krašto apsaugos ministerija

Lietuvos kariuomenė nekomentuoja, ar rekomenduoja politinei vadovybei trauktis iš priešpėstines minas draudžiančios Otavos konvencijos ir kurti tokių minų pajėgumą. Kaip penktadienį BNS nurodė kariuomenė, tai daroma siekiant apsaugoti sprendimų priėmimą.

Lietuva perdavė Ukrainai priekabas, šovinius bei amuniciją, ketvirtadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). Anot KAM, priekabos skirtos Ukrainos kariuomenės naudojamai vikšrinei technikai. Lietuva, reaguodama į Ukrainos prašymus, šiemet jau pristatė 155 mm amunicijos, šarvuočių M113, antidronų sistemas, žiemos sezonui reikalingą įrangą ir šiltų rūbų komplektų.

Antradienį laikinasis krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas ir Lietuvos gynybos, kultūros ir švietimo asociacijos vadovė Ieva Čičelytė pasirašė šių institucijų bendradarbiavimo sutartį, praneša Krašto apsaugos ministerija (KAM). Anot ministerijos, pasirašyta sutartis įprasmina bendradarbiavimą vertybiniu pagrindu, stiprinant krašto apsaugą, formuojant visuomenės tautinį ir kultūrinį identitetą bei prisidedant prie valstybingumo stiprinimo ir Lietuvos kultūros išsaugojimo.

Krašto apsaugos ministerijoje (KAM) sudaryta tarpinstitucinė darbo grupė koordinuoti partizanų vadui Jonui Žemaičiui-Vytautui skirto kenotafo statybos darbus.  Kenotafo statyba Antakalnio kapinėse Vilniuje bus derinama su J. Žemaičio-Vytauto giminaičiais ir kitomis institucijomis, antradienį pranešė KAM. Kenotafą planuojama įrengti vadinamajame valstybės vadovų panteone.

Gyventojai, verslas ir kitos organizacijos nuo spalio 10-osios jau įsigijo gynybos obligacijų už daugiau nei 11 mln. eurų. Vien antrosios emisijos platinimo metu – lapkričio 4–18 dienomis – jų įsigyta už 2,3 mln. eurų, antradienį pranešė Finansų ministerija. „Krašto apsaugos ministerija už 2,3 mln. eurų svarstytų įsigyti skirtingų antidroninių sistemų, kurių vertė už vienetą svyruoja apytiksliai nuo 20 iki 100 tūkst. eurų“, – teigiama ministerijos pranešime.

Krašto apsaugos ministerija (KAM) skelbia mokyklos, kuriai bus perduota saugoti 2024 metų Gedimino pilies bokšto Lietuvos valstybinė vėliava, atranką. Mokyklos teikti paraiškas gali iki lapkričio 25 d. Kasmet sausio 1-ąją, Vėliavos dieną, iškilmingos ceremonijos metu yra nuleidžiama and Gedimino pilies kalno metus plevėsavusi trispalvė, o vietoje jos – iškeliama nauja. Ministerijos duomenimis, tradicija nuleistąją vėliavą perduoti saugoti kuriai nors mokyklai, gyvuoja nuo 2005 metų.

Lietuva kartu su Lenkija, Estija ir Norvegija pasirašė ketinimų susitarimą dėl lenkiškų trumpojo nuotolio oro gynybos sistemų „Piorun“ įsigijimo. Kaip penktadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM), susitarimą lenkų ginkluotės gamykloje „Mesko“ ketvirtadienį Lietuvos vardu pasirašė krašto apsaugos viceministrė Monika Koroliovienė.

Šią savaitę Ukrainos kariuomenę pasieks Lietuvos perduoti elektros generatoriai, šaudmenys, minosvaidžių minos ir kita parama, reikalinga ruošiantis artėjančiai žiemai, trečiadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). Lietuva, reaguodama į Ukrainos prašymus, šiemet jau pristatė 155 mm amunicijos, šarvuočių M113, antidronų sistemas, žiemos sezonui reikalingą įrangą ir šiltų rūbų komplektų, prieštankinio granatsvaidžio „Carl Gustaf“ šaudmenų, nuotolinio detonavimo sistemų RISE-1, generatori...

