – uolienų mėginiai iš atitinkamai 2042 metrų ir 1889 metrų gylio.

Žanas Klodas Junkeras - legendinis Europos politikas, buvęs ilgametis Liuksemburgo premjeras, eurą turinčių šalių grupės pirmininkas, pripažintas finansų ir ekonomikos žinovas. Pagal partinę priklausomybę - dešinysis, konservatorius, priklauso Liuksemburgo Krikščionių socialinei liaudies partijai, kuri yra Europos dešiniųjų bloko- Europos Liaudies partijos - narė.

Vyriausybės strateginis komitetas nusprendė, kad skalūnų dujos pirmus trejus arba ketverius metus nebus apmokestinamos, teigia aplinkos ministras Valentinas Mazuronis. Jis ketvirtadienį po komiteto žurnalistams sakė, kad Aplinkos ministerija įpareigota parengti tokį apmokestinimą, kad pirmus trejus-ketverius metus skalūnų gavybą būtų neapmokestinama, o vėliau dujoms taikomas 15 proc. mokesčio tarifas.

Premjeras Algirdas Butkevičius tikisi, kad valdantieji ras bendrą sutarimą dėl skalūnų dujų mokesčių tarifų. Dėl to ketvirtadienį spręs Vyriausybės strateginis komitetas. „Taip, aš manau, kad pritarus šiandien strateginiame komitete, po to šitie teisės aktai keliaus į Vyriausybės posėdį ir iš Vyriausybės posėdžio į Seimą, ir aš manau, kad mes valdančiojoje daugumoje aptarsim juos ir, manau, kad bus bendras sutarimas“, - ketvirtadienį Žinių radijui sakė A.Butkevičius.

„Reikia vėl viską pradėti iš pradžių – skelbti naują konkursą skalūnų dujų žvalgybai ir gavybai, peržiūrėti įstatymus, įtikinti vietos gyventojus“, – teigia aplinkos ministras Valentinas Mazuronis. Optimistiškai nusiteikęs energetikos ministras Jaroslavas Neverovičius sako matantis daug galimybių įgyvendinti Visagino atominės elektrinės projektą. Žurnalisto Edmundo Jakilaičio pokalbis su aplinkos ministru Valentinu Mazuroniu ir energetikos ministru Jaroslavu Neverovičiumi.

Ukrainos krizė ir galimas ekonominių sankcijų karas paragino vieną didžiausių Europos Sąjungos valstybių – Lenkiją – dar paspartinti skalūnų dujų projektus, nors šalies valdžia pripažįsta, kad visiškos nepriklausomybės nuo dujų importo teks laukti dar ilgai. Lenkija jau pradėjo aktyvią skalūnų dujų paiešką, bet norint pradėti realią komercinę jų gavybą dar reikia išgręžti mažiausiai pusantro šimto gilių gręžinių.

Lietuvos žaliųjų partija kartu su pustrečio šimto Europos ir Lietuvos visuomeninių, aplinkosaugos bei politinių organizacijų kreipėsi į Europos Komisiją išreikšdama susirūpinimą dėl nepakankamo skalūninių dujų reglamentavimo bei pakartotinių Poveikio aplinkai vertinimo direktyvos peržiūrėjimų.

 Nauja skalūnų dujų, naftos bei kitų angliavandenilių apmokestinimo tvarka ir konkretūs mokesčio tarifai turėtų paaiškėti po mėnesio, teigia premjeras. "Kad būtų galima priimti galutinius sprendimus, pasiūlėme organizuoti platesnę diskusiją įsigilinant, kiek maždaug kainuoja gręžinių žvalgybos darbai", - ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė Algirdas Butkevičius. Anot jo, šioje diskusijoje taip pat turėtų dalyvauti Investuotojų forumo, Pramonininkų konfederacijos nariai.

Skalūnų žvalgybai poveikio aplinkai vertinimo nereiks, o gavybai bus taikomos tokios pačios sąlygos kaip ir kitų dujų išgavimui. Tai derybose dėl Poveikio aplinkai vertinimo (PAV) direktyvos Europos Sąjungai (ES) pirmininkaujanti Lietuva susitarė su Europos Parlamentu (EP). „Parlamentas norėjo įrašyti į veiklą, kuriai būtų taikomas PAV, vadinamąjį frakingą (hidraulinio skaldymo metodą – BNS) - tiek skalūnų dujų žvalgybai, tiek gavybai“, - BNS telefonu iš Briuselio sakė deryboms vadovavęs ambasad...

