saulius žilinskas

Įmonių skolos „Sodrai“ balandžio-rugsėjo mėnesiais, kai ši informacija nebuvo viešinama, išaugo iki 170 mln. eurų – 5,2 karto daugiau nei pernai tuo pat laiku, skelbia kreditų rizikos valdymo bendrovė „Creditreform Lietuva“, remdamasi „Sodros“ duomenimis.

Savaitgalį – šeštadienį ir sekmadienį – ugniagesiai jau daugiau nei šimtą kartų vyko gesinti degančios žolės. Kaip BNS informavo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, šeštadienį gesinti gaisrų atvirose teritorijose ugniagesiai vyko 72 kartus, sekmadienį iki 18 valandos – 35 kartus. Tikėtina, kad tokių gaisrų skaičius bus dar didesnis. „Žinau, kad šalyje šiuo metu yra daug išvykimų į tokio pobūdžio gaisrus“, – sakė Situacijų koordinavimo skyriaus vyr. specialistas Saulius Žilinskas.

Ką darote, jeigu prireikė muitinės sandėlių sąrašo, informacijos apie laisvos valstybinės žemės plotus? Sakysite, keistas klausimas – visa tai nesunkiai susirasite internete. O jei prireikė tokios informacijos apie kurią nors Europos Sąjungos (ES) valstybę, bet nė nenutuokiate, kaip gali vadintis tuo besirūpinanti institucija? Šią informaciją taip pat rasite internete. Ir tai tikrai nebus taip sudėtinga, kaip ką tik tikriausiai pagalvojote.

2017–aisiais Europoje bankrutavo mažiau įmonių nei 2016–aisiais.Tačiau buvo šalių, kur įmonių bankrotų skaičius išaugo. Lietuva tarp jų užėmė trečią vietą. „Tai, kad Lietuvoje pernai metais gausėjo bankrutuojančių įmonių – kalta ne prasta ekonomikos būklė. Atvirkščiai, Lietuvos ekonomikos būklė šiuo metu kaip niekad gera. Išaugusio bankrotų skaičiaus priežastys daugiau susijusios su teisiniais dalykais. Pirma, dėl to, kad nuo 2017 m. liepos 1 d. atsirado 500 Eur mokestis už bankroto kėlimą.

Tarp didžiausias pajamas vienam darbuotojui generavusių įmonių – energetikai, didmenininkai, o taip pat tik kelis asmenis samdančios kompanijos. Skaičiuojama, kad viena įmonė galėjo pasigirti itin įspūdingomis pajamomis – 112,7 mln. eurų vienam darbuotojui. „Apyvarta, tenkanti vienam darbuotojui, parodo, kiek produktyvi yra įmonė ir kaip efektyviai ji panaudoja turimus išteklius.

Per aštuonis šių metų mėnesius honorarus mokėjo ir valdiškos, ir privačios, ir pramogų, ir mokslo, ir net valdymo organizacijos. Iš viso autoriai, atlikėjai ir sportininkai susilaukė atlyginimo iš daugiau nei puspenkto šimto Lietuvos ūkio subjektų.

Pernai metais Lietuvoje nemokiomis pripažinta 15 proc. daugiau įmonių nei 2012 m. Tuo pat metu Estijoje ir Latvijoje bankrotų netgi sumažėjo. Tačiau bankrutavimo mastais lietuvius netikėtai apėjo Italija ir Norvegija.

Nuo pernai kovo, kai Lietuvoje buvo leista bankrutuoti privatiems asmenims, pradėti gyvenimą iš naujo panoro 227 gyventojai. Kol kas tik vienas asmuo bankroto procedūrą sėkmingai baigė. Nors bankrutuojančiųjų daugėja, lietuviams dar toli netgi iki kitų Baltijos šalių, teigia Verband der Vereine Creditreform (Vokietija) specialistai.

Nors transporto sektoriuje veikiančios įmonės tesudaro tik 7,4 proc. visų Lietuvoje veikiančių ūkio subjektų, jų sukuriama vertė 2012-2013 metais pasiekė 13 proc. viso Lietuvos bendrojo vidaus produkto, o pagal eksporto į Rusiją kelių transportu apimtis Lietuva vežėjų dėka užima 7 vietą iš 27 ES šalių. Taip teigia įmonių kreditingumo riziką vertinančios UAB Creditreform Lietuva ekspertai, atlikę transporto sektoriaus apžvalgą.

