Internete – visa ES kaip ant delno
Internete yra sukurta bendra ES šalių skaitmeninio turinio erdvė – Europos atvirų duomenų portalas (European Data Portal). Šiame Europos Komisijos (EK) iniciatyva sukurtame centralizuotame ES portale, kuris jungia nacionalinių portalų duomenis, jie pateikiami pagal vieningą standartą.
„Į jį integruojami nacionaliniai ES šalių duomenų portalai, todėl ir mes galime eksponuoti Lietuvos duomenis kitų šalių gyventojams ir verslo organizacijoms, o prireikus galime naudotis visos ES atvirų duomenų resursais“, – sako Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Susisiekimo ministerijos (IVPK) vadovas Kęstutis Andrijauskas.
Bet atviri duomenys – tai ne tas pats, ką mes paprastai randame internete. Čia dažniausiai randame remiantis tam tikrais duomenimis sukurtą informaciją. Pavyzdžiui, visuomenei pristatomoje ataskaitoje ar tam tikros srities statistikos apžvalgoje pateikiami jau apdoroti duomenys. O atviri duomenys, aiškina K. Andrijauskas, tai pirminiai, neapdoroti valstybės institucijų sukaupti duomenys, kuriuos kiti asmenys laisvai gali naudoti savo reikmėms – tiek komerciniams, tiek ir nekomerciniams tikslams. „Šie duomenys turi būti ne tik prieinami internete, bet ir pritaikyti kompiuteriniam nuskaitymui ir apdorojimui. Jie pateikiami kompiuterių programoms suprantamais atviraisiais formatais, ir juos kompiuteriai nuskaito automatiškai, nenaudojant mokamos licencijuotos programinės įrangos, todėl jais naudotis paprasta. Atvirus duomenis galima be apribojimų apdoroti, jungti su kitais duomenimis, skelbti viešai, teikti tretiesiems asmenims, o svarbiausias reikalavimas – jų neiškraipyti“, – sako jis.
K. Andrijauskas taip pat pabrėžia, kad viešajame sektoriuje sukaupti duomenys – visi, išskyrus tuos, prie kurių prieigą riboja valstybės įstatymai, pvz., asmens duomenys, valstybės ir tarnybos paslaptys, autorių teisių apsauga ir kt., turi būti pateikiami visuomenei naudoti nemokamai arba kainuoti nedaug – tik padengti jų parengimo ir pateikimo kaštus. Viešojo sektoriaus duomenų atvėrimas – ES politikos dalis. Ją įgyvendina visos ES šalys narės, todėl visos jos kuria visuomenės narių prieigai prie viešojo sektoriaus duomenų skirtus portalus. Kadangi jie integruojami į Europos atvirų duomenų portalą, Lietuvos atvirais duomenimis gali naudotis kitų ES šalių gyventojai, o mes – tų šalių duomenimis. „Taigi, tampame ES bendros skaitmeninės rinkos dalyviais“, – pabrėžia jis.
Lietuvai reikia kokybiško portalo
Vis dėlto Lietuva, kuri pagrįstai didžiuojasi interneto ryšio kokybe ir tikrai dideliu internete viešinamos informacijos kiekiu, pakartotiniam panaudojimui tinkamai paruoštų atvirų duomenų rinkinių turi kol kas dar nedaug, pripažįsta K. Andrijauskas. „Prieš daugiau kaip 10 metų buvo sukurtas informacijos rinkmenų sąrašas (IRS), kuris viešai skelbiamas internete. Jame įrašai klasifikuoti pagal sritis, o naudotis juo gali bet kuris žmogus. Čia surasite informaciją, kuri nurodo, kokie tai duomenys, kas juos tvarko, kokios duomenų gavimo sąlygos, formatas ir kt., bei internetinio adreso nuorodą, kuria pasinaudoję pasieksite reikiamus duomenis“, – primena pašnekovas.