Šią savaitę Ukrainos kariuomenę pasieks Lietuvos perduotos logistinės priemonės, šaudmenys, nešiojamieji kompiuteriai ir kita parama, šeštadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). Lietuva, reaguodama į Ukrainos prašymus, šiemet jau pristatė 155 mm amunicijos, šarvuočių M577, šarvuočių M113, antidronų sistemų, žiemos sezonui reikalingą įrangą ir šiltų rūbų komplektų, prieštankinio granatsvaidžio „Carl Gustaf“ šaudmenų, nuotolinio detonavimo sistemų RISE-1, generatorius, krautuvus, prieka...

Šiandien krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas išvyksta į Bahreiną, kur rytoj su šios šalies gynybos ministerijos ir kariuomenės vadovybe tarsis dėl Lietuvos dalyvavimo JAV vadovaujamose tarptautinėse jūrinio saugumo užtikrinimo operacijose Vidurio Rytų regione, rašoma Krašto apsaugos ministerijos (KAM) pranešime spaudai.

Beveik devyni šimtai tūkstančių šalies gyventojų dar iki šių metų pabaigos ar kitų pradžioje gaus specialų leidinį „Jei krizė arba karas: kaip elgtis“. Jame bus patarimai, kaip pasiruošti krizinėms situacijoms ir kaip įsitraukti į valstybės gynybą. Kol kas dar retas tautietis pasiruošęs galimam karui, vadinamai dienai X, arba situacijoms, kai netikėtai užklumpa kitos negandos.

Šią savaitę Lietuva perduos Ukrainos kariuomenei šarvuočių, visureigių ir jų dalių, pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). Pasak ministerijos, ši parama sustiprins Ukrainos kariuomenės išminavimo pajėgumus bei prisidės prie Lietuvos ir Islandijos vadovaujamos Išminavimo koalicijos tikslų.

„Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas šiandien išvyksta į Berlyną pasirašyti sutarties dėl Lietuvos ir Vokietijos bendradarbiavimo gynybos srityje“, – rašoma Krašto apsaugos ministerijos pranešime spaudai. Sutartis reglamentuoja Vokietijos karinių pajėgų, civilių tarnautojų, jų šeimos narių teisinį statusą Lietuvoje, taip pat ir civilinių paslaugų, tokių kaip, sveikatos apsauga, susisiekimas ir karių vaikų švietimas, teikimą. „Išvykstu į Berlyną istoriniam pasirašymui.

Iki rugsėjo mėnesio į karo komendantūras užsiregistravo per 5,8 tūkst. gyventojų, informuoja Krašto apsaugos ministerija (KAM). „Iki rugsėjo 1 d., į karo komendantūras užsiregistravo virš 5,8 tūkst. asmenų. Nuo šiandien su užsiregistravusiais pradėsime susisiekinėti ir vykdyti atrankos procedūras“, – informuoja KAM. Ministerijos duomenimis, per praėjusią savaitę prie karo komendantūrų prisijungė 470 asmenų.

Krašto apsaugos ministerija (KAM) siūlo į šaulius nepriimti Rusijos ir Baltarusijos pilietybę turinčių Lietuvos piliečių. „Jei paaiškėja, kad asmuo yra įgijęs ar turi grėsmę nacionaliniam saugumui keliančių užsienio valstybių pilietybę, jis nebūtų priimamas į Lietuvos šaulių sąjungą“, – BNS sakė krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas. Tai numatoma ministerijos parengtose Lietuvos šaulių sąjungos (LŠS) įstatymo pataisose.

Siekiant stiprinti visuomenės atsparumą ir pasirengimą pilietiniams pasipriešinimui, Krašto apsaugos ministerija (KAM) skyrė 200 tūkst. eurų nevyriausybinių organizacijų programoms įgyvendinti.

Vyriausybės sprendimas siūlyti Seimui Lietuvoje įsteigti du naujus karinius poligonus Tauragės ir Šilalės rajonuose sukėlė šio regiono gyventojų, ypač ūkininkų, pasipiktinimą, nes pablogės ūkininkavimo sąlygos. Apraminti gyventojų baimes į Tauragę, Šilalę ir Jurbarką buvo atvykę Krašto apsaugos ministerijos (KAM) ir Aplinkos ministerijos (AM), Lietuvos kariuomenės (LK) atstovai.

