Krašto apsaugos ministerija jau prieš kurį laiką pristatė šaukimo į kariuomenę reformą Vyriausybei, tačiau dabar dėl to turėtų susitarti visos politinės partijos, kad modelis ateityje nebūtų kaitaliojamas.
Dėl šios priežasties antradienį krašto apsaugos viceministras Žilvinas Tomkus ir Krašto apsaugos ministerijos karo tarnybos ir personalo departamento direktorius, pulkininkas Ramūnas Švažas pristatė modelį politinių partijų atstovams, bet toliau politikai savo nuomonę norėjo išsakyti neviešai.
Naujovių sulauks tarnybai netinkami dėl sveikatos
Po reformos 18-20 metų jaunuoliams privalomoji pradinė karo tarnyba būtų diferencijuojama: vieni mokytųsi 6 mėnesius ir būtų toliau rengiami aktyviajame rezerve, kiti – 9 mėnesius ir tai papildomai apimtų specialistų ir jaunesniųjų vadų mokymus. Kas tęsia tarnybą ilgiau, kas baigia greičiau – paaiškėtų įvertinus šauktinius po pusės metų pagal gebėjimus ir pasirengimą.
„Po 6 mėnesių mes ketiname įvertinti jaunuolius ir dalį jų išleisti į atsargą suteikus jiems bazines žinias, individualų rengimą bei dalį kolektyvinio rengimo“, – sako pulkininkas R. Švažas.
„Kita dalis šauktinių, kurie būtų palikti 9 mėnesių tarnybai, tiesiog tęstų ir tobulintų savo įgūdžius kaip specialistai, kaip jaunesnieji vadai, kolektyvinio rengimo įgūdžius tobulintų kartu tarnaudami su profesinės karo tarnybos karininkais ir iš jų mokydamiesi, vėliau atlikdami tam tikras užduotis greitojo reagavimo pajėgose“, – pridūrė karininkas.
3 mėnesių tarnybai ketinama kviesti 22-24 arba 28-30 metų asmenis, kurių išsilavinimo ar įgytos profesijos kariuomenei trūksta. Tai galėtų būti studijas pabaigę medikai, inžinieriai, aviacijos, avionikos specialistai.
„Taip pat ketiname pasiūlyti naują karo tarnybos būdą tiems, kurie yra netinkami dėl sveikatos. Čia turimi omeny asmenys, jaunuoliai, kurie dėl sveikatos negali būti pašaukti į karinius dalinius ir atlikti tarnybos, reikalaujaujančios fizinės ištvermės. Jų tarpe tikrai yra norinčių prisidėti prie šalies gynybos savo žiniomis, veiksmais, gebėjimais. Ir tai galėtų būti arba mums žinomi cyber šauktiniai ar dronų valdytojai bei panašiai“, – sako pulkininkas R. Švažas.
18-22 metų studentai po reformos jau nebegalės atidėlioti tarnybos: studijuodami jie turės privalomai pasirinkti: arba skirs 45 savaitgalius per trejus metus krašto apsaugos savanorių tarnybai, arba jaunesniųjų vadų mokymams.
Dar vienas pakeitimas, kad tarnyba rezerve, vietoje dabar numatytų 10 metų, būtų pratęsiama iki 15 metų. Tai reiškia, kad pradinį pasirengimą įgiję asmenys kartas nuo karto yra kviečiami atnaujinti savo karybos žinias ir norima šį laikotarpį pratęsti.
O alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos atlikimą ketinama iš Krašto apsaugos ministerijos perduoti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, bet Lietuvoje alternatyvioji tarnyba iš viso nėra išvystyta ir liečia tik tuos žmones, kurie, pavyzdžiui, negali tarnauti dėl religinių įsitikinimų.
Dabar išimčių – milijonas
Dabar karo prievolininkų priskaičiuojama 84 tūkst., tačiau dėl visokių išimčių ir kliūčių šaukiamų karo prievolininkų skaičius jau pirmame žingsnyje sumažėja iki 55 tūkst.
Iš šių 55 tūkst. tarnyba gali būti atidedama apie 20 tūkst. studentų, dar apie 13,5 tūkst. asmenų irgi gali atidėti tarnybą, nes ji jiems sukeltų neproporcingai didelę žalą ir net su 10,5 tūkst. žmonių nepavyksta susisiekti.
„Čia, turbūt, verta pamąstyti apie atsakomybę, apie priemones taikomas dėl galimo vengimo atlikti karo prievolę“, – sako R. Švažas.