Tačiau nors IRS nuolat papildomas, o jame publikuojami ir duomenų rinkiniai atvirais formatais (csv, xml, html, excel ir pan.), šis sprendimas savo funkcionalumu, kokybe bei galimybėmis integruotis į ES atvirų duomenų portalą gerokai atsilieka nuo kitose ES šalyse veikiančių ir diegiamų portalų, todėl IVPK specialistai šiuo metu kuria naujos kartos centralizuotą sistemą – nacionalinį atvirų duomenų portalą, kuri padės lengviau pasiekti Lietuvos viešojo sektoriaus duomenis ir juos pakartotinai panaudoti tiek šalies, tiek ES mastu.
„Mūsų uždavinys – sukurti portalą, kuriame bus publikuojami atvirų duomenų rinkiniai bei jų aprašomieji duomenys (metaduomenys – red. past.) ir centralizuotai atverti valstybės informacinius išteklius – Lietuvos viešojo sektoriaus institucijų tvarkomus duomenis pakartotiniam panaudojimui verslui, mokslo bendruomenei ir visuomenei bei sudaryti galimybę juos gauti be išankstinių sąlygų ir patogiai – „vieno langelio“ principu. Šis portalas bus sukurtas pagal bendrus Europos standartus, kurių reikia laikytis norint jį susieti su ES atvirų duomenų portalu – kad Lietuvos duomenys įsilietų į bendrą skaitmeninę ES atvirų duomenų erdvę“, – pasakoja K. Andrijauskas apie projektą, kuris įgyvendinamas panaudojant ES struktūrinių fondų investicijas.
Naujajame portale bus galima ne tik kaupti metaduomenis, tačiau bus sukurtos metaduomenų kūrimo ir kokybės kontrolės priemonės, lanksčios duomenų paieškos ES mastu galimybės, o institucijoms bus sukurtos atvirų duomenų parengimo, konvertavimo į atvirus formatus, nuasmeninimo ir kitos paslaugos, lengvinančios atvirų duomenų rinkinių kūrimo sąlygas.
Šį portalą planuojama sukurti iki 2020 metų, o po to reikės užtikrinti, kad jame pateikiami duomenys būtų tikslūs, nuolat ir laiku atnaujinami. „Įsivaizduokite, kas nutiktų, jei kas nors remdamasis šiais duomenimis sukurs verslą – jei jis pasinaudos klaidingais ar neatnaujintais duomenimis, gali patirti žalos ir nuostolių. Todėl labai svarbu ne tik kokybiškai įgyvendinti projektą, bet ir užtikrinti veiklos tęstinumą, tai yra, kad sukurtas portalas nuolat būtų papildomas naujais atvirų duomenų rinkiniais, o jam teikiami duomenų rinkiniai būtų tinkamai ir laiku atnaujinami. Nors valstybės institucijos iš to negauna tiesioginės naudos, išskyrus galbūt tai, kad sumažėja popierinių užklausų, į kurias reikia atsakyti, jų vadovai ir darbuotojai turi suvokti, kokie yra atvirų duomenų pateikimo tikslai, kokią naudą tai duoda valstybei ir valstybės interesų prioritetą prieš žinybinius“, – sako K. Andrijauskas ir priduria, kad atvirų duomenų politika yra valstybių ekonominės ir politinės brandos požymis.
„Atviri duomenys yra drąsi, bet labai efektyvi politika. Tam ryžtasi šalys, kurių valstybinis sektorius veikia skaidriai ir atvirai. Atvirų duomenų politika suteikia galimybę piliečiams stebėti valstybės valdymą, valstybės lėšų naudojimą, taip pat stebėti, kaip priimami ir įgyvendinami įvairūs sprendimai. Kuo atviresnė valstybė, tuo labiau žmonės ja pasitiki, o viešumas yra vienas svarbiausių antikorupcinių veiksnių. Be to, ji duoda didžiulę ne tik politinę ir socialinę, bet ir ekonominę naudą: žmonės gauna jiems reikalingą informaciją, o verslas kuria naujas paslaugas ir naujas darbo vietas“, – pabrėžia K. Andrijauskas. Pašnekovas priduria, jog gyventojams nėra pagrindo nerimauti, kad bus atskleisti jų asmens duomenys ar bus pažeistas jų privatumas: nė viena institucija, pateikdama duomenis atviram naudojimui, negali pažeisti Asmens duomenų apsaugos įstatymo nuostatų ir privačių asmenų ar verslo interesų – jei informacija susijusi su asmenų privatumu, asmens duomenimis, įmonių komerciniais interesais, valstybės ar tarnybos paslaptimis, tokie duomenys turi būti nuasmeninti arba jų atvėrimas gali būti apribotas.
