šauktiniai

Trečiadienį Seimo Švietimo ir mokslo komitete bus svarstomos pataisos dėl privalomosios karo tarnybos šaukimo modelio. Kaip nurodo komiteto pirmininkas Artūras Žukauskas, naujomis pataisomis bus siekiama išlaikyti studijų kokybę. „Dabartinis modelis mūsų netenkina, tai mes siūlysime savo modelį. Žadame sudaryti darbo grupę su studentų ir mokyklų atstovais ir komitetas, matyt, teiks pataisas Nacionalinio saugumo komitetui“, – Eltai teigė A. Žukauskas.

Po Valstybės gynimo tarybos šalies vadovai apsisprendė – Lietuva pirks vokiškus tankus „Leopard“, didins šauktinių skaičių iki beveik visuotinio šaukimo ir neatidėlios kariuomenės divizijos kūrimo. Tiesa, tokius planus valstybės vadovai kurpia neišsprendę esminio klausimo – už kokius pinigus visa tai bus padaryta. Mat tokiems užmojams reikia papildomų milijardų, tačiau atsakymo dėl finansavimo kol kas nė vienas politikas negali pateikti.

Valdančiosios Ukrainos frakcijos „Liaudies tarnas“ vadovas Davidas Arachamija pasiūlė siųsti į karinius apmokymus ir visus šalies valdininkus su deputatais, kartu su eiliniais Ukrainos piliečiais, kurie sulaukia mobilizacinio šaukimo. Toks sprendimas, jo teigimu, turėtų motyvuoti žmones nebebijoti mobilizacijos. Valdančiųjų vadovas paaiškino, kad tai būtų „daliniai apmokymai“, o ne visą dieną vykstantis parengimas. „Aš nesakau, kad mes vietoje sesijos vyksime į apmokymus.

Jau 2025 m. planuojama į privalomąją karo tarnybą pašaukti 5 tūkst. jaunuolių, patikino krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. Jis pabrėžė, kad šaukiamųjų skaičius didės palaipsniui. „Nuo 2025 m., turėtų būti apie 5 tūkst. (šauktinių – ELTA). Šiais metais irgi numatomas didėjimas, tik mažesnis. Kiekvienais metais numatomas didėjimas“, – žurnalistams sakė A. Anušauskas.

Lietuvos kariuomenė skelbia 2024 m. šauktinių sąrašą. Į jį šiemet įtraukta per 27 tūkst. 18–23 metų jaunuolių. Iš viso šiemet į tarnybą pašaukti planuojama 3845 jaunuolius, dar 210 aukštųjų mokyklų studentų ar absolventų tarnybą galės atlikti Jaunųjų karininkų vadų mokymuose (JKVM), skelbia Lietuvos kariuomenė. Savo vietą sąraše šaukiamo amžiaus vaikinai gali pasitikrinti internetiniame puslapyje sauktiniai.karys.lt.

Šią savaitę sudarytas 2024 m. šauktinių sąrašas visuomenei bus pristatytas jau iki kitos savaitės trečiadienio. Į karo prievolininkų sąrašą šiemet įtraukta per 27 tūkst. 18–23 metų jaunuolių. Iš viso šiemet į tarnybą pašaukti planuojama 3845 jaunuolius, dar 210 aukštųjų mokyklų studentų ar absolventų tarnybą galės atlikti Jaunųjų karininkų vadų mokymuose (JKVM), skelbia Lietuvos kariuomenė.

Ketvirtadienį Krašto apsaugos ministerija (KAM) sudarė greičiausiai paskutinį pagal dabartinę tvarką šauktinių sąrašą. Aiškėja, kad į devynis mėnesius trunkančią privalomąją pradinę karo tarnybą bus pakviesti per 3800 asmenų, o pirmųjų šauktinių tarnybos pradžia planuojama vasario pradžioje. Sausio 4 d. sudarytas 2024 m. karo prievolininkų sąrašas, į kurį bus įtraukti konstitucinę pareigą turintys atlikti jaunuoliai.

Nors 2024 m. karo prievolininkų sąrašas bus sudarytas jau ketvirtadienį, visuomenei jis bus pristatytas kitą savaitę, iki sausio 10 d. Iš viso šiemet atlikti karinės prievolės bus šaukiami 3845 jaunuoliai, tačiau į sąrašą pateks kur kas daugiau, sako Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo viršininkas Arūnas Balčiūnas. „Šiais metais planuojama pašaukti 3845 jaunuolius – tiek turėtų išvykti į tarnybos vietą.