Per šešis mėnesius, kiek gyvuoja Fizinių asmenų bankroto įstatymas Lietuvoje, bankrutuojančiu jau paskelbtas 21 asmuo. Tiesa, nė viena procedūra dar nepasiekė pabaigos. Jungtinėje Karalystėje vien per vieną 2012 metų dieną bankrutavo vidutin Tokią statistiką pateikia tarptautinis susivienijimas „Verband der Vereine Creditreform“ savo naujausioje ataskaitoje apie Europos šalių mokumą.

2012 m. Lietuvoje bankrutuojančiomis pasiskelbė 4 proc. įmonių daugiau nei 2011-aisiais. Tai blogiau nei Estijoje, kur bankrotų netgi sumažėjo 5,6 proc., tačiau geriau nei Latvijoje, kur veiklą sustabdė 6,6 proc. daugiau verslo subjektų nei pernai. Pagal nemokumo augimo tempus Lietuva pasirodė geriau nei kaimyninė Lenkija ar ES senbuvės Švedija, Olandija ar Italija.

Net 56,4 proc. respondentų teigia, kad jų įmonėje darbuotojų skatinimo sistemos nėra, o 26,1 proc. tvirtina, kad nors skatinimo sistema įmonėje veikia, jie to nejaučia. Realiai skatinami sakosi tik 8,5 proc. apklaustųjų. Tokia padėtis išaiškėjo specialistų paieškos portalui cvmarket.lt apklausus 234 įvairių Lietuvos įmonių darbuotojus.

Per spalį bankrutuojančių įmonių padaugėjo beveik pusantro karto – iki 150. Vidutiniškai per vieną  šių metų mėnesį buvo registruojama po 105 bankrotus. Tokiam bankrotų skaičiaus augimui įtakos turėjo sezoniniai veiksniai ir galbūt numatomi bankroto administratorių skyrimo tvarkos pakeitimai. Taip mano įmonių rizikos vertinimo įmonės „Creditreform Lietuva“ ekspertai, atlikę Registrų centro teikiamų duomenų analizę.

Bankas yra finansų institucija, siekianti pelno, todėl klysta manantieji, jog bankai rinkos sąlygomis sutiks bendradarbiauti, mano Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos valdybos narys Saulius Žilinskas.

Pasaulio banko projekto „The Doing Business“ paskelbtame reitinge Lietuva pagal galimybes verslui užima stebėtinai aukštą 27 vietą tarp 183 valstybių. Tačiau akyliau išanalizavus duomenis, akivaizdu, kad pradėti verslą Lietuvoje yra gerokai sudėtingiau nei Tadžikistane, Uzbekistane ar net karų nualintame Afganistane. Pagal svarbiausius iš dešimties „The Doing Business“ paskelbtų reitingo kriterijų Lietuva atrodo apgailėtinai. Pagal verslo pradžios kriterijų Lietuva teužima 101 vietą.

Nedarbas, nors kiek sumažėjęs, vis dar kiša koją Lietuvos ekonomikai. Netylant kalboms apie naująją krizės bangą pasidomėjome, kokių profesijų atstovai gali jaustis ramiausiai ir kokių sričių specialistai Lietuvoje bus reikalingi ateityje. Pasak tinklalapio cvmarket.lt vadovo Povilo Kytros, ekonominiu sunkmečiu nominalaus atlyginimų kritimo nepatyrė informacinių technologijų (IT) ir finansų specialistai: jų darbo užmokestis ir sunkmečiu, ir ekonominio pakilimo laikotarpiu buvo pastoviausias.

Trečiadienį pasirašytu protokolu prie Nacionalinio susitarimo įsipareigota nepriimti ir neinicijuoti teisės aktų, kurie galėtų pabloginti smulkiojo ir vidutinio verslo subjektų verslo sąlygas, o smulkiojo ir vidutinio verslo sąlygas reglamentuojančius teisės aktus keisti tik pritarus Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybai.

"Bet koks pozityvus pasiūlymas yra gersnė priemonė, negu prievartinis nukėlimas“, - sakė „Balsui.lt“ Vilniaus verslo darbdavių konfederacijos viceprezidentas Saulius Žilinskas.  Vilniaus miesto savivaldybė nutarė, jog kioskų savininkai, kurie sutiks nukelti savo kioską, gaus 5 tūkst. litų. kompensaciją. Ši suma skirta naujam verslui pradėti, kompensuoti patirtas išlaidas.