Po praėjusią savaitę įvykusio premjero Algirdo Butkevičiaus jau trečio susitikimo su amerikiečių kompanijos „Chevron“ atstovais paskelbta, kad jokių teisinių kliūčių žvalgyti skalūnines dujas Lietuvoje nebėra. „Amerikiečiai išanalizavo Seime priimtus įstatymus ir pasakė, kad šie neuždaro durų investuoti Lietuvoje, – sakė A.Butkevičius žurnalistams po susitikimo. – Viena licencija atlikti žvalgybos darbus ieškant naftos ar skalūninių dujų kompanijai „Chevron“ išduota dar 2007 metais.“ Premjerui kompanijos atstovai išaiškino, kokioje teritorijoje žvalgyba būtų atliekama pagal šią licenciją ir kokios teritorijos būtų žvalgomos, jei būtų suteikta nauja licencija. „Esu ne kartą minėjęs, kad Lietuva privalo žinoti, kas slypi žemės gelmėse“, – kalbėjo A.Butkevičius.
Žada bendradarbiauti
„Chevron“ atstovų teigimu, jiems kelia nerimą nuolatiniai teisės aktų pokyčiai, tačiau jų kompanija neatsisako investuoti Lietuvoje ir žada pradėti bendradarbiauti su bendruomenėmis. Po susitikimo su premjeru „Chevron“ kompanijos atstovai žurnalistams pasakojo, kad turima licencija Rietavo plote ir Stemplių kaimo pavyzdys esą rodo, kad susitarimą galima pasiekti, kai bendradarbiauja bendruomenė, investuotojas ir Vyriausybė. Stemplių kaime jau vykdomi angliavandenilių žvalgybos darbai, licencija taip pat galioja nuo 2007 metų. Būtent į šios jau seniai gautos licencijos galiojimo plotą patenka Tauragės rajono Žygaičių kaimas, kurio bendruomenė šiandien labiausiai priešinasi naujai skalūninių dujų žvalgybai.
Nepaisant to, „Chevron“ atstovų susitikimo su premjeru metu priešais Vyriausybės rūmus eilinį piketą surengė protestuojantieji prieš skalūnų žvalgybą. Žmonės netiki specialistų teiginiais, kad skalūninių dujų žvalgyba ir gamyba yra nekenksminga. „Buvau informuotas, kad į galimą naują skalūninių dujų žvalgybos plotą Žygaičių kaimas nepatenka“, – sakė premjeras.
Sąsajų su „Gazpromu“ kratosi
„Nemanau, kad tai tiesa, – „Valstiečių laikraščiui“ sakė Žygaičių bendruomenės pirmininkas Jonas Nairanauskas. – Juk triukšmas kilo, kai pernai spalį–lapkritį „Chevron“ su žemės sklypų savininkais žygaitiškiais bandė pasirašyti sutartis dėl seisminių tyrimų.“ Be to, pasak J.Nairanausko, net ir į pakoreguotus žvalgybos plotus įeina dalis Žygaičių seniūnijos ploto, pavyzdžiui, Girininkų kaimas. „Išsamios informacijos, kas planuojama, iki šiol neturime, – sakė jis, – tai verčia mus nerimauti. Priešingai nei kalbama Vilniuje, „Chevron“ su mumis nebendradarbiauja.“
Jo teigimu, puikaus bendradarbiavimo su Stemplių kaimo bendruomene pavyzdys yra netinkamas, nes ten gręžiamas naftos gavybos gręžinys. „Stempliškiai, kuriems buvo pažadėta 100 tūkst. litų bažnyčios stogo remontui, šiandien yra išsigandę, nes nėra tikri, kad gręžiniu nebus žvalgomos skalūninės dujos“, – sakė J.Nairanauskas.