Krašto apsaugos ministerijoje (KAM) ketvirtadienį bus sudaromas šių metų karo prievolininkų sąrašas. Planuojama, jog į devynis mėnesius trunkančią nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą bus šaukiama apie 3,8 tūkst. jaunuolių, kaip ir pernai.  Šauktinių sąrašas bus sudaromas nepriklausomų stebėtojų akivaizdoje, atsitiktine tvarka, naudojantis kompiuterių programa.

Šiemet kaip niekad daug diskusijų sukėlė krašto gynyba ir ką reikėtų daryti, norint apsisaugoti nuo Rusijos grėsmės. Nuomonių, diskusijų ir kritikos būta daug.  Apie tai, kaip Lietuvoje įsikurs vokiečių brigada bei kaip keisis privalomojo šaukimo tarnyba, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ atsakė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. Buvo įvairių diskusijų apie vokiečių brigadą Lietuvoje.

Seimas ketvirtadienį ėmėsi projekto dėl šaukimo į kariuomenę pertvarkos, sudarančios prielaidas į karo prievolę kviesti daugiau jaunuolių. Už pertvarką reglamentuojančius įstatymų projektus per pateikimo stadiją balsavo 72 parlamentarai, prieš buvo vienas, susilaikė 25 politikai.  Dabar projektai bus svarstomi Seimo komitetuose, o į plenarinių posėdžių salę grįš kitų metų pavasarį. Pagal naująjį modelį, tarnauti būtų šaukiami mokyklą baigę 18–21 metų jaunuoliai.

Seimui ketvirtadienį planuojama pristatyti šaukimo į kariuomenė pertvarką. Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas pateiks naują Karo prievolės įstatymo redakciją bei lydinčiuosius teisės aktų projektus. Pagal naująjį modelį, tarnauti būtų šaukiami mokyklą baigę 18–21 metų jaunuoliai. Šiuo metu šaukiami 18–23 metų vaikinai. Studijavimas aukštojoje mokykloje daugiau nebebūtų traktuojamas kaip išimtis, leidžianti atidėti tarnybą.

Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė sako, kad dėl visuotinio šaukimo socialdemokratai apsispręs tik įvertinę pasirengimą jam. „Vertiname esamą situaciją, suprantu, kad visuotinis šaukimas galėtų būti viena atgrasymo žinučių Rusijai. Visuotinį šaukimą turi tik keturios NATO šalys. Dabar mums to reikia – pirmiausia reikia įsiklausyti į žmones, ar žmonės palaiko, ar supranta, kokia situacija, kad turi ateiti ir būti daugiau jaunuolių paruošti krašto gynybai.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad svarstymai apie visuotinio šaukimo įgyvendinimą neišvengiamai atveda į diskusiją apie mokesčius. „Man atrodo, kad reikėtų vis dėlto kalbėti, turint mintyje ir nacionalinės divizijos kūrimą, ne šiaip apie mistinį 3 proc. BVP skyrimą krašto saugumui ir gynybai, bet apie tai, iš kur tas pusė procentinio punkto turėtų ateiti ir, mano supratimu, tai neišvengiamai veda į diskusiją apie mokesčius“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė I. Šimonytė.

Kitąmet laukia net treji rinkimai – prezidento, Europos Parlamento ir Seimo. Parlamento vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen pripažįsta, kad kiti metai bus paženklinti aršia politine kova, tačiau tikisi, kad dėl gynybos ir saugumo klausimų partijos ras bendrą sutarimą. „Labai svarbu, ypač žvelgiant į 2024-uosius kaip rinkiminius metus, kad gynybos ir saugumo klausimai būtų kuo mažiau politinės kovos, o kuo labiau politinio sutarimo klausimai.

Vyriausybei trečiadienį nusprendus teikti Seimui Krašto apsaugos ministerijos siūlymą šaukimo į kariuomenę pertvarką, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis ją vadino geru žingsniu praeičiai, tačiau nepakankamu dabartinei situacijai. „Man atrodo, kad vis dėlto sprendimai, kurių reikalauja dabartinė situacija, yra didesni negu yra pateikiami dabar“, – interviu BNS trečiadienį sakė G. Landsbergis.

