Vienas naujausių energijos šaltinių yra skalūnų dujos, laikraščių ir žurnalų antraštėse jų atsiradimas vadinamas revoliucija. Jos palyginti pigios, kol kas jų užtektinai, jos ekologiškai saugesnės už naftą, tačiau, visų svarbiausia, jų randama daugelyje pasaulio vietų. Ši energijos šaltinių rūšis nėra naujai atrasta, tačiau praeityje nebuvo ekonomiškai naudingo būdo jų gavybai pradėti.
Viena šalių, kuriai skalūnų dujos gali padėti tapti labiau nepriklausoma energijos šaltinių srityje, yra JAV. Žinios apie konkretų skalūninių dujų kiekį JAV įvairuoja, tačiau laikoma, kad ši valstybė yra antroje vietoje pasaulyje pagal skalūnų dujų atsargas. Skaičiuojama, kad JAV jų turi 1883 milijardų kubinių metrų. [1] Didžiausi skalūnų dujų telkiniai JAV yra Marcellus, Utica, Bakken, Barnett ir Eagle Ford, tačiau nurodomas dujų kiekis varijuoja dėl galbūt ne visai tikslių geologinių tyrimų išvadų. JAV gali tapti viena iš pasaulinių skalūnų dujų gavybos lyderių, o tai būtų visiškai priešinga nusistovėjusiam šalies importuotojos statusui.
Ekonomiškai naudinga išgavimo technologija
Susidomėjimas skalūnų dujų gavyba paskatino investicijas į jų išgavimo technologijas, o didėjant investuojamam kapitalui lengviau vystytis ir technologijoms. Naujausios skalūnų dujų išgavimo technologijos apima horizontalųjį gręžimą ir hidraulinį skalūnų sluoksnių laužymą (ardymą). Naudojant horizontalųjį gręžimą, pirmiausia gręžiama vertikaliai, vėliau gręžimo įrenginys pasukamas horizontaliai, taip išvengiama būtinybės daryti daug gręžinių. Grąžto manevringumas mažina išgavimo sąnaudas ir gamtai daromą žalą, nes iš vieno gręžinio galima pasiekti kitas skalūnų dujų susikaupimo vietas, nereikia arti vieno gręžinio statyti kito. Hidrauliniu laužymu sukeliamas spaudimas ardo skalūnų uolienas, atpalaiduoja jų plyšiuose esančias dujas, o vertikalusis gręžinys leidžia išsiskyrusioms dujoms pakilti į paviršių. Šiam išgavimo procesui naudojamas smėlio ir vandens mišinys kartu su įvairiais chemikalais.
Prognozuojama, kad iki 2025 metų skalūnų dujų gavyba JAV turėtų įgauti pagreitį ir teigiamai paveikti visą šalies ekonomiką. Numatomas įvairių pramonės šakų, ypač chemijos pramonės, augimas. Specifinė technologija, reikalinga išgauti dujoms, suteiks terpę kurtis ar plėstis gamybos įrangą gaminančioms bendrovėms, tiekiančioms ją dujų išgavėjams. Skalūnų dujos mažina ir etano išgavimo sąnaudas (etanas yra skalūnų dujų sudedamoji dalis, iš kurios gaminamas metilenas, plačiai naudojamas JAV chemijos pramonėje). O konkuruojančios firmos yra priklausomos nuo žibalo, išgaunamo iš naftos. „Dow Chemical“, „Formosa Plastics“, „Chevron Phillips Chemical Co“ ir kitos JAV didžiosios firmos per 5-10 metų planuoja investuoti į etano ir metileno gamyklų statybą bei plėtojimą, o JAV gaminamas etilenas yra kelis kartus pigesnis nei kitose šalyse. Tikėtina, kad bendrovės numato pakankamą potencialą investicijoms ir realų pelną, todėl ryžtasi šiam žingsniui. Planuojamas investicijų kiekis turėtų sukurti iki 1 milijono naujų darbo vietų.
