Po diskusijos su ES aplinkos ministrais Vilniuje duodamas interviu BNS naujienų agentūrai Slovėnijos deleguotas komisaras teigė, kad ES vykdomoji institucija iki metų pabaigos pateiks pasiūlymą, kaip užtikrinti aplinkosaugos standartus išgaunant skalūnų dujas, bet dėl reguliavimo masto dar nenuspręsta.
Ar per diskusiją Vilniuje ES valstybės narės parodė politinę valią, kad būtų priimti nauji teisės aktai dėl skalūnų dujų žvalgybos ir gavybos?
Kai kurios šalys dar neapsisprendusios, bet dauguma norėtų, kad Komisija toliau analizuotų, kokių žingsnių reikia imtis sprendžiant klausimus dėl aplinkos apsaugos ir sveikatos skalūnų dujų žvalgybos kontekste. Tai paminėjo daugelis. Taigi tęsime savo veiklą Komisijoje, ir kai nuspręsime, pateiksime pasiūlymą.
Minėjote, kad pasiūlymas bus pateiktas šiemet. Kada bus aišku, koks pasiūlymas tai bus – naujas teisės aktas ar rekomendacijos?
Tai bus aiškiau po poveikio įvertinimo procedūros, artėjant metų pabaigai. Rugpjūtį paprastai atostogaujama, taigi sprendimas bus priimtas per kelis mėnesius.
Komisija sako, kad nesikiš į valstybių narių sprendimus dėl to, kokias energijos rūšis naudoti. Ar tai reiškia, kad neketinama ES uždrausti hidraulinio ardymo technologijos, naudojamos skalūnų dujų gavybai?
Apie tai nediskutuojame. Mes diskutuojame apie sąlygas, kurios užtikrintų žmonių sveikatą ir apsaugotų aplinką. Taigi nekalbame apie hidraulinio ardymo draudimą ES lygiu. Mūsų tikslas – sukurti sąlygas, kurioms esant tai būtų daroma saugiai.
Prancūzijos vadovas Francois Hollande'as sekmadienį pareiškė, jog jo prezidentavimo metu skalūnų dujų žvalgymas Prancūzijoje liks draudžiamas, nes naudojama technologija yra per daug rizikinga gruntiniams vandenims, o JAV patirtis jau parodė neigiamų pasekmių. Ar sutinkate su šiuo vertinimu?
Geografinės, politinės situacijos ir problemos vertinimai yra skirtingi, šiame kontekste turime gerbti valstybių narių sprendimus.
Lietuvos vyriausybė dar turi apsispręsti, ar leisti „Chevron“ žvalgyti dujas Vakarų Lietuvoje. Ar, jūsų nuomone, Vyriausybė turėtų palaukti Europos Komisijos pasiūlymo, prieš priimdama sprendimą?
Yra skirtingi dalykai, kalbant apie žvalgybą ir gavybą. Kiek suprantu, jums dar gana toli iki komercinės gavybos.
Žinoma, mes skubame, nes manome, kad plataus masto žvalgyba taip pat turėtų padarinių aplinkosaugai. Kita vertus, ir dabar yra aplinkosauginių teisės aktų, kurių reikia paisyti šiame kontekste. Nepradedame nuo nulio.
Komisijoje atliktos trys studijos: viena dėl galimybių energetikoje, kita dėl poveikio klimato kaitai, ir trečia, už kurią buvome atsakingi mes, dėl poveikio aplinkai.
Po jų padarėme dvi paprastas išvadas. Pirma iš jų, kad vertinat poveikį aplinkai, negalime lyginti konvencinių ir nekonvencinių dujų gavybos, todėl turime atkreipti ypatingą dėmesį į nekonvencines. Antra išvada, kad egzistuojantys teisės aktai taikytini bet kokiai ekonominei veiklai, kuria užsiimame šiandien Europoje, bet yra teisės aktų spragų, kurias turime užpildyti.