Atviri duomenys – verslumo skatinimo priemonė
Pašnekovas pasakoja, kad pasinaudojant atvirais duomenimis Danijoje jau prieš kurį laiką buvo sukurtas portalas, kuriame buvo pateikti įvairūs tam tikros vietovės namų techniniai parametrai, energetiniai rodikliai ir kiti duomenys. Tai labai paspartino renovaciją, nes žmonėms suprantama forma atskleidė renovuotų teritorijų privalumus.
Mūsų šalyje, nors modernus atvirų duomenų portalas dar tik kuriamas, taip pat jau veikia ne viena kompanija, kuri savo verslą sukūrė pasinaudodama galimybe naudotis viešojo sektoriaus duomenimis. Tarp jų „Rekvizitai.lt“, bendrovės „Creditinfo“, „Lexnet“, „Creditrefom Lietuva“. „Pavyzdžiui, „Rekvizitai.lt“ jums teikia informacinę paslaugą – iš įvairių oficialių duomenų registrų gautus duomenis jungia, pertvarko į visiems suprantamą formatą ir pateikia konsoliduotą informaciją apie įmonę. Tai akivaizdus pakartotinio duomenų panaudojimo pavyzdys“, – sako K. Andrijauskas.
Jam pritaria ir įmonės „Creditreform Lietuva“ vadovas Saulius Žilinskas. „Dalis mūsų paslaugų taip pat sukurtos remiantis atvirais duomenimis, o savo vartotojams informaciją mes pateikiame keliais skirtingais formatais, nes vieniems reikia tik pasižiūrėti ir tam tinka interneto puslapis, o jei jiems reikia išsisaugoti informaciją – tada geriausiai tinka PDF formato paveiksliukas. Dar kitiems reikia nusikopijuoti ir persikelti duomenis, todėl jie pasirenka EXCEL ar kitą panašią programą, tretiems patogiausias XML, nes nori parašyti programą, kuri importuos reikiamus duomenis į jo vidinę sistemą. Ir visa tai mes pateikiame pritaikydami iš įvairių institucijų suplaukusius pirminius duomenis“, – pasakoja „Creditreform Lietuva“ vadovas. S. Žilinsko teigimu, itin akivaizdus atvirais duomenimis paremto verslo pavyzdys yra projektas „Kur gyvenu“ – jie taip pat surenka informaciją iš skirtingų institucijų ir sudeda į vieną bendrą aplinką, kurioje bet kuris žmogus gali pasižiūrėti tai, kas jam aktualu.
„Kadangi šias paslaugas kuria verslas, kuris sukūrė darbo vietas ir turi mokėti darbuotojams atlyginimus, tam tikrame lygyje atsiranda mokamos paslaugos, bet bazinę informaciją kiekvienas pilietis gali matyti nemokamai, – sako S. Žilinskas ir priduria: – Labai gerai, jog ES reikalauja valstybių narių, kad jų institucijos pateiktų duomenis taip, kad juos būtų patogu analizuoti ir pakartotinai panaudoti nedidinant kaštų, o į tai atsižvelgdama Lietuva kuria naują atvirų duomenų portalą, kuris verslui ir žmonėms atvers labai plačias galimybes“. Į klausimą, kokios naudos tai gali duoti Lietuvai, S. Žilinskas atsako, kad kuo daugiau duomenų bus atverta, kuo jie bus tikslesni ir profesionaliau tvarkomi, tuo daugiau verslas galės sukurti visuomenei naudingų paslaugų ir tuo didesnė bus nauda. O verslo idėjos kone sklando ore. „Yra įvairių programų, kurias naudoja vairuotojai. Jei iki reikiamos vietos jūs galite nuvažiuoti dviem keliais ir važiuodamas vienu iš jų užtruksite 32 minutes, o kitu – 34 minutes, bet viename iš jų aplinkos užterštumas gerokai didesnis, kurį rinksitės? Jei tos 2 minutės jums nereikšmingos, kodėl gi nepasirinkus truputį ilgesnės kelionės, bet gaivesnio oro? Tiesa, tokios paslaugos navigacijos programose dar nėra, bet ji įmanoma – su sąlyga, kad duomenys apie oro užterštumą bus prieinami kompiuteriui suprantamu formatu ir operatyviai atnaujinami, nes svarbu, koks oras maršrute yra dabar, o ne buvo prieš valandą ar dvi“, – sako jis.
