S. Meyers kartu su kolegomis atliko tyrimą, kurio metu priėjo išvados, kad Saulės sistema yra chaotiška.
„Šio tyrimo esmė yra pirmojo realaus tvirtojo, vienareikšmiškai geologinio įrodymo, kuris patvirtina Saulės sistemos chaotiškumo idėją, atradimas,“ – cituojamas mokslininkas.
Kalbant apie chaotiškumą, S. Meyersas naudojasi matematine šio žodžio reikšme, anot kurios kompleksinės sistemos ateitis griežtai priklauso nuo pirmapradžių sąlygų. Tokiu būdu, atrodytų atsitiktiniai pokyčiai planetų orbitose gali vykti dėl vos atskiriamo gravitacinio Saulės sistemos objektų tarpusavio poveikio.
„Tai taip pat žinoma kaip „drugelio efektas“. Paremta visiškai tuo pačiu fenomenu. Visa ši idėja remiasi tuo, kad drugelis, skrisdamas virš Indijos vandenyno gali praėjus savaitei paveikti oro sąlygas Šiaurės Amerikoje,“ – teigiama žurnale.
S. Meyerso vadovaujama mokslininkų grupė ištyrė kalnų orą Kolorado valstijoje. Jis yra sudarytas iš kritulių sluoksnių, liudijančių apie klimato pokyčius, kurie buvo iššaukti saulės šviesos nevienodam pasiskirstymui, kuris tenka mūsų planetai. Anot mokslininkų, šie ir kiti dalykai yra nulemti Žemės orbitos pokyčių.
Anot leidinio, per paskutinius 50 mln. metų Žemės orbita šiek tiek kinta kas 2,4 mln. metų, o tai savo ruožtu privedė prie klimato pokyčių. Kolorade tirto oro pokyčiai leido mokslininkams nustatyti, kad apytikriai prieš 85 mln. metų šis periodiškumas buvo vos 1,2 mln. metų. Tyrėjų manymu, tai susiję su Žemės ir Marso tarpusavio poveikis, o to ir reiktų tikėtis iš chaotiškos sistemos.
S. Meyerso manymu, viena iš galimų to pasekmių – Marso ir Žemės susidūrimas. Tačiau geofizikas pažymėjo, kad panašios katastrofos tikimybės yra itin menka.