Krašto apsaugos ministerija (KAM) perka įvairių tipų dronų už 36 mln. eurų. Gynybos resursų agentūra pasirašė sutartis dėl mažosios klasės žvalgybinių bepiločių orlaivių įsigijimo iš Latvijos bendrovės „Edge Autonomy“, dėl mini klasės žvalgybinių orlaivių – iš Estijos gamintojų „Threod Systems“ ir dėl mikro klasės (kvadrokopterių) bepiločių orlaivių – iš lietuviškos įmonės „Deftools“, ketvirtadienį praneš KAM. Anot jos, dauguma dronų bus pristatyti dar šį rudenį, likę – 2025 metų pradžioje.

Krašto apsaugos ministerija (KAM) Vyriausybei teikia projektą, kuriuo perkant dronus iš Lietuvos gamintojų būtų leista neskelbti viešojo pirkimo konkurso. Dronai būtų perkami iš Lietuvos įmonių, gaminančių ar galutinai surenkančių bepiločius orlaivius, o šiems pirkimams nebūtų taikomos Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo nuostatos.

Lietuvos gyventojai internete skelbiamos informacijos patikimumą tikrina bene vangiausiai Europos Sąjungoje (ES), rodo Eurostato duomenys.  Praėjusią savaitę paskelbto tyrimo duomenimis, tik 15 proc. 2023-iaisiais apklaustų lietuvių, kurie naudojosi internetu likus trims mėnesiams iki apklausos, patikrino interneto naujienų svetainėse ar socialinėje medijoje rastos informacijos, turinio teisingumą. Šis rodiklis mažesnis dviejose ES šalyse – Kipre (10 proc.

NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai praėjusią savaitę tris kartus kilo atpažinti ir palydėti tarptautine oro erdve skridusių Rusijos orlaivių, pirmadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). Gegužės 29 dieną NATO naikintuvai palydėjo rusų keleivinį lėktuvą IL-18, birželio 1 dieną – šturmo lėktuvą SU-24, birželio 2 dieną – naikintuvą-bombonešį SU-34. IL-18 skrido pateikęs skrydžio planą, su įjungtu radiolokaciniu atsakikliu, radijo ryšį su  Regioniniu s...

Nors dronų technologija ypač išpopuliarėjo po karo Ukrainoje pradžios, Lietuvoje vystoma nuo 2002 metų. Ateinančiais metais dronų vystymui planuojama skirti nuo 30 iki 35 mln. eurų – anksčiau, jo manymu, nepakankamas išlaidas kritikavęs Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas sako, jog daugiau pinigų šiuo metu skirti neįmanoma.  Pirmadienį vykusios spaudos konferencijos metu Lietuvos kariuomenės atstovas brg. Gen. Žilvinas Gaubys atskleidė, jog Lietuvoje vystomi visų tipų dronai.

Iki gegužės 10 d. Lietuvoje vyks didelio masto karinės pratybos „Perkūno griausmas 2024“, o antradienį Vilniuje ir Kaune įvedama komendanto valanda, komendantinių vienetų kariams treniruotis. Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos G9 skyriaus viršininkas mjr.

Krašto apsaugos ministrui Laurynui Kasčiūnui raginant perdėlioti prioritetus dėl antrojo pėstininkų kovos mašinų „Boxer“ pirkimo etapo, prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad ministro svarstymų nereikėtų vertinti kaip esminių gynybos strategijos pokyčių. Šalies vadovas pažymi, kad visi sprendimai priimami nuosekliai ir atitinka Valstybės gynimo tarybos (VGT) nutarimus. „Nesupraskime šių naujausių krašto apsaugos ministro pareiškimų kaip kažkokio strategijos pasikeitimo.

Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas penktadienį dalyvaudamas skubiai sušauktame NATO-Ukrainos tarybos posėdyje nurodė, kad Lietuva svarsto galimybę oro radarais prisidėti prie Vokietijos oro gynybos koalicijos, rašoma ministerijos pranešime. „Labai palankiai vertinu Vokietijos iniciatyvą dėl neatidėliotinų veiksmų oro gynybos srityje, kurios dalimi yra ir Lietuva. Šiuo metu peržiūrime savo prioritetus, kad kuo greičiau galėtume prisidėti oro erdvės radarų sistemomis.