Vyriausybė trečiadienį pritarė Krašto apsaugos ministerijos (KAM) siūlomiems šaukimo į kariuomenę pokyčiams. Kad jie virstų realybe, jiems dar turi pritarti Seimas. Pertvarka ateityje gali sudaryti galimybes pereiti ir prie visuotinio šaukimo įgyvendinimo. Ministras Arvydas Anušauskas sako, kad siūlomi pokyčiai sudaro teisines prielaidas įgyvendinti visuotinę vyrų karo prievolę. „Visuotinio šaukimo atveju, vis tiek naudojamas tas pats teisinis įrankis.

Lietuvos kariuomenės Karaliaus Mindaugo husarų batalione pirmadienį devynerių mėnesių nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą (NPPKT) pradėjo 270 jaunuolių. Lietuvos kariuomenė nurodo, kad daugiausia į Sausumos pajėgų Pėstininkų brigadai „Geležinis Vilkas“ priklausantį padalinį atvyko jaunuoliai iš Panevėžio ir Šiaulių regionų. Pasak pranešimo, dauguma kario kelią pradedančių jaunuolių į tarnybą užsirašė savo noru arba patekę į šaukimo sąrašus pareiškė norą atlikti tarnybą pirmumo tvarka.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis penktadienį viešai paragino įvertinti visuotinio šaukimo poreikį Lietuvoje. Tokių veiksmų jis ragina imtis Rusijos agresijos ir Lietuvai augančios grėsmės fone. Lietuvos diplomatijos vadovas G. Landsbergis šią savaitę keliskart viešai paragino ruoštis scenarijui, kad Ukrainoje nesustabdyta Rusija tęs kovą prieš NATO šalis.

Kompozitorius, prodiuseris Stanislavas Stavickis-Stano atskleidė, jog ruošiasi priimti TV3 laidos „Į sveikatą!“ iššūkį – įvykdyti normatyvus, kuriuos atlieka Specialiųjų operacijų pajėgų nariai Lietuvos kariuomenėje. Vyras sako, jog jo tikslas yra surinkti maksimalų šauktinių normatyvų įvertinimą – tris šimtus taškų.  Stanislavas Savickis sako, jog pradėjo sportuoti, kai prieš penkerius metus sužinojo, jog serga onkologine liga.

Nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą (NPPKT) pirmadienį pradėjo virš 600 karo prievolininkų, pranešė Lietuvos kariuomenė. Šauktiniai tarnaus pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ štabui pavaldžioje Žvalgybos, Štabo, Ryšių ir pirmą kartą Prieštankinėje kuopose, taip pat Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytenio bendrosios paramos logistikos batalionuose.

Lietuvoje kelią toliau skinasi vadinamoji „šauktinių“ reforma. Krašto apsaugos ministerija nori didinti ginkluotai gynybai parengtų jaunuolių skaičių, apmokyti kariauti bent 5 tūkstančius šauktinių per metus. Vykstant karui Ukrainoje Lietuva taip pat stiprina gynybinius pajėgumus. Tuo metu viešoje erdvėje daug diskusijų sukėlė užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio žmonos Austėjos Landsbergienės komentaras apie karinę tarnybą ir savo sūnus.

Penktadienį Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų Pulkininko Juozo Vitkaus inžinerijos, Didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų ir Kunigaikščio Vaidoto batalionuose prisiekė daugiau kaip 500 nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos (NPPKT) karių, skelbiama Lietuvos kariuomenės (LK) pranešime žiniasklaidai. „Šiandieninė priesaika – tai ne devynių mėnesių, tai viso gyvenimo priesaika”, – pažymėjo ceremonijoje Kaune dalyvavęs LK vadas gen. Valdemaras Rupšys.

Pastarosiomis dienomis daug aptarinėjamą idėją šaukti moteris privalomai karo tarnybai įvertino ir atsargos pulkininkas Vaidotas Malinionis. Jo teigimu, moterų šaukimas tikrai padėtų sustiprinti rezervą, tačiau kyla klausimų dėl infrastruktūros pajėgumų, papildomo painumo, kurį sukels pokyčiai.

