Vakar žmonės protestavo prie Vyriausybės ir Seimo prieš skalūninių dujų žvalgybą ir gavybą Lietuvoje. Apie 15 iniciatyvių piliečių piketavo prie Šiaulių miesto savivaldybės. Jie tvirtino, jog gėlas vanduo – svarbiau už bet kokias dujas, o energetinės nepriklausomybės skalūninės dujos nesuteiks. „Demokratija ten, kur nafta“, – tvirtino piketuotojai.
Yra kitų šaltinių ir be dujų
Piketo Šiauliuose organizatorė Valentina Ryžakova akcentavo, kad vanduo yra svarbiau už skalūnines dujas.
„Vietoj skalūninių dujų galima naudoti biokurą. Biodujas galima gaminti iš maisto atliekų, kurių tiek daug išmeta prekybos centrai. O kur dar geoterminė šiluma, vėjo, saulės energija“, – energetinius išteklius vardijo V. Ryžakova.
Šiaulietės žodžiais, mokslininkai Amerikoje jau seniai ištyrė skalūninių dujų gavybos poveikį aplinkai: „Tose vietose iš čiaupo bėga smirdantis, drumzlinas ir net užsidegantis vanduo, miršta gyvūnai."
Ji priminė, kad gėlas vanduo pasaulyje yra labai branginamas, jo jau trūksta, o Lietuva turi ypatingos kokybės požeminį vandenį, kuris gali būti net eksportuojamas kaip brangi prekė.
„Politikai – kaip unguriai“
Lietuvos politologų asociacijos narė Angelė Ambrazienė teigė, kad politikų žadama energetinė nepriklausomybė yra tik dūmų uždanga. Anot moters, jeigu žvalgys JAV energetikos milžinė „Chevron“, tai būsime priklausomi nuo amerikiečių.
„Demokratija ten, kur yra nafta. Energetinė nepriklausomybė ten, kur yra urano iškasenos. Štai kas yra nepriklausomybė“, – sakė A. Ambrazienė.
Piketuojantiems šiauliečiams padėką siuntė skalūninių dujų žvalgybai nepritariantis Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas. A. Ambrazienės nuomone, kiti politikai – slidūs kaip unguriai, nepateikia konkrečios nuomonės.
10 metų verslo ir kas toliau?
Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacijos Šiaulių skyriaus pirmininko Edvardo Kuviko teigimu, pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją visi Lietuvos gelmių turtai ir iškasenos priklauso suverenui, tai yra tautai, todėl reikia jos atsiklausti prieš pradedant eksploatuoti tuos turtus.
E. Kuvikas sakė, kad hidraulinio plėšimo technologijos, naudojamos skalūninių dujų gavybai, yra netobulos, be to, nėra poveikio aplinkai vertinimo.
Jo teigimu, dujas galima išgauti tik 10 metų, per kuriuos bus įvykdyta maždaug 20 hidraulinio plėšymo darbų. Paskui tie vandens telkiniai nebegalės būti naudojami.
„Dėl 10-ies metų dujų išgavimo rizikuojame, kad neteksime požeminio gėlo vandens“, – aiškino E. Kuvikas.
Jo nuomone, Lietuva per maža, kad galėtume 2000 kvadratinių metrų paversti vėliau sunkiai panaudojama teritorija. JAV skalūninės dujos esą išgaunamos prerijose, kur mažai gyventojų ir dirbamos žemės plotų.
Kokios medžiagos naudojamos?
E. Kuvikas akcentavo, kad pagal Europos Sąjungos (ES) teisės aktus negalima į ES teritoriją įvežti nedeklaruotų cheminių medžiagų. Kokias naudotų skalūnų dujų gavyboje? Ar žinoma tų medžiagų sudėtis? Tose medžiagose esą apie 600 komponentų, tarp kurių ir radioaktyvūs izotopai. Neaišku, ar chemikalai nesukels vėžinių susirgimų, genetinių mutacijų, svarstė E. Kuvikas.
Piketuotojai akcentavo, jog vanduo yra brangesnis turtas nei dujos. Dėl hidraulinio plėšymo technologijos esą nuolat vyksta 3-4 balų žemės drebėjimai, susidaro vertikalūs plyšiai, dėl kurių gali dingti paviršinis vanduo, jo neliktų ir šuliniuose.