Dabar aiškinamės, ar geriausia būtų išaiškinti, kaip naudoti dabartinius teisės aktus, ar užpildyti spragas naujais teisės aktais peržiūrint teisinę bazę, ar imtis naujo reguliavimo būtent skalūnų dujų atžvilgiu.
Prašau patikslinti –ar naujas pasiūlymas bus susijęs tik skalūnų dujų gavyba, ar ir su žvalgyba?
Dirbame ties tuo, kad būtų įvertinta viskas, kas turėtų poveikio aplinkai. Tai svarbiausias motyvas – kreipti dėmesį į ekonominę veiklą, kuri turi šalutinį poveikį aplinkai ir žmonių sveikatai. Taigi, jei žvalgyba būtų plataus masto, tai taip pat turėtų poveikį aplinkai. Bet mes skubame, nes svarbiausias klausimas, be abejo, gavyba. Tai svarbiausias klausimas, susijęs su realia ekonomine veikla, kurį turime spręsti.
Ar Europa gali pasimokyti iš JAV patirties?
Be abejo. Nuolat bendraujame su partneriais JAV. Pamokos yra dvejopos. Viena vertus, galima pasimokyti iš to, kaip tai pakeitė energetikos situaciją Jungtinėse Valstijose, nors vis dar yra klausimų dėl ilgalaikio poveikio, kainų ateityje. Kita vertus, jų veikla atskleidė, jog yra poveikio, susijusio su aplinkos apsauga ir žmonių sveikata. Taigi, be abejo, nebūtų protinga nesimokyti iš šios patirties.
Lietuvoje kritikai, pasisakantys už skalūnų dujų draudimą, dažnai apkaltinami, kad veikia vienintelio dujų tiekėjo „Gazprom“ naudai. Ar Rusijos lobizmas veikia debatus ES?
Lobizmas yra gyvenimo faktas, bet man jis iš esmės nerūpi. Esu čia, nes esu atsakingas politikas, kuris turi paruošti tinkamus atsakymus, už kuriuos man mokamas atlyginimas.
Kai sprendžiame klausimus dėl skalūnų dujų ir kitų potencialių energijos šaltinių raidos, turime žinoti, kad mūsų orientacija iš dalies jau nulemta praeityje. Pirmiausia, klimato kaita yra realybė, todėl turime spręsti šį klausimą. Jau sutarėme dėl 20/20/20 tikslų - 20 proc. sumažinti CO2 emisijas, iki 20 proc. padidinti energijos iš atsinaujinančių šaltinių ir 20 proc. pagerinti energijos vartojimo efektyvumą.
Kiti žingsniai bus viršūnių susitikimai klimato tema Varšuvoje ir Paryžiuje. Tikimės, kad tarptautinė bendrija įsipareigos kovoti su klimato kaita po 2015 metų. Bet rimtai bandant įveikti klimato kaitą, turime svarstyti, kokie kiti žingsniai - 2030, 2040, 2050. Jei norime, kad temperatūra nepakiltų daugiau nei dviem laipsniais, šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį reikėtų sumažinti nuo 80 iki 95 proc. iki 2050 metų. Staigiai peršokti nuo 20 proc. 2020 metais iki 80 proc. 2080 metais nepavyks. Taigi turi būti aiškūs kiti žingsniai.
Pradėjome ilgesnio laikotarpio politiką dėl atsinaujinančių išteklių ir turėtume išlaikyti sutelktą dėmesį. Skalūnų dujos, nors ir turi mažiau poveikio aplinkai nei, pavyzdžiui, anglies gavyba, bet tai vis dėlto iškastinis kuras, tai akivaizdu.
Diskutuojant dėl energetikos ateities, klimato ir, be abejo, energetinio saugumo, svarbūs visi šie klausimai. Bet turime neprarasti strateginės orientacijos, dėl kurios jau sutarėme Europoje.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
