šiandien rusija

 Ukrainos premjeras Arsenijus Jaceniukas „L'Express“ pasakojo, kad Kremlius vykdo „globalios destabilizacijos“ projektą. Atsakydamas į leidinio korespondento Axelio Gyldeno užduotą klausimą, ar egzistuoja naujo Rusijos karinio puolimo tikimybė, Ukrainos premjeras atsakė: „Viskas priklausys nuo pono Putino pasirinktos strategijos. Mano manymu, yra sukurtas plataus masto planas, kurio tikslas yra sunaikinti Ukrainą kaip nepriklausomą valstybę. Šių žodžių įrodymai yra akivaizdūs.

Siekdama sumažinti savo dujinę priklausomybę nuo Rusijos, Europos Sąjunga toliau aktyviai ieško naujų tiekėjų ir maršrutų. Maskva savo ruožtu ieško alternatyvų dujų tranzitui per Ukrainą. Šių metų pradžioje tarp pagrindinio dujų į Europos Sąjungos šalis tiekėjo – Rusijos – ir pagrindinės dujų tranzito į ES valstybes – Ukrainos – įvyko naujas konfliktas, kuris dar stipriau įtikino Europos vartotojus būtinybe užsitikrinti didesnį angliavandenių importo saugumą.

Dabartinė pasaulio ekonominė krizė, kuri įgauna vis ryškesnį politinį atspalvį, gali tapti ta riba, už kurios rasis kita pasaulio struktūra. Kitaip tariant, šiandieninė krizė galbūt yra pereinamasis laikotarpis į naują pasaulio ekonominę, o svarbiausia – politinę sąrangą.

Aleksandras Duginas – žinomas Rusijos geopolitikas, klasikinės geopolitinės mokyklos (yra dar naujoji ir kritinė geopolitikos mokyklos) atstovas. Jos esmė yra geografinis determinizmas, nulemiantis valstybių (netgi kontinentų) likimą. Klasikinė geopolitika (pradininkas H. Mackinderis) aiškina, kad kontinentinės (suprask, Rusijos) ir jūrinės (šiandien JAV) galių priešprieša, sutampanti su Rytų ir Vakarų susidūrimo dimensija, yra užprogramuota.

„Le Monde Dyplomatique“ yra įtakingas Prancūzijos žurnalas, pateikiantis svarbiausių užsienio politikos įvykių analizę. Žurnalas leidžiamas 350 tūkst. egzempliorių tiražu ir dažniausiai atstovauja kairuoliškoms pažiūroms. Nuo šių metų kovo žurnalui vadovauja Serge‘as Halimi. Siūlome susipažinti su jo straipsniu, kuriame jis prancūzų auditorijai pristato Gruzijos bei Rusijos karinio konflikto analizę. Manome, kad ši analizė padės geriau suprasti Prancūzijos valdžios politiką konflikto metu.

JAV laikraštyje „The Richmond Times“ pasirodė žinomo Amerikos lietuvio, dirbusio JAV prezidento George‘o Busho administracijoje, Lino Kojelio straipsnis aktualia tema. Su juo supažindiname ir „Lietuvos žinių“ skaitytojus. 1976 metais Džordžijos valstijos gubernatorius Jimmy Carteris labai sėkmingai panaudojo „vargo indeksą“ bandydamas sužlugdyti tuometinį prezidentą Geraldą Fordą.

Rusija atsidūrė kryžkelėje. Vakarai turi įdėmiai ją stebėti atmindami, kad po Veimaro respublikos iškilo Trečiasis reichas. „Didvyriams gynėjams – dėkingi gyventojai“. Tokiu transparantu Pietų Osetijos sostinėje Cchinvalyje buvo pasitikti rusų muzikantai. Reikia manyti, kad koncertas buvo puikus, tik beveik be publikos, rašo Lenkijos savaitraštis „Wprost“. Po atviru dangumi, tarp daugybės griuvėsių, Šostakovičiaus, Rachmaninovo ir Bethoveno kūriniai turbūt skambėjo absurdiškai.

Autoritetingiausi Rusijos ekonomistai ir akademinių sluoksnių atstovai pristatė studiją, kurioje netikėtai kritiškai įvertinta prezidento Vladimiro Putino ekonomikos politika.Rusijos mokslų akademijos (RMA) Ekonomikos institute buvo pristatyta studija „Užduotys būsimajam prezidentui“. Šiame moksliniame veikale pateikiamas mokslininkų požiūris, kokia turėtų būti Rusijos ekonominė politika 2008-2016 metais ir „į šuns dienas“ išdėta pastaruosius 8-erius metus V.Putino vykdyta ekonomikos politika.

Per visą nepriklausomos Lietuvos gyvavimo laikotarpį – nei tarpukariu, nei per pastaruosius 17 metų – nebuvo sukurtas nė vienas istorinis vaidybinis pilnametražis filmas. O rytiniai kaimynai nacionalinio orumo jausmus gaivina „kepdami“ vieną istorinį filmą po kito, rašo „Lietuvos žinios“. Pasak vieno Kino tarybos narių, Kultūros ministerijos sekretoriaus Juozo Širvinsko, pagrindinė kliūtis, stabdanti šio sumanymo įgyvendinimą, - pinigų stygius.

Arėjantys prezidento rinkimai Baltarusijoje išryškino daugelį šios šalies vidaus ir užsienio santykių problemų. Tiesą sakant, Aleksandro Lukašenkos režimas ir tautos atžvilgiu vykdoma vidaus politika labai glaudžiai susijusi su tarptautine ir ypač Šiaurės rytų regiono padėtimi. Visi politiniai, ekonominiai ar kultūriniai vienos šalies įvykiai neišvengiamai paliečia ir kitas šalis.

Po Vidurio ir Rytų Europos šalių įstojimo į Europos Sąjungą (ES) išryškėjo didesnė ES priklausomybė nuo Rusijos energetikos. Ateityje Rusija gali užimti dominuojančią poziciją tarp energetikos išteklių tiekėjų į ES šalis. Apie 50 proc. visų į ES importuojamų dujų ir apie 30 proc. naftos yra išgaunama Rusijoje. Tačiau ir pati Rusija yra priklausoma nuo įplaukų į federalinį biudžetą: apie 37 proc. federalinio biudžeto pajamų sudaro įplaukos iš naftos ir dujų eksporto.

“Politinė situacija Lietuvoje klostosi daugiau nei palankiai Rusijos interesams”, taip teigia Rusijos politologas Viktoras Olžyčius naujienų portale regnum.ru.