Pasaulio banko projekto „The Doing Business“ paskelbtame reitinge Lietuva pagal galimybes verslui užima stebėtinai aukštą 27 vietą tarp 183 valstybių.
Tačiau akyliau išanalizavus duomenis, akivaizdu, kad pradėti verslą Lietuvoje yra gerokai sudėtingiau nei Tadžikistane, Uzbekistane ar net karų nualintame Afganistane. Pagal svarbiausius iš dešimties „The Doing Business“ paskelbtų reitingo kriterijų Lietuva atrodo apgailėtinai. Pagal verslo pradžios kriterijų Lietuva teužima 101 vietą. Taigi, pas mus verslą pradėti yra beveik dvigubai sunkiau nei kaimyninėje Latvijoje (51 vieta) ir Irane (53 vieta). Pagal šį kriterijų Lietuvą lenkia nemažai vadinamojo Juodojo žemyno (Afrikos) valstybių. Mūsų šalis minėtu požiūriu gali pasigirti nebent tuo, kad čia bene lengviausia įregistruoti verslą (7 vieta pasaulyje). Ir nors viešoji įstaiga „Versli Lietuva“ neseniai garsiai trimitavo, kad per 2011 m. šalyje buvo įsteigtas rekordinis skaičius įmonių (net 10,3 tūkst.), beveik kas antra iš jų neišvengiamai bankrutuos.
2010 m. buvo įsteigtos 9 198, o išregistruotos net 6 057 įmonės (65 proc. įregistruotų įmonių).
Statistika pagal valdžią
Ūkio ministerijos įsteigta VšĮ „Versli Lietuva“ teigia, kad pernai užfiksuotas įmonių registravimo šalyje bumas – įregistruota net 10 391 įmonė, arba 13 proc. daugiau nei 2010 m. Tiesa, „Versli Lietuva“ nutylėjo, kad šį bumą sukėlė ne kas kitas, o politikai. Būtent jie nusprendė panaikinti verslo liudijimus daugybei asmenų, anksčiau dirbusių statybos ir kituose ūkio sektoriuose. Nemažai jų dėl nepatrauklios mokestinės aplinkos pasitraukė į „šešėlį“ arba įsteigė įmones.
Daugiausia įmonių įsteigta didmeninės ir mažmeninės prekybos sektoriuose (įregistruota 1 200 bendrovių daugiau nei pernai), bet, pavyzdžiui, statybos sektoriuje jų sumažėjo pusšimčiu. Iš viso Lietuvoje veiklą vykdo apie 50 tūkst. įmonių.
VšĮ „Versli Lietuva“ duomenimis, praėjusiais metais gerokai išaugo ir laisvų darbo vietų skaičius, bet realybė tokia, kad per ekonominę krizę išaugusi bedarbių armija vis dar tokia pat didelė, kaip ir jos įkarštyje. Beje, Lietuvos piliečiai nesiryžta pradėti savo verslo ir skalsesnės duonos mieliau ieško užsienyje.
Padėties nedramatizuoja
Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento analitikas Aleksandras Izgorodinas pabrėžia, kad verslą pradėti Lietuvoje trukdo kelios labai sudėtingos kliūtys. „Jei žvelgtume objektyviai, tarptautiniai tyrimai rodo, kad tik 5–7 proc. visuomenės turi įgimtų verslumo gabumų, todėl nieko keisto, kad pirmaisiais verslo metais bankrutuoja pusė įmonių“, – prieš pateikdamas įžvalgų pabrėžė jis. Anot analitiko, „šiuo atveju mes neisšiskiriame iš kitų valstybių“.
„Bet yra sudėtingesnių procesų, į kuriuos valdžia turėtų įsiklausyti. Pavyzdžiui, Lietuvos mokesčių sistema yra labai sudėtinga ir net smulkus verslininkas, norėdamas tvarkyti apskaitą, privalo samdyti buhalterį“, – pasakojo A.Izgorodinas.
Be to, verslininkai per metus privalo net 11 kartų mokėti mokesčius, o Latvijoje ar Estijoje mokesčiai mokami ne dažniau kaip 8 kartus. „Verslo aplinką blogina ir per dažnai iš esmės keičiama mokesčių bazė. Akivaizdu, kad tiek mokesčių reforma Nr. 1 (2008 m. pabaigoje), tiek mokesčių reforma Nr. 2 (svarstant 2012 m. valstybės biudžetą) gerokai pablogino verslo aplinką“, – neabejojo analitikas A.Izgorodinas. Jo teigimu, pakeitimai atlikti be jokių skaičiavimų, o tiesiog „iš lubų“.
Naujojoje Zelandijoje įmonė įsteigiama per 1 dieną
Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertas Vytautas Žukauskas teigė, kad tai, jog Lietuvoje pirmaisiais metais žlunga daug naujai įsteigtų įmonių, dar nereiškia, kad situacija yra prasta. „Niekas iš anksto negali pasakyti, kiek naujai steigiamų įmonių gali „išlaikyti“ rinkos testą, kiek pradedamų įgyvendinti verslo idėjų gali būti pelningos“, – sakė jis. Anot jo, svarbu, kad valdžios institucijos nuo pat pradžių nežlugdytų naujai pradedamų kurti verslų, užkraudamos jas mokesčiais ir apsunkindamos jų veiklą reguliavimu.