S. Žilinskas apgailestauja, kad kol kas Lietuvos rinkoje dar nėra tiek atvirų duomenų, kiek galėtume turėti ir panaudoti, nes būtent jų kiekis ir kokybė lemia vienos ar kitos verslo idėjos ir paslaugos atsiradimą. „Jei duomenys būtų buvę prieinami anksčiau, gal mes dabar naudotume ir pasauliui parduotume Lietuvos programuotojų sukurtas aplikacijas ir uždirbtume. Juk kai mes naudojamės bet kokia aplikacija, anksčiau ar vėliau ateina momentas, kai paprašo susimokėti už papildomą informaciją ar paslaugą, ir laimi verslas, kuris sukūrė tą aplikaciją. Jei pas mus atvirų duomenų atsiras daugiau, tikėtina, kad atsiras, ir kas sukurs naujas paslaugas, o tai – visų mūsų šansas gyventi geriau“, – mintimis dalijasi įmonės, jau naudojančios šiuos duomenis, vadovas.
Kad sukūrus Lietuvos atvirų duomenų portalą atsivėrusiomis galimybėmis pasinaudos smulkusis verslas ir startuoliai, neabejoja ir K. Andrijauskas. Kadangi pasinaudojant atvirais duomenimis gali būti sukurti didelės pridėtinės vertės intelektiniai produktai nenaudojant daug materialių žaliavų ar kitų resursų, bus skatinamos verslo idėjos, o būsimų paslaugų prototipams kurti bus organizuojami hakatonai, mobiliųjų aplikacijų konkursai. Ateityje numatoma atlikti ir Lietuvoje įgyvendinamos atvirų duomenų politikos politinės, ekonominės ir socialinės naudos bei pažangos tyrimus. „Bet pirmiausia reikia sukurti bazinį duomenų prieinamumo lygį ir kad jie būtų parengti pagal standartus bei tvarkingi“, – sako jis ir priduria, kad šiuo metu jau vyksta duomenų inventorizacija, sudarinėjami jų rinkiniai, sprendžiama, kokiais prioritetais juos atverti.
Naudą, kurią duoda galimybė pasinaudoti atvirais duomenimis, gana sunku įvertinti pinigais, tačiau 2011 m. Europos Komisijos užsakymu atlikta studija rodo, kad tiesioginė ir netiesioginė ekonominė nauda, kurią ES ekonomikai duotų viešojo sektoriaus informacijos panaudojimas, gali siekti iki 140 milijardų eurų per metus, o Varšuvos ekonomikos studijų instituto 2014 m. pateikti skaičiavimai rodo, kad tiesioginė ekonominė nauda gali siekti iki 2% šalies BVP. Atvirų duomenų politiką, kuri orientuota į verslumą, naujų paslaugų kūrimą, palaiko ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO, angl. – Organization for Economic Co-operation and Development, OECD), kurios pilnateise nare šiemet tapo ir Lietuva.
„Norint, kad atviri duomenys duotų kuo didesnę naudą, reikia ne tik techninių priemonių. Labai svarbu suvokti, koks didelis vaidmuo tenka viešojo sektoriaus ir verslo partnerystei, be kurios vargu ar galima tikėtis gerų rezultatų ir lūkesčių išsipildymo“, – sako K. Andrijauskas ir priduria, kad tam reikia ne tik aktyvios atvirų duomenų vartojimo rinkos, viešojo sektoriaus kompetencijos, bet ir abipusio noro plėtoti partnerystę.