Paskelbtos išvados
Vakar Lietuvos mokslų akademija paskelbė savo išvadas dėl skalūnų dujų žvalgybos ir gavybos Lietuvoje. Jose teigiama, kad skalūnų dujų žvalgymas Vakarų Lietuvoje yra galimas, tačiau, norint vykdyti gavybą, reikia parengti išsamų poveikio aplinkai vertinimą, netradicinių angliavandenilių naudojimo dujų ir naftos gavybai projektą.
„Yra minima, kad iš tikrųjų valstybė turi pasirūpinti, kad iš skalūnų dujų gavybos būtų užtikrintos tokios pajamos, kurios taip pat galėtų kompensuoti galimą poveikį aplinkai ir žmonių sveikatai“, – sakė akademijos prezidentas Valdemaras Razumas.
Sulaukę mokslininkų analizės, Seimo Aplinkos apsaugos ir Ekonomikos komitetai šiandien savo poziciją pateiks Vyriausybei, kuri turės priimti galutinį sprendimą dėl skalūnų dujų žvalgybos.
Ministrą amerikiečiai įtikino
Aplinkos ministro Valentino Mazuronio teigimu, galutinio apsispendimo dėl žvalgybos data priklauso nuo to, kada į Vyriausybės darbotvarkę šį klausimą įtrauks premjeras Algirdas Butkevičius.
Sausio 15 dieną buvo atplėšti vokai su konkurso dėl skalūnų dujų žvalgybos ir naudojimo dalyvių pasiūlymais. Tik viena įmonė panoro ieškoti skalūnų dujų Tauragės-Šilutės regione – tai JAV energetikos įmonė „Chevron“. Dar dvi bendrovės – „Diseta“ ir „Perkūno nafta“ – pareiškė norą žvalgyti gamtinių dujų telkinius Kudirkos Naumiesčio-Kybartų regione.
Seimo Aplinkos apsaugos komitetas yra pasiūlęs stabdyti skalūnų dujų žvalgybą ir gavybą Lietuvoje.
Skalūnų gavybai prieštarauja vietos bendruomenės, kurios Vilniuje surengė jau ne vieną protesto akciją.
V. Mazuronis yra sakęs, kad pasisako už skalūnų dujų žvalgybą ir gavybą. Pasak jo, vizitas į tas JAV vietoves, kuriose šios dujos jau išgaunamos, jį įtikino, kad tai daryti verta.
A. Butkevičius teigė, kad sutartys dėl skalūnų dujų žvalgybos nebus pasirašomos, kol Lietuvos mokslininkai nepateiks išvadų apie šio proceso įtaką gamtai. Pasak premjero, jokie žvalgybos darbai, kenkiantys gamtai ir žmonėms, vykdomi nebus.
JAV universiteto profesorius: „Jokios žalos nepajutau“
JAV pradėjus išgauti skalūnų dujas, per 2-3 metus dujų kaina šioje šalyje sumažėjo perpus, Aplinkos ministerijoje surengtoje diskusijoje sakė Pensilvanijos valstijos universiteto Marseluso tyrimų centro direktorius Tomas Merfis.
T. Merfis pažymėjo, kad skalūnų dujų šuliniai nekenkia žemės ūkiui ar kraštovaizdžiui: „Aš pats gyvenu sodyboje netoli skalūnų dujas išgaunančio šulinio. Jokios žalos nepajutau. Pensilvanijoje yra keli tūkstančiai šulinių, o pagrindinis daugumos gyventojų užsiėmimas – žemės ūkis. Tačiau puikiai sugyvename kartu“.
T. Merfis pripažino, kad skalūnų dujų išgavimo procese esama pavojų, ir, anot jo, labai svarbu yra tinkamai išgręžti šulinius: kad būtų parinkti tinkamo diametro vamzdžiai ir panašiai.
T. Merfio teigimu, atlikti tyrimai rodo, kad metanas į geriamojo vandens šulinius Pensilvanijos valstijoje patekdavo dar iki pradedant skalūnų dujų gavybą, tačiau kiekiai gyventojams buvo nekenksmingi ir jie to net nepastebėdavo. Kadangi skalūnų dujos išgaunamos 2-3 km gylyje, o metanas kaupiasi ne taip giliai, ir į skalūnų gręžinius, juos tinkamai izoliavus, jis patekti negali.
Daug didesnis pavojus, mokslininko teigimu, yra tai, kad skalūnų dujos jau iškilusios į paviršinius sluoksnius gali nutekėti ir užteršti paviršiaus vandens telkinius. Tačiau, pastebėjo jis, apie šį pavojų visuomenė žino daug mažiau, nors jo tikimybė daug didesnė, negu kad giluminių vandens telkinių užteršimas.
Gintarė VALUCKYTĖ