Daugelis Kremliaus pareigūnų nesutinka su savo kolegomis, kad Rusijai reikia dar vienos didelės mobilizacijos bangos, kad rusai būtų išsiųsti į karą Ukrainoje. Apie tai rašo JAV Karo studijų instituto (ISW) analitikai. Naujausioje ISW ataskaitoje teigiama, kad Rusijos pareigūnai „rimtai“ ruošiasi naujai didelei rezervistų mobilizacijos bangai, kuri planuojama šį rudenį.

Krašto apsaugos ministerija imasi šauktinių pertvarkos. Jais siūloma trumpinti tarnybos trukmę, žeminti šaukiamųjų amžių, studentams tarnybos atidėti nebūtų galima, tad planuojantiems studijuoti tektų arba atidėti mokslus, arba tarnybą atlikti savaitgaliais, atostogų metu.

Krašto apsaugos ministerijos siūloma šaukimo į kariuomenę pertvarkos kryptis yra gera, nes atsiranda daugiau nuspėjamumo, alternatyvios tarnybos variantų, sako valdančiosios Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė. „Geopolitinė situacija ir nacionalinis saugumas yra labai svarbus, (...) ir šita privaloma karinė tarnyba yra tos gynybos neišvengiamas elementas.

Lietuvoje kelią toliau skinasi vadinamoji „šauktinių“ reforma. Pokyčius šviežiai užregistravusi Krašto apsaugos ministerija nori dindinti ginkluotai gynybai parengtų jaunuolių skaičių, apmokyti kariauti bent 5 tūkstančius šauktinių per metus. Tačiau susilaukia daug kritikos, nes palaiminus naują tvarką jaunuoliai privalomos tarnybos atidėti nebegalėtų.

Pertvarkant šaukimo į kariuomenę tvarką, Krašto apsaugos ministerija (KAM) rugpjūčio 8 d. pasiūlė, kad šiuo metu galiojanti 9 mėnesių tarnyba daliai šauktinių galėtų būti sutrumpinta iki pusmečio. Tai numatyta antradienį ministerijos registruotuose projektuose. Pateikti siūlymus privalomosios pradinės karo tarnybos pertvarkai KAM žadėjo dar šių metų pradžioje. Įstatymo projekte rašoma, kad devynių mėnesių tarnyba gali būti sutrumpinama, bet ne ilgiau kaip tris mėnesius.

Pirmadienį į devynių mėnesių nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą Lietuvos kariuomenėje išvyko beveik 300 karo prievolininkų, pranešė Lietuvos kariuomenė. Daugiausia būsimųjų karių į brigados „Žemaitija“ štabui pavaldžias padalinius ir Brigados generolo Motiejaus Pečiulionio artilerijos batalioną išvyko iš Klaipėdos, Panevėžio, Vilniaus regionų.

Dėl Ukrainos pakvietimo į NATO būta tiek lūkesčių, kad Švedijos prisijungimas prie Aljanso sulaukė daug mažiau dėmesio. Kokią įtaką Lietuvos saugumui daro Švedijos įstojimas į NATO laidoje „Dienos komentaras“ atsako atsargos pulkininkas Gintaras Ažubalis. Panašu, kad Švedija pagaliau tampa NATO nare. Kiek ir kaip tai didina Lietuvos saugumą? Ukrainos klausimui užgožus visą dienotvarkę, panašu, kad žmonės nelabai vertina šį įvyki, jog Švedija įstojo į NATO.

Karinius vienetus šalyje papildė daugiau kaip 750 šauktinių, pirmadienį pranešė Lietuvos kariuomenė. Būsimi kariai tarnaus Sausumos pajėgų Pulkininko Juozo Vitkaus inžinerijos batalione Kaune, Pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo pėstininkų batalione Rukloje, Lietuvos Didžiojo etmono Jono Karolio Chodkevičiaus Pėstininkų brigados „Žemaitija“ Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio pėstininkų batalione Tauragėje ir Kunigaikščio Margirio pėstininkų batalio...

2022 metais atlikti nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą (NPPKT) iš užsienio grįžo 75 karo prievolininkai, daugiausia – iš Jungtinės Karalystės. Kaip BNS nurodė Lietuvos kariuomenė, tikslūs duomenys apie NPPKT karius, kurie buvo deklaravę išvykimą į užsienio valstybę, kai pradėjo tarnybą kariuomenėje, pradėti rinkti nuo praėjusių metų. „Visgi žinome, kad 2021 metais tokių karių buvo apie 40, o 2022 – 75 karo prievolininkai“, – teigiama atsakyme.

