Kartais apie kokį nors žmogų sakome, kad jį persekioja praeitis. Jeigu žiūrėtume evoliucijos požiūriu, tai visus mus persekioja daugybė praeičių, palaidotų kiekvienoje mūsų ląstelėje, kiekviename mūsų organe, kiekviename mūsų veiksme. Kiekviena mūsų dalis turį praeitį – iki galo dar neišdžiūvusį molį, per kurį brūkštelėjo negailestingas natūraliosios atrankos peilis. Mūsų mitochondrijos – burzgiantys varikliai mūsų ląstelių viduje – tai senųjų bakterijų palikuonys, ir jie turi savyje savo kilmės pėdsakus. Mūsų plaučiai atsirado iš žuvų plaučių, mūsų rankos – pakitę pelekai. Mūsų valgis, aišku, taip pat turi savo praeitį. Tačiau jeigu savo rankų evoliuciją mes galime įsivaizduoti, pažiūrėję į kai kurių iškastinių gyvūnų pelekus, tai bemaž viskas, ką mes žinome apie tai, kaip mes kažkada maitinomės, yra žinoma tik iš netiesioginės informacijos, „Scientific American“ publikuojamas Robo Dunno straipsnis.
Elementai, išsilaikę seniai gyvenusių žmonių dantyse ir kauluose, gali mums šį bei tą papasakoti apie mūsų protėvių mitybos įpročius. Jeigu mes norime patikslinti šią informaciją, mums teks pasidomėti dabar gyvenančių mūsų giminaičių racionu. Šių laikų beždžionės, žinoma, nėra mūsų protėviai. Jos pasikeitė nuo tada, kai mūsų keliai išsiskyrė. Tačiau mūsų bendri protėviai, iš kurių kilusios tiek šiuolaikinės žmogbezdžionės, tiek šiuolaikiniai žmonės, buvo, vis dėlto, labiau panašūs į jas, negu į mus.
Taigi, ką gi valgo šiuolaikinės beždžionės, ir ypač mūsų artimiausi giminaičiai šimpanzės ir mažosios šimpanzės? Augalus. Taip, žinoma. Bet kokius, kiek ir kaip? Neseniai Davido Vatso (David Watts) ir jo kolegų iš Jeilio universiteto atliktas naujas šimpanzių iš Kibale nacionalinio parko Ugandoje tyrinėjimas privertė peržiūrėti atsakymus į šiuos klausimus. Jeigu į šimpanzių iš Kibale nacionalinio parko racioną žiūrėtume iš šiuolaikinio žmogaus mitybos pozicijų, pamatytume, kad šimpanzių mityba išsiskiria šiomis aštuoniomis ypatybėmis.
1.Įvairovė
Pasirodo, Kibale parke šimpanzės valgo ne mažiau kaip 102 (o gal ir žymiai daugiau) rūšių vaisius ir lapus. Nagi, kiek rūšių jūsų šaldytuve? Pavyzdžiui, mano apytikriais paskaičiavimais visame mūsų vietiniame ūkininkų turguje galima aptikti ne daugiau kaip 50 augalų rūšių.
2.Figos
Beveik pusę šimpanzių raciono sudaro vienos ar kitos figų – figmedžių (Ficus) vaisių – rūšys. Figmedžiai duoda labai daug skanių, maistingų vaisių. Šimpanzės ne vienintelės, kurios juos valgo – juos taip pat mėgsta vaisiais mintantys šikšnosparniai, daugelis paukščių, o taip pat kitos beždžionės. Tuose pačiuose regionuose, kaip ir šimpanzės, gyvenančios gorilos figų valgo mažiau – bet vis dėlto jos valgo figas, kaip ir orangutangai. Aš girdėjau, kad didžioji dalis anglies atomų vidutiniame statistiniame amerikietyje, kaip manoma, yra gauta iš kukurūzų. Galimas daiktas, kad daugiau kaip pusė šimpanzės turimų anglies atomų yra gauta iš figų.
3.Nuolatinė maisto kaita
Šimpanzės metų eigoje valgo daugybę įvairiausių vaisių, tačiau kiekviename konkrečiame jų išmatų pavyzdyje paprastai galima aptikti viso labo vieną ar dvi rūšis. Trumpai kalbant, vieną dieną jos valgo bananus ir obuolius, o kitą – apelsinus ir kriaušes. Gal būt, idealiame pasaulyje jų ideali mityba būtų kitokia. Tačiau vaisiai neauga visada ir visur. Konkrečios šimpanzės maistas priklauso nuo sezono ir nuo vietos, tai reiškia (jeigu nepaisytume kai kurių negausių augalų, derančių ištisus metus) maisto pakeitimą kiekvieną mėnesį, jei ne kiekvieną savaitę.