Jis kategoriškai atmetė įtarimus, kad kelia palankų „Gazpromui“ triukšmą. „Jokių sąsajų su „Gazpromu“ neturiu, – sakė jis. – Atkreipkite dėmesį, aš ne kartą ir ne du esu kategoriškai pasisakęs prieš Prezidentę, kuri teigiamai vertina skalūninių dujų žvalgybą, net Valstybės saugumo departamentas skelbė, kad atidžiai stebi šių dujų žvalgybos peripetijas, tad jeigu tikrai turėčiau kokias nors sąsajas – ar nebūčiau jau sudorotas?“ Be to, pasak J.Nairanausko, į kovą prieš skalūninių dujų žvalgybą kyla ir kitos Žemaitijos bendruomenės. Pavyzdžiui, šiandien Kvėdarnoje vyksta konferencija „Ar Lietuvai reikia skalūninių dujų?“, su kurios organizavimu ir pravedimu žygaitiškiai neturi nieko bendro. „Kiek man žinoma, „Chevron“ atstovai nenori atvykti į konferenciją“, – sakė jis.
Apokalipsė negresia?
„Esu tikras, kad Lietuvoje visiškai be reikalo gąsdinama apokalipse, – „Valstiečių laikraščiui“ sakė Seimo narys inžinierius geologas Raimundas Paliukas. – Ne tik todėl, kad mes dar nežinome, kokių dujų – skalūnų ar naftos – turime ir ar apskritai jų turime tiek, kad būtų galima išgauti, bet visų pirma todėl, kad skalūninės dujos sukėlė energetinę revoliuciją, naują technologijų šuolį.“
R.Paliuko teigimu, Vakarų Lietuvoje apatinio siluro molio skalūnai (argilitai) slūgso 1,6–2,0 km gylyje. Prognozuojami išgaunamų skalūninių dujų ištekliai – 30–100 mlrd. kub. m, kai kurie geologai mini mažesnius kiekius, o kiti mano, kad vietoj skalūninių dujų bus rasta skalūnų nafta. „Kol neatlikta žvalgyba, visi šie skaičiai yra gryna teorija, – sakė R.Paliukas. – Tačiau jeigu minimi 30–80 mlrd. kub. m dujų būtų patvirtinti žvalgybos, tokio kiekio gamtinių dujų Lietuvai pakaktų 10–30 metų, tai iš dalies garantuotų nepriklausomybę nuo vienintelio gamtinių dujų tiekėjo.“
Lenkijoje nieko baisaus
Europoje skalūninių dujų gavyba dar nevyksta, tačiau keliose šalyse jau vykdomi žvalgybos darbai naudojant hidraulinio sluoksnio ardymo technologiją. Prancūzijoje, Bulgarijoje ir Čekijoje ši technologija uždrausta, Jungtinėje Karalystėje darbai buvo pristabdyti, dabar vėl leidžiami, kaip ir Rumunijoje, Švedijoje. Vokietijoje žvalgymo darbai vyksta, tačiau kai kuriose žemėse jie yra uždrausti. Platūs žvalgymo darbai vyksta kaimyninėje Lenkijoje. „Buvau nuvykęs į Lenkiją ir nieko baisaus ten nemačiau“, – sakė R.Paliukas.
Su grupe Mokslų akademijos mokslininkų R.Paliukas apžiūrėjo žvalgybinį skalūninių dujų gręžinį netoli Gdynės. Gręžimo darbus ten atlieka Lenkijos valstybinė naftos ir dujų kompanija „PGNiG“, kuri yra išgręžusi 42 gręžinius. Iš viso Lenkijoje išgręžta 240 gręžinių. „Tyrimų rezultatai parodė, kad jokių aplinkosauginių ar sanitarinių pažeidimų neužfiksuota“, – sakė R.Paliukas. Anot jo, Lenkijoje vietos bendruomenės taip pat priešinosi planuojamiems gręžiniams, tačiau vėliau, patyrusios naudą, nurimo. Pavyzdžiui, buvo išasfaltuoti visi keliai.