Sunkumai naujiems rinkos žaidėjams
Skalūnų dujų išgavimas visuomenei pristatomas nurodant ir šio proceso keliamas grėsmes. Viena iš dažniausiai minimų yra intensyvus vandens (taip pat ir geriamojo) naudojimas ir jo tarša požeminiuose sluoksniuose. Vertėtų atkreipti dėmesį, kad ir naftai išgauti reikia daug vandens: su jo pagalba didinamas spaudimas telkinyje ir naftos pasiekiamumas. Nenaudojant vandens galėtų būti išgauta tik apie trečdalis šiuo metu išgaunamos naftos.[2] Kol kas nei naftos, nei skalūnų dujų išgavimo technologijose nerasta patobulinimo, kuris leistų atsisakyti vandens vartojimo ir gauti ekonomiškai naudingą rezultatą.
Skalūnų dujų išgavimui naudojami chemikalai, neužtikrinus pakankamos šio proceso apsaugos, gali užteršti geriamąjį vandenį. Technologų teigimu, skalūnų dujos išgaunamos giliau, nei kaupiasi gruntiniai vandenys, o gruntinio vandens kaupimosi sluoksnyje vamzdynams taikomos griežtos apsaugos priemonės. Tačiau energijos šaltinių gavyboje, kaip ir kiekvienoje veikloje, neįmanoma išvengti sutrikimų ir nelaimių. Jos pritraukia daug dėmesio, kelia ekologinės grėsmės baimę. Deja, nelaimingų atsitikimų retumas neatperka padaromos žalos, todėl dedamos didelės pastangos kuo greičiau pašalinti žalingus padarinius. Verta pažymėti, kad dažniausiai tokio pobūdžio įvykiai nutinka naftos išgavimo platformose ar tanklaiviuose. Kitokia situacija yra su gamtinių dujų išgavimu. Atsitikimai išgaunant ir transportuojant dujas retesni nei naftos sektoriuje, tačiau dujotiekiai gali būti paverčiami politiniu instrumentu. Šalys eksportuotojos, nesutardamos su tranzito šalimis, gali apriboti dujų tiekimą ar gerokai koreguoti dujų kainą.
Uolienų skaldymo metodas yra vertinamas kontroversiškai, nes bijoma susikaupusių dujų mišinio su oru sprogimo. Šis metodas naudojamas ir naftai išgauti, tačiau tik pritaikant skalūnų dujų išgavimui sulaukė tiek kritikos.
Kad skalūnų dujų pramonė taptų stipria rinkos dalimi ir pradėtų keisti nusistovėjusias taisykles, reikia įveikti reputacijos ir reguliacinius barjerus. Įvaizdis, reputacija ir pasitikėjimas lemia didumą sudaromų verslo sandorių ir investicijų, o norint įsitvirtinti reikia sukurti tinkamą aplinką. Tikėtinas ir nepasitikėjimo skalūnų dujų išgavimo procesu skleidimas iš pelną galbūt prarasiančių kompanijų.
Tebėra neaiškus ir klausimas, kada dujų kaina Šiaurės Amerikoje pakils, nes pasiūla vis dar viršija paklausą ir gamtinių dujų pramonės padėtis kol kas nėra aiški. Nauji rinkos žaidėjai gali būti apkaltinti kainų smukdymu. Lėtai atsigaunanti JAV ekonomika ir didesnis išgaunamų dujų kiekis neskatina kainų kilimo. Skalūnų dujos taip pat nepaskatins kainų kilimo, nes pasiūlys naujus išteklius ir pasiūla dar labiau pralenks paklausą. Kitas kylantis keblumas gali būti nepakankama infrastruktūra. Skalūnų dujų gavybos įranga itin panaši į įrangą, naudojamą gamtinių dujų gavybai. Artimiausiu metu abiem procesams reikalingos įrangos gali neužtekti, todėl jos kaina turėtų didėti.
Dar vienas įžvelgiamas neigimas skalūnų dujų poveikis yra alternatyvios energetikos plėtros stabdymas. Kompanijos renkasi ekonomiškai labiausiai investicijas atperkantį būdą, o jas priversti to nedaryti būtų didelis nusižengimas liberalios ekonomikos sampratai. Valstybė gali tik skatinti alternatyvios energetikos plėtrą, tačiau kol nebus prieita taško, kai išgavimo sąnaudos atrodys viliojančios dėl savo masto, kiekio ir ekonominės naudos, neverta tikėtis didelio poslinkio šia kryptimi. Artimoje ateityje prognozuojama, kad nafta vis dar išliks pagrindiniu energijos šaltiniu, o visi kiti šaltiniai tebebus tik pagalbiniai, todėl skalūnų dujų revoliucija turėtų būti vertinama atsargiau.
