Dauguma kultūros įstaigų ir mokslinių laboratorijų iki šiol naudoja magnetines juostas savo archyvams saugoti, nors toks būdas akivaizdžiai archajiškas. Visa tai suprasdama kompanija „Hitachi“ toliau kuria kaupiklį, kuris gali pergyventi ne tik šį, tačiau ir visus kitus šiuo metu egzistuojančius informacijos nešėjus.
Kartu su Kiote (Japonija) esančio Kiyotaka Miura universiteto specialistais kompanijos „Hitachi“ inžinieriai sukūrė duomenų įrašymo į kvadratines kvarco plokšteles, kurių plotis yra keli centimetrai, o storis – keli milimetrai, sistemą. „Scientific American“ teigimu, pasiūlytas metodas leidžia išsaugoti įrašytą informaciją 300 mln. metų. Bent jau taip tvirtina projekto autoriai.
Įrašinėjama į keturis sluoksnius pasitelkiant femtosekundinį lazerį, o įrašymo tankis yra didesnis nei kompaktiniame diske. Esant būtinybei galima padidinti įrašymo tankį padidinus sluoksnių skaičių. Vis tik labiausiai žavi tokių kvarcinių plokštelių gebėjimas priešintis žalingam aplinkos poveikiui: jos atsparios cheminėms reakcijoms, atlaiko kelių valandų kaitinimą iki 1000 °C.
Kalifornijos universiteto (JAV) intelektinių vertybių saugojimo centro direktoriaus Ethano Millerio teigimu, pastarasis duomenų saugojimo būdas yra gana perspektyvus, tačiau taps realybe tik jei tokie skaitymo-įrašymo įrenginiai bus pasiūlyti už tinkamą kainą. Kvarcinės plokštelės, jo manymu, šiuo metu geriausiai tinka civilizacijos pasiekimams saugoti. Vis tik Ethanas Milleris gana skeptiškai žiūri į deklaruojamą tokių kaupiklių ilgaamžiškumą, pažymėdamas, kad Pangėjos kvarciniai kalnai jau seniai tapo smėliu paplūdimiuose, nors šio istorinio žemyno skilimas įvyko „tik“ prieš 200 mln. metų.