Grėsmės aplinkai
R.Paliukas papasakojo, kad skalūninių dujų žvalgyboje bei gavyboje grėsmių aplinkai esama. Išvažinėjami pasėliai ir laukai, galimas poveikis melioracijos sistemoms vykdant sprogdinimus negiliuose gręžiniuose. „Tačiau šie darbai Lietuvoje atliekami jau daugiau kaip 50 metų, nuostoliai žemių savininkams kompensuojami sudarant atitinkamas sutartis“, – sakė jis. Gręžinių gręžimo darbai – oro tarša, triukšmas, vibracija – pakenks aplinkai, tačiau analogiški darbai naftos gręžiniuose vykdomi ir dabar, todėl didesnio pavojaus, tinkamai organizuojant ir kontroliuojant darbus, tai esą nesukelia. Požeminių ir gruntinių vandenų užteršimo galima išvengti įrengiant 3–4 apsaugines plieninių vamzdžių kolonas, jas užcementuojant – taip izoliuojami vandeningi horizontai. „Dabar tai atliekama naftos gręžiniuose ir užteršimo bei avarijų tikimybės praktiškai nėra, – teigė R.Paliukas. – Grėsmė, kad gali būti užteršti gruntiniai vandenys, – nepagrįsta, nes tarp gruntinių vandenų ir skalūnų dujų yra pusantro kilometro skirtumas.“
Konkurse tik vienas dalyvis
R.Paliuko teigimu, buvusios Vyriausybės 2012 m. paskelbto konkurso dėl angliavandenilių žvalgybos ir gavybos Tauragės–Šilutės plote sąlygos nebuvo tinkamai parengtos. „Tuo metu buvo remiamasi 2006 m. atliktu poveikio aplinkai vertinimu, kuris nebuvo tinkamai pristatytas savivaldybėms ir vietos bendruomenėms, pažeidžiant Orhuso konvencijos reikalavimus, be to, 2006 m. nebuvo ir kalbų apie naujas skalūnų ardymo technologijas ir galimas grėsmes“, – sakė jis.
Pasak jo, Geologijos tarnyba turėjo viltį, kad konkurse dalyvaus daugiau kaip 10 žinomų naftos ir dujų gavybos kompanijų, tačiau paraišką pateikė tik „Chevron“. „Dabar situacija primena sovietinius rinkimus, kai iš vieno gero reikia išrinkti patį geriausią“, – sakė R.Paliukas. Jo teigimu, „Chevron“ nėra patenkinta Seime priimtais saugikliais, pavyzdžiui, kompanija privalės atlikti dar vieną poveikio aplinkai vertinimo (PAV) analizę, jeigu būtų nuspręsta skalūnines dujas išgauti. „Taigi kaskart reikės atlikti dvi PAV analizes, o tai nėra paprasta, nes į jų sudarymą įtraukiamos ir savivaldybės, bendruomenės“, – sakė jis. Be to, rengiami mokesčių pakeitimai, kad Lietuvos biudžetas iš skalūninių dujų gavybos gautų daugiau naudos.
Mokslininkai pritaria
Seimo Aplinkos apsaugos komiteto prašymu Lietuvos mokslų akademija 2013 m. kovo 19 d. pateikė išvadas dėl skalūninių dujų žvalgybos ir gavybos poveikio aplinkai bei žmonių sveikatai. Jose nurodoma, kad skalūninių dujų žvalgyba Lietuvos žemės gelmėse galima, nes tai yra vienintelė priemonė, griežtai laikantis visų aplinkosaugos nuostatų, ištirti skalūninių dujų ar skalūnų naftos paplitimą, galimus išgaunamus dujų ar naftos išteklius, jų energetinę bei ekonominę vertę.
Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis apsilankė Pensilvanijos valstijos (JAV) skalūninių dujų gavybos rajone ir parsivežė palankius vertinimus. Jis ne kartą išsakė nuomonę, kad žvalgyti skalūnines dujas ne tik saugu, bet ir būtina. Iš Šilutės krašto kilęs europarlamentaras Zigmantas Balčytis sakė, kad prieš žvalgant bei išgaunant šias dujas turėtų būti sukurtas patikimas kompensacijos mechanizmas. „Įstatymais įtvirtinus saugiklius, galima drąsiai atlikti du planuojamus gręžinius, – sakė R.Paliukas, – juos atlikus, baigtųsi spekuliacijos.“