Birutė SLAVINSKIENĖ  Į rajono tarybos posėdį susirinkusių politikų šįkart laukė dar platesnė auditorija nei visada – be pačių tarybos narių, kai kurių Savivaldybės administracijos darbuotojų, žiniasklaidos atstovų, salėje sėdėjo ir didelis būrys žygaitiškių, atvykusių į posėdį išgirsti, kaip bus sprendžiamas jiems svarbus klausimas.

Ukraina ir JAV energetikos milžinė „Chevron“ antradienį pasirašė 10 mlrd. JAV dolerių (25,6 mlrd. litų) vertės sutartį dėl skalūnų dujų gavybos, Kijevui tikintis užsitikrinti energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos iki 2020 metų. Pagal šią sutartį dėl išgautų išteklių pasidalijimo „Chevron“ suteikta teisė išžvalgyti Olesko telkinį vakarų Ukrainoje, kuriame, kaip prognozuoja Kijevas, gali būti 2,98 trln. kubinių metrų skalūnų dujų.

LRT radijo laida „60 minučių“, LRT.lt „Skalūnų epopėja yra ėjimas ne ta kryptimi, kuris tiesiog užgožia pagrindinę mūsų problemą, kurią turėtume spręsti“, – LRT radijo laidai „60 minučių“ sako ekonomistas profesorius Raimondas Kuodis. Jo manymu, Lietuva apskritai turėtų kaip įmanoma labiau sumažinti dujų vartojimą.

Antradienį Aplinkos ministerijoje angliavandenilių išteklių naudojimo komisijai nusprendus skelbti pakartotinį konkursą dėl skalūninių dujų ir naftos paieškų ir gavybos, Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkas, Seimo narys Linas Balsys teigė, kad skalūnų dujos Lietuvoje neturi jokios ateities, nes vargu ar jų yra, o agresyvios technologijos sunaikins žemės ūkį bei kraštovaizdį.

Antradienį Aplinkos ministerijoje vykusiame angliavandenilių išteklių naudojimo komisijos posėdyje nuspręsta skalūninių dujų žvalgybos ir gavybos konkursą Šilutės-Tauragės plote paskelbti negaliojančiu, rašoma pranešime spaudai. „Komisijos sprendimas – tik formalus žingsnis. Iš konkurso pasitraukus vieninteliam dalyviui nebėra galimybės tęsti konkursą“, – sakė aplinkos viceministrė Daiva Matonienė.

JAV energetikos įmonė „Chevron" iš skalūnų dujų žvalgybos ir gavybos konkurso Lietuvoje galėjo pasitraukti ir dėl sprendimų Strasbūre bei Paryžiuje, mano premjeras Algirdas Butkevičius. Jis spėja, jog tai galėjo lemti pastaruoju metu priimti Europos Parlamento ar Prancūzijos politikų sprendimai.   „Argumentacija („Chevron" - BNS) buvo tokia, kad nauja teisinė bazė jiems pablogino sąlygas daryti investicijas Lietuvoje.

„Chevron“ Lietuvoje reikėjo išlaikyti jei ne dėl skalūnų dujų gavybos, tai bent jau norint su „Gazprom“ sužaisti sėkmingą dujų kainų partiją. Liberalas Eligijus Masiulis įtaria, kad „Chevron“ korta sužaidė ne Lietuva, o „Gazprom“. Vyriausybė ir Seimo dauguma patyrė iki šiol didžiausią smūgį – energetikos milžinė „Chevron“ pareiškė pasitraukianti iš skalūnų dujų žvalgybos Lietuvoje.

JAV energetikos kompaniją "Chevron" traukiasi iš skalūnų dujų žvalgybos ir gavybos konkurso vakarų Lietuvoje. "Antradienį Vyriausybėje apsilankę "Chevron" vadovai pareiškė, jog kompanija traukiasi iš konkurso dėl Angliavandenilių išteklių naudojimo, tačiau lieka Lietuvoje ir tęs iki šiol vykdytą veiklą", - Vyriausybės pranešime spaudai sakė premjeras Algirdas Butkevičius.