Seimo Švietimo ir mokslo komitetas trečiadienį pritarė siūlomai naujai tvarkai dėl privalomosios karo tarnybos, tad klausimas kelsis į plenarinių posėdžių salę Seime. Po mokyklos šauktų visus, bet gabūs moksleiviai, pripažinti menininkai ir sportininkai galėtų tarnybą atidėti. Vis dėlto Krašto apsaugos ministerija mano, kad išimčių yra per daug ir reikėtų judėti link visuotinio šaukimo.

Krašto apsaugos ministro Lauryno Kasčiūno atstove spaudai tapo jo buvusi patarėja Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete Emilė Balodytė. Apie naujojo ministro patarėją viešiesiems ryšiams ketvirtadienį informavo Krašto apsaugos ministerija.  Kaip skelbiama E. Balodytės „LinkedIn“ profilyje, ji Vilniaus universitete yra baigusi politikos studijų bakalaurą, turi Rytų Europos ir Rusijos studijų magistro laipsnį.

Penki Seimo opozicijos atstovai ketvirtadienį kreipėsi į parlamento Etikos ir procedūrų komisiją dėl buvusio krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko pareiškimų apie galimą korupciją krašto apsaugos sistemoje. „Kreipimąsi gavome ir jį registruojame. Artimiausiame komisijos posėdyje jį nagrinėsime“, – Eltai patvirtino komisijos pirmininkė, „valstietė“ Aušrinė Norkienė. Kaip ketvirtadienį paskelbė portalas delfi.

Krašto apsaugos ministerija (KAM) antradienį pranešė steigianti kariuomenės kibernetinės gynybos valdybą. Sprendimas dėl šio struktūrinio kariuomenės padalinio ministerijoje priimtas dar praėjusiais metais, o šių metų pradžioje tam pritarė Valstybės gynimo taryba. Dabar dėl jo dar turės apsispręsti Vyriausybė, nurodoma pranešime.

Krašto apsaugos ministerija (KAM) nevyriausybinių organizacijų programoms, susijusioms su pilietinės valios ir atsparumo, pilietinio pasipriešinimo įgūdžių stiprinimu šiemet skyrė 400 tūkst. eurų. Kaip penktadienį pranešė KAM, šie pinigai skirti 50-čiai su krašto apsauga susijusių organizacijų, kurių veiklas dalinai finansuoja ministerija.

Į Lietuvą atvykę užsienio investuotojai nebuvo išgirsti Krašto apsaugos ministerijos, todėl ėjo pas Seimo narius, sako Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas, kandidatas į krašto apsaugos ministrus Laurynas Kasčiūnas. Politikas pirmadienį buvo iškviestas liudyti Specialiųjų tyrimų tarnyboje (STT). Į detales, ką pasakė STT pareigūnams, jis nesileido. „Aš detalių nepateiksiu, aš jas pateikiau tyrėjui.

Likus vos pusmečiui iki rinkimų, krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas pareiškė atsistatydinantis. Kadenciją jis baigė atskleisdamas, kad viešieji pirkimai gynybos srityje gali būti neskaidrūs. O dabar politikas teigia, kad savęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko pareigose nemato.

Siekiant didinti krašto apsaugos finansavimą nuo 2,5 proc. iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) Finansų ministerija parengė ir pirmadienį premjerės Ingridos Šimonytės susitikime su valdančiosios koalicijos partneriais, verslo ir profsąjungų atstovais pristatė keturias gynybos finansavimo alternatyvas – jas dar svarstys politikai ir socialiniai partneriai.  Vertinant papildomą poreikį 2024-2034 metais, numatoma papildoma ir pastovioji finansavimo dalys.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas teigia, kad tikėtųsi paramos iš Graikijos dėl rotacinės oro gynybos Baltijos šalyse įgyvendinimo. „NATO viršūnių susitikime Vilniuje priimtas reikšmingas sprendimas dėl NATO rotacinio oro gynybos modelio. Tikimės Graikijos paramos praktiškai įgyvendinant rotacinio modelio įgyvendinimą iki Vašingtono viršūnių susitikimo šių metų vasarą.

Buvęs krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis pratrūko po dabartinio ministerijos vadovo Arvydo Anušausko socialiniame tinkle „Facebook“ išsakytos kritikos.  R. Karoblis teigia, kad A. Anušausko įrašas jį šokiravo.  „Įspūdis toks, kad iki šiol valstybės saugumu ir kariuomenės stiprinimu nesirūpino niekas. Bet atėjo Anušauskas ir išsprendė visas problemas. Gal netgi Lietuvos kariuomenę sukūrė, o galbūt net Lietuvos valstybę atkūrė.