4.Mėsa
Šimpanzės nėra visiškos vegetarės. Jos valgo mėsą. Į jų racioną įeina septynios primatų rūšys, tarp jų – šimpanzių mėgstamos raudonosios Colobus beždžionės (Procolobus rufomitratus tephrosceles), ir trys kitos žinduolių rūšys. Beje, dauguma šimpanzių ne taip jau dažnai smaguriauja mėsa – ji sudaro tik 3 procentus įprastinio individo maisto. Vidutiniškai per metus šimpanzės valgo mėsą devynias dienas. Bet kadangi šimpanzės visiškai nesidalina su kitomis, kai kurioms iš jų, greičiausiai, mėsos tenka dar mažiau. Mažosios šimpanzės, matomai, valgo net mažiau mėsos, negu šimpanzės. Neseniai ištyrus mažųjų šimpanzių vilnos anglies ir azoto izotopus pasirodė, kad trofinis (mitybos) lygmuo, kuriame yra šios beždžionės, truputį mažesnis, negu trofinis lygmuo, kuriame yra viena iš antilopių rūšių.
5.Įvairovė
Kada mes galvojame apie savo protėvių racioną, esame linkę manyti, kad jų maistas buvo idealus jų kūnams. Tuo tarpu nė viena šimpanzė nesimaitina „idealiu“ šimpanzių maistu. Kiekvieno konkretaus individo mitybą apsprendžia tai, ką jis gali rasti, lygiai taip pat, kaip ir mūsų protėviai valgė patį įvairiausią maistą – priklausomai nuo to, kur jie gyveno, o taip pat nuo kitų veiksnių. Jeigu aplink nėra figmedžių, šimpanzės nevalgo figų. Jeigu aplink nėra beždžionių ar Pietų Afrikos antilopių, šimpanzės nevalgo žinduolių. Duomenys, gauti, analizuojant anglies ir azoto izotopų kiekį, rodo, kad kai kurios šimpanzės valgo išimtinai augalinį maistą, tuo tarpu kitos maisto grandinėje yra truputį aukščiau. Kai kurios rūšys turi valgyti tam tikrą maisto produktų derinį, bet šimpanzės šioms rūšims nepriskiriamos.
6.Termitai ir skruzdėlės (ir jų chitinas)
(„Balsas.lt“ pastaba: chitinas – organinė medžiaga (aminopolisacharidas), iš kurios susideda nariuotakojų gyvūnų griaučiai ir kutikulė – standus darinys gyvūnų epitelinio audinio paviršiuje) – Kai kurios šimpanzės mielai valgo termitus, bites darbininkes ir klajokles skruzdėles. Aš taip pat valgiau ir skruzdžių, ir termitų, tačiau įtariu, kad tai, veikiau daro mane ne mūsų paveldo šalininku, o paprasčiausiai keistu tipu. Įdomu, kad daugelis mano draugų taip pat ragavo skruzdžių ir termitų (taip, vaikinai, ir jūs keisti).Skruzdėlės ir termitai turi egzoskeletą iš chitino. Nežinoma, ar šimpanzės kaip tai ypatingai sugeba suvirškinti chitiną. Tačiau bet kuriuo atveju šie vabzdžiai susideda ne vien iš chitino, ypač, jei pavyksta rasti riebią, sultingą karalienę.
7.Kitas maistas
Šimpanzės ir kitos žmogbeždžionės valgo nemažai to, ką aš maistu nepavadinčiau. Kibale šimpanzės valgė purvą. Gorilos valgė medieną, o kai kada ir akmenis. Beždžionėms miške yra daugiau ką valgyti, negu buvo galima pagalvoti.
8.Ir vėl figos
Aš išvardinau tik septynis punktus. Tačiau figos, aš pakartosiu dar sykį, vaidina svarbiausią vaidmenį šimpanzių, mažųjų šimpanzių ir kitų žmogbeždžionių gyvenime. Figos, figos ir dar kartą figos. Mes įpratę galvoti, kad žmoniją suformavo megafauna, tačiau lygiai taip pat teisėta būtų pareikšti, kad žmoniją suformavo figmedis. Galima sakyti, kad mes išaugome ant tų medžių tarsi vaisiai.