Lietuvoje įsteigti įmonę nėra sunku. Uždarajai akcinei bendrovei įkurti iš viso reikia 6 procedūrų. Joms atlikti sugaištama 22 darbo dienas. O pirmajame „The Doing Business“ paskelbtame dvidešimtuke esančiose valstybėse įmonei įsteigti reikia vidutiniškai 4 procedūrų ir tam skiriamos 9 dienos. „Tačiau visuomet gali būti dar geriau, ir tai rodo užsienio valstybių patirtis, – neabejojo V.Žukauskas. – Naujoje Zelandijoje įregistruoti naują įmonę užtenka vos vienos procedūros, kuri gali būti atliekama internetu ir trunka vos 1 dieną. Kanadoje taip pat užtenka vienos procedūros, trunkančios 3 dienas.“
Eksperto nuomone, vienas būdas, kaip galima palengvinti įmonių steigimą Lietuvoje, – atsisakyti įstatinio kapitalo (10 000 Lt) reikalavimo, kuris labiausiai lemia prastą Lietuvos įvertinimą verslo sąlygų reitinge verslo pradžios požiūriu. Be kita ko, V.Žukauskas pabrėžė, kad biurokratiniai reikalavimai Lietuvoje – tik nedidelė verslo sąlygų dalis, nes čia ypač problemiški išlieka darbo santykių reguliavimas, teritorijų planavimas ir mokesčiai.
Lengvins naštą naujam verslui
Nors realaus verslo proveržio kol kas nėra, valdžia planuoja skatinti gyventojus imtis verslo. Seimo narys Vaidotas Bacevičius „Valstiečių laikraščiui“ teigė, kad prasidėjusioje Seimo pavasario sesijoje tikimasi priimti Mažųjų bendrijų, Fizinių asmenų bankroto įstatymus ir kitus teisės aktus, gerinančius verslo aplinką. „Vien tai, kad uždarajai akcinei bendrovei įsteigti pakaks tik 1 000 Lt įstatinio kapitalo, manau, jau yra gerai“, – sakė pašnekovas. Jis pabrėžė, kad valdžios institucijos galėtų ir labiau prisidėti prie verslo skatinimo. „Pavyzdžiui, dėl sudėtingos mokesčių sistemos net smulkus verslininkas privalo samdytis buhalterį. Bet kodėl Ūkio ir Finansų ministerijoms už 1–3 mln. Lt nesukūrus lengvai naudojamos kompiuterinės programos, į kurią vartotojas suvestų tik sąskaitų faktūrų bei kitus būtinus apskaitos duomenis ir tada nereikėtų samdytis buhalterio? Kad ir už 1 Lt pardavinėkime tą programą, bet ji piliečiams bus daug naudingesnė nei šimtai milijonų, išmetamų mistiniams projektams“, – samprotavo V.Bacevičius.
VšĮ „Versli Lietuva“ generalinis direktorius Paulius Lukauskas taip pat vylėsi, kad šioje Seimo sesijoje parlamentarai priims Mažųjų bendrijų įstatymą. „Įstatymas palengvintų mažų įmonių steigimą, valdymą ir administravimą, tai būtų didžiulis postūmis skatinant smulkųjį verslą“, – pabrėžė jis.
Tačiau verslu užsiima ne valdžia, o piliečiai. „Pastebime, kad viena iš jaunų įmonių bankrotų priežasčių – per mažai dėmesio rizikoms įvertinti, joms numatyti, finansiškai pagrįsti, – kalbėjo P.Lukauskas. – Gana dažnas reiškinys, kai įmonė steigiama neturint verslo plano, tikimasi kažkokios mistinės sėkmės ar palankaus vėjo.“
„Bankrotų mastai nėra reikšmingi“
kreditų biuro „Creditinfo“ kredito rizikos vadovė
Per praėjusius metus buvo įsteigta 8,6 tūkst. įmonių, iš jų mažiau nei 1 proc. (0,46 proc.) tais metais nutraukė veiklą. Tai įmonės, kurios yra įgijusios išregistruoto, likviduojamo ar bankrutuojančio subjekto statusą. Nutraukusios veiklą, įmonės neturi įsiskolinimų verslo parteriams (10 tūkst. Lt) ar „Sodrai“ (20 tūkst. Lt). Areštuoto turto mastai taip pat nereikšmingi ir siekia 80 tūkst. Lt. Nepriklausomai nuo veiklos laiko, daugumos praėjusiais metais bankrutavusių įmonių finansinė situacija buvo prasta nuo 2008 m., o daugiausia neįvykdytų finansinių įsipareigojimų tos bendrovės turėjo finansų sektoriui. Dažniausiai 2011 m. bankrutavo smulkios fizinių asmenų valdomos įmonės, kuriose dirbo iki 7 darbuotojų ir kurių metų pajamos neviršijo 2 mln. Lt.
„Verslininkams trūksta žinių“
UAB „Creditreform Lietuva“ generalinis direktorius
Didžiosios problemos, dėl kurių žlunga verslai, – naujų verslininkų neišprusimas. Jie neturi pakankamai žinių ir, savaime suprantama, patirties. Žinoma, svarbi ir valstybės politika. Pavyzdžiui, politikai baigia pamiršti Prezidentės raginimą, kad pirmaisiais veiklos metais verslo naujokai būtų atleisti nuo didelės dalies mokesčių. Į stalčius nugrūstas ir ekonomikos skatinimo planas, vis dar labai sudėtingos yra viešųjų pirkimų procedūros. Konservatorių valdžia sugriovė visą naujai kuriamo smulkiojo verslo konsultavimo sistemą. Buvę regioniniai verslo centrai virto į Vilniuje reziduojančią VšĮ „Versli Lietuva“. Tačiau yra ir gerų dalykų. Sutarta, kad verslą kontroliuojančios institucijos pirmais įmonių gyvavimo metais jų nebaudžia, o tik jas konsultuoja.
G. Stanišauskas
