Panašu, kad Švedija pagaliau tampa NATO nare. Kiek ir kaip tai didina Lietuvos saugumą?
Ukrainos klausimui užgožus visą dienotvarkę, panašu, kad žmonės nelabai vertina šį įvyki, jog Švedija įstojo į NATO. Mano galva, tai iš tikro yra labai ryškus įvykis.
Dabar mes turime visą Šiaurės Europą kaip ištisinę strateginę operacinę NATO erdvę ir tas yra labai svarbu. Galiu patvirtinti tai iš asmeninės patirties – ilgą laiką buvau operacinio planavimo valdybos viršininku ir teko dalyvauti regioninių planų rengime. Dabar švedai, suomiai pakliūna ne tik su visa didžiule teritorija, kuri geografiškai operacine prasme yra labai svarbi, bet ir su visa puikia infrastruktūra, labai svarbia ne tik operaciniu, bet ir logistiniu požiūriu.
Anksčiau, jei mes planuodavome prie stalo NATO vadavietėse galėjo sėdėti vienas kitas partneris kaip karininkas ir tik išimtinomis sesijomis, tai dabar turėsime įtrauktus ištisus Švedijos štabus ir karininkiją. Švedijai įstojus mes visiškai uždarome Baltijos jūrą ir, kaip daugelis jau buvo minėję, tai tampa NATO vidiniu ežeru.
Ar tai reiškia, kad sumažėja Suvalkų koridoriaus reikšmė?
Mes esame mažiau pažeidžiami, Suvalkų koridoriaus reikšmė niekur nedingsta, nes vis tik ji išlieka siauru koridoriumi antžeminiais keliais, nes toliau mūsų užnugaryje lieka Baltijos jūra, vanduo. Labai svarbų vaidmenį turi oro pajėgos ir pati Baltijos jūra, nes iki tol mes buvome ganėtinai pažeidžiami ne tik per Suvalkų koridorių, kaip tą atėjimo kelią į Baltijos šalis, bet ir pažeidžiami iš pačios jūros. Nori, nenori rusai galėjo šiek tiek išdykauti jūroje, o dabar ji visa uždaryta.
Kodėl uždaryta, jie ir dabar gali išdykauti?
Ne, nes nepamirškime, kad turime vartus per Daniją į Baltijos jūrą. Jei pažiūrėtume į žemėlapį, tie vartai yra ne su vienomis durimis, o dvejomis. Antros durys buvo savotiškai atidarytos, nes tame sąsiauryje vienas krantas buvo Švedijos. Dabar mes uždarome visas duris į Baltijos jūrą.
Mes pamirštame, kad Švedijos laivynas yra vienas geriausių Baltijos jūros erdvėje, tie patys povandeniai laivai, kurių jie turi, prilygsta geriausiems povandeniniams Vokietijos laivams.
Švedijos kariuomenė po šaltojo karo sumažėjo kone keturgubai. Ar tikrai iš Švedijos tiek daug naudos, kiek tikimės?
Kadaise, Šaltojo karo laikais, Gotlando sala nė kiek neprarado savo operacinės prasmės. Šaltojo karo laikais ten buvo dislokuotas pulkas, kurio buvo per akis. Kalbu apie sausumos pajėgas, kurios užduotis buvo ginti jūrų pėstininkus nuo galimos invazijos iš Sovietų Sąjungos. Ta reikšmė ir dabar išliko.
Sausumos pajėgose Švedijos kariuomenė buvo drastiškai sumažinta, lygiai taip kaip ir kitose Vakarų valstybėse. Šiai dienai visa Švedijos kariuomenė yra 24 tūkst. aktyvių karių. Visa eilė namų darbų jiems dar prieš akis, lygiai kaip ir mums visiems. Jie turės atstatinėti reikalingas pajėgas, beje, pirmi žingsniai jau buvo padaryti – grąžinta privalomoji tarnyba, šaukimas. Kasmet jie paims dvigubai daugiau karių nei mes, t. y., 8 tūkst. karių, kas tokiai šaliai kaip Švedija atrodo keistai. Matomai, teks mums laukti, kol procesai Švedijoje įsisiūbuos, vietoj kuopos bus atkurtas pulkas.
Visą pokalbį išgirskite vaizdo įraše straipsnio pradžioje.
.jpg)