Valstybės gynimo taryba pritarė siūlymui Lietuvos kariuomenėje kurti diviziją. Jai sukomplektuoti gali prireikti iki 6 milijardų eurų. Premjerė Ingrida Šimonytė tikina, kad iki 2030-ųjų tą padaryti yra įmanoma. Prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys sako, kad divizijos įgyvendinimui privaloma kuo greičiau nuspręsti ir dėl visuotinio šaukimo.

Siekiant visuotinio šaukimo į kariuomenę, reikia įsivertinti turimus resursus, sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. „Jau savo laiku tai buvo išsakyta, ir aš sakiau, aš už visuotinį šaukimą, tačiau mes turime matyti tą realybę, kuri egzistuoja, matyti tuos resursus, kokius turime ir surasti tuos prioritetus, kuriuos dar pirmiausia turime įgyvendinti ir, pavyzdžiui, šaukimo reforma, judant visuotinio šaukimo link, yra vienas iš jų“, – pirmadienį žurnalistams po Valstybės gynimo tary...

Krašto apsaugos ministerijos (KAM) įspėja, kad ministerijos vardu internete platinami melagingi elektroniniai laiškai apie Lietuvos piliečių šaukimą į bendrą Lietuvos, Ukrainos, Lenkijos brigadą (LITPOLUKRBRIG), siuntimą į Ukrainą. Anot KAM, dezinformacija elektroniniais laiškais platinama naudojant domeną kariuomene[.]com. Ministerija atkreipė dėmesį, kad šių laiškų turinys neatitinka tikrovės, o Lietuvos piliečiai į bendrą trijų šalių brigadą nėra šaukiami.

Rusijos Dūma jau šiandien, skubos tvarka, turėtų priimti įstatymų pataisas, numatančias šauktinių karo tarnybos pokyčius. Pasimokę iš praėjusių metų rezervistų masinio bėgimo į užsienį istorijos rusų politikai imasi griežtų bausmių įvedimo. Pernai V. Putinui paskelbus „dalinę“ mobilizaciją šalyje, įvairiais skaičiavimais, iš šalies išvyko 400-700 tūkst. šaukiamo amžiaus vyrų.

Latvijos Saeima šiandien patvirtino „Valstybės gynybos tarnybos“ įstatymą – pirmieji šauktiniai bus pakviesti jau šių metų vasara. Tiesa, privalomas šaukimas įsigalios tik 2024-aisiais, o 2023-iaisiais į karo prievolės tarnybą galės patekti savanoriai, praneša tv3.lv. Įstatymas numato, kad privalomoji karo tarnyba Latvijoje priklausys tik 18-os sulaukusiems vyrams. Moterys taip pat galės tarnauti kariuomenėje, tačiau tik savo noru.

Kursko srityje (Rusija) esančiame kariniame dalinyje šauktinis nušovė kitą karį ir dar vieną sužeidė per incidentą budėjimo metu, skelbiama Rusijos žiniasklaidoje. „Astra“ rašoma, kad konfliktas tarp šauktinių, baigęsis šūviais, įvyko kovo 6-osios 2 valandą ryto vietos laiku. „Pirminiais duomenimis, naktį budėjęs Mahomedas M. savo poste išgirdo pašalinius asmenis. Jis šūktelėjo: „Stok, kas eina“, tačiau nesulaukė atsakymo, todėl pradėjo šaudyti.

Šaukimo privalomajai karinei tarnybai reformai bus siekiama plataus sutarimo tarp skirtingų frakcijų, sako Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas (NSGK) Laurynas Kasčiūnas. Pasak jo, planuojama reforma, kuria siūloma pagrindinę tarnybą trumpinti iki pusmečio, bet įvesti daugiau alternatyvų bei didinti šauktinių skaičių, antradienį pristatyta Seimo frakcijų atstovams.

Rusijai užpuolus Ukrainą ir saugumo situacijai regione itin pablogėjus Lietuva susimąstė apie šaukimo į kariuomenę reformą, nes dabartinis modelis neužtikrina reikiamo skaičiaus šauktinių, o nuo tarnybos išsisuka labai daug jaunuolių: vieni kalba apie pacifistinius įsitikinimus, kiti atideda tarnybą, nes studijuoja, treti netinka tarnybai dėl fizinių ar psichologinių problemų.