„Galų gale, sąrašas sutrumpėja iki 11 tūkst., kurie kviečiami pasitikrinti sveikatos. Procedūros užtrunka, išsitęsia, kažkas suserga, kažkas dar neatvyksta. Vienas kritinis elementas, kuris vertas būti paminėtas, kad virš 50 proc. jaunuolių neatitinka sveikatos reikalavimų. Galiausiai, mes į tarnybą, į kariuomenę pakviečiame tik apie 3,4 tūkst. šauktinių. Tai stipriai per mažas skaičius, kuris neatitinka mūsų kariuomenės poreikių. Tai atsiliepia visoms kariuomenės pajėgoms“, – teigė pulkininkas.
Lietuvos kariuomenės struktūra yra mišri: apie 13 tūkst. arba 58 proc. yra profesionalios karo tarnybos kariai, apie 5,8 tūkst. arba ketvirtadalis – savanoriai ir apie 3,8 tūkst. šauktiniai, kurie sudaro 17 proc. pajėgų. Šiuo metu aktyvusis rezervas sudaro 25,9 tūkst. karių.
Po reformos, apie 2030-uosius metus tikimasi turėti 15,5 tūkst. profesionalų, 6,3 tūkst. savanorių ir apie 5 tūkst. šauktinių, o aktyvųjį rezervą padidinti iki 47,4 tūkst. Pati struktūra išliktų daugiau mažiau panaši.
„Šiandien susiduriame su situacija, kad nedidelė dalis visuomenės atlieka konstitucinę pareigą. Tą mes pastebime, tą rodo skaičiai. Norėčiau pabrėžti, kad fiksuojame ženkliai sumažėjusį šauktinių skaičių, savo noru atliekančių pareigą. Turint omenyje planus, kiek mes per metus planuojame ar norime pakviesti šauktinių į kariuomenę, šitą skaičių mes irgi su iššūkiais surenkame. Tai dalykas, vertas apmąstymų ir pokyčių, juolab, kad dažnai girdime tokias frazes ir pasisakymus iš jaunimo: „kam man šito reikia“, „kas man iš to“, „kokia čia nauda“, „kodėl turėčiau atlikti šią pareigą“. Akivaizdu, kad verta būtų susirūpinti mūsų jaunimo ugdymu, pilietiškumu, patriotizmu. Turbūt, visi galime sutarti, kad yra neatliktų namų darbų tiek šeimoje, tiek darželyje, tiek mokykloje, tiek universitete ar visur kitur“, – pristatydamas šaukimo modelį politinių partijų atstovams sakė Krašto apsaugos ministerijos karo tarnybos ir personalo departamento direktorius.
„Kitas dalykas yra tas, kad Karo prievolės įstatymas numato tikrai daug išimčių ir atleidimų nuo šitos pareigos. Tai yra įvairių grupių: ir neįgalieji, ir nuteistieji, ir pagal sveikatą netinkami, ir studentai, ir netgi statutinės tarnybos pareigūnai, kurie anksčiau ar vėliau atsiduria ginkluotųjų pajėgų struktūroje bei, esant reikalui, turi būti pasirengę prisidėti prie karšto gynybos. Mes manytume, kad kai yra poreikis ginti šalį, ne laikas statutiniams pareigūnams mokytis ginti tėvynę. Jie jau turi iš anksto praeiti šitą parengimą, būti pasiruošę ir į ginkluotąsias pajėgas patekti jau turėdami tam tikrus įgūdžius“, – pridūrė R. Švažas.
Kitose šalyse šauktinių dalis kariuomenėje didesnė
Krašto apsaugos ministerija pateikė duomenis apie karinių pajėgų struktūrą Suomijoje, Švedijoje ir Estijoje.
Pavyzdžiui, Suomijoje šauktiniai sudaro apie 73 proc. visos kariuomenės, o per metus pakviečiama 18,4 tūkst. šauktinių. Privalomoji pradinė karo tarnyba Suomijoje gali trukti 5,5 mėnesio, 8,5 mėnesio arba 11,5 mėnesio.
Estijoje šauktiniai sudaro 52 proc. visos kariuomenės, per metus šioje šalyje į tarnybą pakviečiama 3,8 tūkst. jaunuolių. Tarnyba gali trukti arba 8, arba 11 mėnesių.
Švedijoje šauktiniai sudaro 18 proc. Kariuomenės, kasmet pakviečiama apie 5,2 tūkst. ir tarnyba gali trukti arba 9, arba 11-15 mėnesių.