Vargu ar jūs maitinatės taip, kaip šimpanzės. Jeigu jūs esate vidutinis amerikietis, tai jūs valgote daugiau mėsos ir daugiau paprasto cukraus (2). Jūs maitinatės kitaip dėl pasirinkimo, kurį padarėte jūs pats, ir dėl pasirinkimo, kurį padarė mūsų visuomenė (gaminti didžiulį kiekį maisto iš esmės tam, kad paprasčiausiai būtų tenkinami mūsų senieji norai). Jūs taip pat valgote kitaip, kadangi augalai ir gyvūnai aplink jus yra visiškai kitokie – jeigu, žinoma, neturite savo šiltnamio su nokstančiais afrikietiškais vaisiais. Bet jeigu jūs net atsisakysite žemės ūkio produkcijos ir persikelsite gyventi į Tanzanijos miškus, jūs vis tiek nesimaitinsite lygiai taip pat, kaip šimpanzės. Pagal visus požymius žmonėms šimpanzių maistas atrodo baisiai neskanus (tikuosi, pačių šimpanzių skonis kitoks). Kai kas taip pat mano, kad šimpanzės raciono neužtenka, kad žmogus galėtų išlikti sveikas ir vaisingas.
Bet kaip nutinka, kad, paragavę to uždrausto vaisiaus, kurį valgo šimpanzė, mes pamatome, kad jis nevalgomas arba paprasčiausiai neskanus? Bet yra mažiausiai vienas produktas, kurį mėgsta šimpanzės, mėgsta orangutangai ir gorilos ir kuris visai prieinamas mums. Tai figos. Figos, kurias valgo šios beždžionės, kaip teigia daugelis, yra labai skanios. Todėl valgykite figas ir mąstykite apie protėvius. Figos plačiai paplitusios, auga ištisais sodais, tad atsisėdę dideliame sode galite valgyti jų iki soties.
Idomu, kad, nors aš pavadinau šimpanzes ir mažąsias šimpanzes daugiau ar mažiau vegetarėmis figų viduje paprastai būna gyvūnų. Figmedžius apdulkina ypatingos vapsvos. Šio proceso metu tos vapsvos miršta figų viduje, padėjusios kiaušinėlių. Jeigu figos ilgai niekas nevalgo, išsirita nauja vapsvų karta, išskrendanti ieškoti naujų figų. Jeigu figa suvalgoma, tai vapsvos suvalgomos kartu su ja. Tokiu būdu, figos – tai ir vaisiai, ir mėsa. Mums yra sunku suprasti, kokia tai pagunda šimpanzėms. Beje, nors bemaž visas figas apdulkina vapsvos, labiausiai paplitusi sukultūrinto figmedžio veislė – išimtis. Figmedis tapo vienu iš pirmųjų sukultūrintų vaismedžių, ir todėl kai kurios jo veislės išmoko daugintis vegetatyviniu būdu. Vienas motininis vaismedis pagimdo lygiai tokių pačių „dukterų“. Figos, kurias jūs valgote, visuomet moteriškos giminės. Tai civilizuoti, skanūs ir vieniši vaisiai. Valgykite juos, galvokite apie protėvius, bet nepamirškite, kad jūs kai ko nepastebite – ir taip būna visuomet, kai mes mėginame kabintis į istorinę tiesą.
Pastabos
1.Protėvių maistas pats savaime nepadarys mūsų sveikais. Tai, kuo maitinosi mūsų protėviai, nebūtinai idealiai atitiko jų kūno poreikius. Priešingai, jie valgė viską, kas buvo naudinga jų kūnams, kuriuos, kaip ir mūsų, evoliucija išdrožė iš senesnių formų, o tai reiškia, kad jie buvo netobuli, komplikuoti ir pilni kompromisinių variantų.
2.Ir tai verčia mane nesmagiai jaustis dėl to, kad aš dabar geriu kavą su sausainiu. Beje, kaltės jausmas irgi atsirado evoliucijos proceso metu.
Rob Dunn – biologas, mokslo populiarintojas, Šiaurės Karolinos valstijos universiteto Biologijos fakulteto bendradarbis. Jo pirmoji knyga „Visa kas gyva“(„Every Living Thing“)pasakoja apie
kartais savo idėjoms atsidavusius, kai kada tiesiog iš proto besikraustančius ir visuomet atkakliai siekiančius savo tikslo biologus, kurie stengėsi perprasti gyvojo pasaulio paslaptis. Jo naujoji knyga „The Wild Life of Our Bodies“nagrinėja klausimą, kaip mūsų sąveikos su kitomis rūšimis, ar tai būtų bakterijos ant mūsų odos, veido erkės ar tigrai, pasikeitimas atsiliepia mūsų sveikatai ir gerovei. Robas gyvena Raleigh mieste Šiaurės Karolinos valstijoje su žmona, dviem vaikais ir daugybe mikrobų.