Pertvarkant privalomosios karo tarnybos sistemą siekiama, kad iki 2030 metų aktyvusis rezervas padidėtų iki maždaug 47 tūkst., teigia Krašto apsaugos ministerija (KAM). „Iki 2030-ųjų metų siekiame padvigubinti ir aktyviojo rezervo karių skaičių, kuris šiuo metu yra beveik 26000, skaičius padidėtų iki apytiksliai 47 000. Skaičiai pamatuoti, jie atitinka kariuomenės poreikius“, – antradienį paskelbtame pranešime spaudai sakė KAM Karo tarnybos ir personalo departamento direktorius pulkininkas Ramū...

Per metus išaugo visuomenės parama visuotiniam šaukimui, rodo pirmadienį paskelbta Krašto ministerijos užsakymu atlikta apklausa. Pernai gruodį atliktos apklausos duomenimis, vyrų ir moterų visuotiniam šaukimui iš karto po mokyklos pritaria 19 proc. respondentų. Prieš metus už tai pasisakė 16 proc. apklaustųjų. Tik vyrų visuotiniam šaukimui gruodį nurodė pritariantys 38 proc. apklausos dalyvių, prieš metus – 34 procentai.

Prezidentas Gitanas Nausėda sukritikavo siūlomą šauktinių sistemos reformą, sakydamas, kad palaiko visuotinį šaukimą, o ne „pusiau skustą“ trūkumų taisymą. Apie tai TV3 žinių „Dienos komentare“ kalbėjo prezidento patarėjas nacionalinio saugumo ir gynybos klausimams Kęstutis Budrys. Girdime, kad prezidentas Nausėda pasisako už visuotinį šaukimą, o ne dalinį, „pusiau skustą“ tam tikrų trūkumų taisymą.

Užuot stiprinusi šauktinių pasirengimą ir mokymus, valdžia svarsto trumpinti privalomos karo tarnybos laiką iki 6 mėnesių. Šis siūlymas kelia abejonių, ar pavyks per tokį laiką karius paruošti tinkamai. Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže. Kristijonas Ražickas – studentas, tačiau savaitgalius jis skiria tarnybai Krašto apsaugos savanorių pajėgose. Prieš tapdamas savanoriu, iškart po mokyklos, jis savo noru nuėjo į kariuomenę.

Prezidentas Gitanas Nausėda pasisako už visuotinį šaukimą, o ne dalinį tam tikrų trūkumų taisymą, sako šalies vadovo patarėjas. „Prezidentas išlieka nuoseklus, turbūt nuosekliausias šioje temoje, sakydamas, kad turime dėl visuotinio šaukimo sutarti. (...) Ir nuo tos datos atskaičiuoti veiksmus, suprantant, kad tai užtruks ne vienerius metus“, – Žinių radijui antradienį sakė Kęstutis Budrys.

Užuot stiprinusi šauktinių pasirengimą ir mokymus, valdžia svarsto trumpinti privalomos karo tarnybos laiką iki 6 mėnesių. Šis siūlymas kelia abejonių, ar pavyks per tokį laiką karius paruošti tinkamai. Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže. Kristijonas Ražickas – studentas, tačiau savaitgalius jis skiria tarnybai Krašto apsaugos savanorių pajėgose. Prieš tapdamas savanoriu, iškart po mokyklos, jis savo noru nuėjo į kariuomenę.

Karo prievolės ir komplektavimo tarnyba nesuranda daugiau nei 6-ių tūkstančių šauktinių. Kai kurių ieško jau ne vienus metus. Kaip vykdoma tarnybos vengiančių paieška ir kas jiems gresia? Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos vadovas Arūnas Balčiūnas LRT radijui sakė, kad dalies šauktinių surasti negali. Tačiau karo prievolininkus padėti rasti gali neseniai keisti dokumentai arba institucijų suteikiama informacija.

Vyriausybei diskutuojant dėl naujo šauktinių modelio, Krašto apsaugos ministerija (KAM) siekia atsisakyti galimybės atidėti privalomąją pradinę karo tarnybą (PPKT), tačiau tam tikros išimtys išliktų. Tai reiškia, kad tarnybą turėtų atlikti, pavyzdžiui ir studentai. „Vienas iš svarbiausių siūlomo modelio pakeitimų – PPKT nebūtų atidedama.