Pastaruoju metu ėmė sklisti kalbos apie retėjančias kovojančiųjų prieš skalūninių dujų gavybą gretas. Neva vieni nutraukti kovą nusprendė dėl išaugusios žemės kainos, kiti – dėl abejonės savo lyderiu, Žygaičių bendruomenės pirmininku Jonu Nairanausku. Netylant gandams apie priešpriešą tarp Žygaičių seniūnijos bendruomenių prieš savaitę nuspręsta surengti susitikimą, tačiau ir jo metu nepaaiškėjo, kas nepritaria dabartiniams kovos lyderiams.

Šiandien skelbiant JAV kompaniją „Chevron“ angliavandenilių išteklių žvalgybos ir gavybos nugalėtoja, Žemaitijos bendruomenės kartu su Lietuvos žaliųjų partija, kitomis politinėmis, aplinkosauginėmis ir nevyriausybinėmis organizacijomis mitinge V. Kudirkos aikštėje, prie Vyriausybės rūmų teigė, kad „Chevron“ palankus sprendimas nesustabdys kovojančių prieš aplinkai ir žmogaus sveikatai pavojingų technologijų Lietuvoje naudojimą.

Po daugiau nei pusmetį trukusių politikų, mokslininkų ir vietos bendruomenių diskusijų Aplinkos ministerijos komisija pirmadienį pagaliau pripažino JAV energetikos kompaniją „Chevron“ skalūnų dujų žvalgybos ir gavybos konkurso nugalėtoja. Galutinį sprendimą dar turės priimti Vyriausybė. Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis atmeta visus įtarimus dėl neskaidrumo.

Artėjant skalūnų dujų žvalgybos ir gavybos konkurso nugalėtojo paskelbimui, vienintelės galimos jo laimėtojos – JAV energetikos kompanijos „Chevron“ atstovai ketvirtadienį susitiko su premjeru Algirdu Butkevičiumi. Po susitikimo su premjeru Vyriausybės rūmuose „Chevron“ atstovai buvo nekalbūs ir nuo komentarų susilaikė. „Buvo kalbų, kas „Chevronas“ buvo kažkokius raštus paruošęs (dėl konkurso datos keitimo – balsas.lt), nors Vyriausybė tikrai jokių raštų nematė.

Mes, taikūs Žemaičiai, niekam nelinkime blogo ir kategoriškai pasisakome prieš bet kokius karinius veiksmus ir nekaltų žmonių kraujo praliejimus. Taip pat žinome, kad Jūs esate labai įtakingas mūsų politikų atžvilgiu. Todėl prašome Jūsų atkreipti dėmesį į tai, kad Žemaitijoje planuojama atlikti skalūnų dujų žvalgybą ir gavybą.

Skalūnų dujų ir naftos žvalgybos ir išgavimo konkursas buvo paskelbtas 2012 m. birželio 25 d. Vyriausybės nutarimo pagrindu. Konkurso keliu buvo planuojama atrinkti finansiškai ir technologiškai pajėgiausią kompaniją (ar kompanijas), investuosiančią į skalūnų dujų ir naftos išteklių paieškas ir gavybą Šilutės-Tauragės ir Kudirkos-Kybartų plotuose.

Valdančiosios koalicijos politinė taryba antradienį svarstys, ar tęsti skalūnų dujų gavybos ir žvalgybos konkursą, JAV energetikos kompaniją „Chevron“ paskelbiant nugalėtoja, teigia aplinkos ministras "tvarkietis" Valentinas Mazuronis. „Aš manau, kad yra du pasirinkimai: arba tęsiame konkursą ir rugsėjo 16 dieną paskelbiame „Chevron“ laimėtoja, arba stabdome komisijos darbą kažkokiam laikui, arba visai nutraukiame konkursą.

Naftos ir dujų žvalgybos bendrovė „Lane Energy Poland“ pradėjo sėkmingą skalūnų dujų gavybą bandomajame gręžinyje šiaurės Lenkijoje, rašo „Reuters“, remdamasis dienraščiu „Rzeczpospolita“. Anot Lenkijos spaudos, bendrovė per dieną minėtame gręžinyje išgauna 8 tūkst. kubinių metrų skalūninių dujų. Šis kiekis yra rekordinis Europos skalūnų dujų gavybos istorijoje.

