scientific american

Lig Saulės gyvenimo pabaigos dar ne vienas milijardas metų. O kas, jei greta išsivysčiusios civilizacijos apgyvendintos planetos grasina sprogti supernova? Nešti kudašių kiek įkabinant? Bet spinduliavimas susvilins iki pelenų.  Įsivaizduokite, esate kosminiame laive. Prieš akis – bekraštė niūri erdvė, o už nugaros – viską akinančiu spindesiu apšviečianti sprogstanti žvaigždė.

JAV geofizikas Stevenas Meyersas iš Viskonsino universiteto neatmeta galimybės, kad ilgainiui Žemės ir Marsas gali susidurti. Tai nutikti galėtų po milijardų metų, rašoma mokslo žurnale „Scientific American“. S. Meyers kartu su kolegomis atliko tyrimą, kurio metu priėjo išvados, kad Saulės sistema yra chaotiška. „Šio tyrimo esmė yra pirmojo realaus tvirtojo, vienareikšmiškai geologinio įrodymo, kuris patvirtina Saulės sistemos chaotiškumo idėją, atradimas,“ – cituojamas mokslininkas.

Pasirodo, kad tie Rusijos kareiviai be atpažinimo ženklų, kurie prieš kelis mėnesius užgrobė Ukrainos Krymą, – tikri profesionalai, puikiai ekipuoti ir ginkluoti. Įsiveržimui parengti rusų tankai ir aviacija šiuo metu sutelkti prie sienos su Ukraina. Tačiau Rusija, nors demonstruoja jėgą, tikriausiai laikosi kinų kario ir filosofo Sun Tzu patarimo: „Aukščiausias karo meno lygis – įveikti priešą be mūšio.

Pakankamai neįtikėtina jau tai, kad mūsų visatai – 13,8 mlrd. metų. Tačiau dėl jos amžiaus gali būti dar labiau neįtikėtinų dalykų. Mokslininkai iškėlė prielaidą, kad visata galbūt apskritai neturi pradžios ir yra begalinė. Tai reikštų, kad niekada nebuvo jokių singuliariųjų taškų ir jokių didžiųjų sprogimų. Ši prielaida – vadinamosios „vaivorykštinės gravitacijos“ teorijos postulatas. Nors ši teorija fizikų bendruomenėje nėra populiari, daugelis sutinka, kad tokia idėja yra pakankamai įdomi.

Dauguma kultūros įstaigų ir mokslinių laboratorijų iki šiol naudoja magnetines juostas savo archyvams saugoti, nors toks būdas akivaizdžiai archajiškas. Visa tai suprasdama kompanija „Hitachi“ toliau kuria kaupiklį, kuris gali pergyventi ne tik šį, tačiau ir visus kitus šiuo metu egzistuojančius informacijos nešėjus.

Filme „Wall-E“ vaizduojama, kaip kelis šimtus metų erdvėlaivyje praleidę žmonės tampa nutukėlių rase. Fizinio aktyvumo stoka ir maisto perteklius nuslopino erdvėlaivio gyventojų norą likti nepriekaištingos fizinės formos. Tačiau „Wall-E“ – fantastika. O štai vienas antropologas įsitikinęs, kad žmonija pasikeis, kai leisis į šimtmetines kosmines keliones – į Kentauro Alfą ar į tolimesnes žvaigždes.

Kartais apie kokį nors žmogų sakome, kad jį persekioja praeitis. Jeigu žiūrėtume evoliucijos požiūriu, tai visus mus persekioja daugybė praeičių, palaidotų kiekvienoje mūsų ląstelėje, kiekviename mūsų organe, kiekviename mūsų veiksme. Kiekviena mūsų dalis turį praeitį – iki galo dar neišdžiūvusį molį, per kurį brūkštelėjo negailestingas natūraliosios atrankos peilis.

Mokslininkai teigia, kad mėgintuvėlyje užaugintas jautienos kotletas jau po metų taps tikrove. Anot jų, šis produktas, iš kamieninių ląstelių išaugintas jautienos faršas, leis valgyti mėsą neskerdžiant gyvūnų, rašo britų „Daily Mail“. Olandų mokslininkai prognozuoja, kad per artimiausius dešimtmečius pasaulio gyventojų skaičius ta ip sparčiai padidės, kad nebeužteks galvijų visiems jiems pamaitinti. Tad, anot jų, įprastu dalyku taps laboratorijoje auginta jautiena, vištiena ar ėriena.

Lietuvos mokslininkai atkreipia dėmesį, kad „investicijų į švietimą trūkumas yra geriausia investicija į obskurantizmą“. Diskusijoje, kurią surengė „Technologijos.

Iš pradžių gandai, vėliau straipsnis „Verslo žiniose“, o dabar jau ir oficialus patvirtinimas iš žurnalo redakcijos – kad ir kaip ši žinia skambėtų, bet, deja, tai tiesa – kitais metais skaitytojai jau nebegalės džiaugtis tikrai solidžiu ir įdomiu naujausius mokslo atradimus publikuojančiu žurnalu. Planuojama, jog paskutinis mokslo populiarinimo žurnalo „Scientific American“ numeris Lietuvoje išeis gruodžio mėnesį.

Johno Hopkinso universiteto (JAV) Taikomosios fizikos laboratorijoje ruošiamas kosminis zondas, tirsiantis Saulėje vykstančius procesus, pranešė „Scientific American“. Tai bus pirmasis palydovas, iš taip arti tirsiantis Saulę. Pranešama, kad jis suksis aplink Saulę jos vainiko srityje, kur temperatūra siekia 1420 laipsnių pagal Celsijų. Leidinio teigimu ši kosminė observatorija tirs Saulę 7 metus, kol priartės prie jos mažiausiu atstumu – maždaug per 10,6 milijonų kilometrų.

Latvijos leidybos bendrovė „Lilita“, Lietuvoje šiuo metu leidžianti žurnalus „Lilit“, FHM ir „Joy“, nuo gegužės šalyje pradės leisti naują žurnalą „Geo“. Naujajame leidinyje skaitytojai ras straipsnių apie gamtą, ekologiją, archeologiją, naujas technologijas, kultūros istoriją, mediciną, psichologiją ir daugelį kitų sričių, skelbiama „Lilitos“ tinklapyje.

Prieš kelias dienas į Izraelį atvykę JAV pareigūnai, kaip manoma, slapta aptarė nevaldomo amerikiečių žvalgybos palydovo, kuris vasario pabaigoje arba kovo pradžioje nukris į Žemę, problemą. Penktųjų kosminio laivo „Columbia“ žūties metinių išvakarėse į Izraelį atvyko NASA delegacija, kuriai vadovavo generolas Robertas Kehleris, JAV Karinių oro pajėgų kosminės programos (AFSPC) viršininkas. Izraelio dienraščio „Maariv“ (http://www.nrg.co.

JAV žurnalas „Scientific American“ sudarė dešimties gyvūnų sąrašą, kurie ekspertų manymu išnyks per 10 metų. Specialistai tvirtina, kad dabartinė rūšių nykimo sparta 100 – 1000 kartų didesnė, nei praeityje.

Kas nulemia skirtumus? Kodėl vieni žmonės, turėdami panašias pradines sąlygas, pasiekia tiesiog magiškų profesinių rezultatų, o kiti – ne? Pažiūrėkite į bet kurią savo bendraamžių grupę: buvusius klasės draugus ar universiteto bendrakursius. Vieni įkopė į profesines aukštumas, o kiti – tai dar ne blogiausias variantas – renka pomidorus Ispanijoje ir iki šiol dejuoja.