Skalūnų dujų gavybai vakarų Lietuvoje besipriešinanti Tauragės rajono Žygaičių bendruomenė politikuoja ir neteikia racionalių prašymų, teigia premjeras Algirdas Butkevičius. „Aš manau, kad dalis žmonių yra paveikti tam tikrų politikų, kurie tikriausiai tikisi, kad gali taip įgyti politinį kapitalą, bet aš matau, kad jau yra labai daug emocijų.

Pirmadienį Žemės ūkio ministerijoje organizuotojoje konferencijoje „Žemaitijos kaimo ateitis skalūnų angliavandenilių gavybos kontekste“ dalyvavęs Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkas, Seimo narys Linas Balsys patikino, kad Seimo rudens sesijoje dar laukia ne vienas pokytis skalūninių dujų bei naftos žvalgybos ir gavybos įstatymuose.

  Irma Janauskaitė, Salomėja Pranaitienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Šimtai Žemaitijos bendruomenių Seimo, Vyriausybės ir savivaldybių vadovams adresuotoje rezoliucijoje prašo stabdyti skalūnų dujų konkursą, kad tokia veikla Lietuvoje išvis nebūtų pradėta. Premjeras kartoja, kad amerikiečių kompanija „Chevron“ nugalėtoja bus skelbiama, kai bus aiškus poveikis Aplinkai ir sutarus su vietos gyventojais.

Įsivaizduoti dieną ar bent jos dalį be įvairaus pobūdžio energijos sunku, ypač žmogui, pratusiam prie daugybės technologijų ir patogumų. Kuriami scenarijai, o alternatyvūs gyvenimo variantai vis dėlto yra tik maža dalelė, palyginti su tradiciniais energijos šaltiniais. Žaliosios technologijos ir inovacijos bando suteikti mums gamtą tausojančią alternatyvą, tačiau vienas faktas išlieka – energijos reikia, ir vis daugiau.

Briuselis nesvarsto galimybės siūlyti Europos Sąjungoje (ES) uždrausti prieštaringai vertinamą skalūnų dujų gavybą, bet ragina valstybes nares ir toliau telkti dėmesį į atsinaujinančius energijos išteklius, sako už aplinką atsakingas eurokomisaras Janezas Potočnikas.

Piliečių apstumdymai, melas ir klasta – štai priemonės, kurių imasi amerikiečių kompanija „Chevron“, siekdama kuo greičiau pradėti darbus. Įaudrinti žmonės savo ruožtu negirdi Lietuvos politikų balso, kad įstatymais yra įvesti keli svarbūs saugikliai galimiems piktnaudžiavimams užkirsti.

Seimo priimti nauji įstatymai neužvers kelio kompanijai ,,Chevron“ investuoti Lietuvoje, pasibaigus jau trečiajam susitikimui su kompanijos ,,Chevron“ atstovais žurnalistams sakė ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius. ,,Jie išanalizavo Seime priimtus įstatymus ir pasakė, kad šie neuždaro durų investuoti į Lietuvą“, – sakė jis. Premjero teigimu, susitikime taip pat buvo aptarti rengiami įstatymų projektai, susiję su mokesčiais.

Seimas gegužės mėnesį atvėrė kelią pasirašyti sutartį su Jungtinių Amerikos Valstijų energetikos milžine „Chevron“ dėl skalūnų dujų gavybos ir žvalgybos Lietuvoje. Tačiau, iki pasirašant sutartį, vyriausybė turi susitikti su bendrovės atstovais ir sužinoti, kaip jiems pavyko susitarti su bendruomene, kurioje dujas ketinama išgauti. Premjero ir bendrovės susitikimas planuojamas trečiadienį, o Žygaičių bendruomenė teigia, kad jokio bendravimo su „Chevron“ nevyksta.

Lietuva buvo pirmoji nepriklausomybę atgavusi sovietų respublika, tačiau net ir praėjus daugiau kaip dviem dešimtmečiams, šios Europos Sąjungos (ES) narės energetikos pramonė yra priklausoma nuo Maskvos energetikos imperijos.

Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė teigia, kad reikia išsiaiškinti, kokių gamtos išteklių yra Lietuvoje. Anot jos, to nepadaryti būtų didžiulė klaida, kuri mažintų Europos Sąjungos konkurencingumą. „Nežinoti, kokių turime resursų yra didžiulė klaida, ir labai brangi klaida.