Krašto apsaugos ministerijai (KAM) siūlant atsisakyti šiuo metu studentams taikomų karo tarnybos prievolės išimčių, Seime bręsta priešingos iniciatyvos. Parlamento Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Artūras Žukauskas mano, kad studijuojančiųjų aukštosiose mokyklose nereikėtų šaukti tarnauti. Visgi, politikas siūlo visus jaunuolius privalomai šaukti tarnauti po mokyklos, o studentams palikti savanoriškos tarnybos galimybę. „Jaunuoliai būtų šaukiami iš karto po mokyklos.

Lietuvos karinės paramos Ukrainai vertė pasiekė 570 mln. eurų, antrųjų karo metinių išvakarėse skelbia Krašto apsaugos ministerija (KAM). Kaip penktadienį nurodoma ministerijos pranešime, Lietuva Ukrainos kariuomenei tiekia karinę ginkluotę, techniką, šaudmenis, prisideda finansiniais įnašais tarptautiniuose fonduose. „Brutalus Rusijos karas Ukrainoje tęsiasi, todėl turime ir toliau išlikti vieningi bei remti Ukrainą visais įmanomais būdais.

Lietuvai toliau tiekiant karinę ginkluotę, techniką, šaudmenis už laisvę kovojančiai Ukrainai bei prisidedant finansiniais įnašais tarptautiniuose fonduose, šalies gyventojai karinės paramos perdavimą tvirtai palaiko. Kaip atskleidė Krašto apsaugos ministerijos užsakymu gruodį atlikta visuomenės nuomonės apklausa, Lietuvos karinės paramos Ukrainai teikimui pritaria 76 proc. mūsų šalies gyventojų. Tuo metu 86 proc. apklaustųjų palaiko Ukrainos siekį prisijungti prie NATO.

Jausdama Rusijos grėsmę Lietuva nutarė įgyvendinti šaukimo reformą, kad galėtų privalomajai pradinei karo tarnybai pakviesti daugiau jaunuolių. Krašto apsaugos ministerija ir kariuomenė norėtų nebetaikyti išimčių studentams, kurie dažnai naudojasi proga atidėti karinę tarnybą, bet šiuo metu vairas Seime sukamas atgal – parlamentarai jau galvoja palikti studentus ramybėje.

Penktadienį Seime vyks tarptautinė konferencija „Vilniaus saugumo forumas 2024“. Tačiau, dar iki konferencijos pradžios sklido gandai, kad Krašto apsaugos ministerija (KAM) draudžia kariškiams dalyvauti šioje konferencijoje. Įtarimų kėlė ir tai, jog anksčiau net kelerius metus iš eilės KAM organizuojamų konferencijų datos sutapo su „Vilniaus saugumo forumas 2024“ datomis. KAM šiuos gandus neigia – esą, dalyvavimas konferencijose yra kiekvieno karininko asmeninis pasirinkimas.

Trečiadienį vykusiuose Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) klausymuose studentų ir verslų atstovai iškėlė abejones dėl Krašto apsaugos ministerijos (KAM) inicijuojamos šaukimo reformos. Keliamas klausimas, ar privalomoji karo tarnyba netrukdys studijų procesams, pasigesta ir moterų įtraukimo. Posėdyje pasisakę Lietuvos studentų sąjungos (LSS) atstovai laikėsi savo pozicijos, jau anksčiau išsakytos Švietimo ir mokslo komiteto nariams.

Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija (LKA) šią savaitę patyrė kibernetinį incidentą – šią savaitę nelegaliai prisijungus prie vienos iš sistemų duomenis, buvo nutekinta vienai vartotojo paskyrai prieinama akademinio proceso informacija. Pirminiu vertinimu, reikšmingos žalos nesukelta, dėl kitų galimų pažeidimų yra aiškinamasi, penktadienį pranešė Krašto apsaugos ministerijos Strateginės komunikacijos ir viešųjų ryšių departamentas.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas tvirtina, kad tikėjosi palankaus prokuratūros sprendimo dėl jam mestų kaltinimų galimai paviešinus įslaptintą informaciją apie ketinimus kariuomenei įsigyti vokiškų tankų. Ministro teigimu, tai, kad jis nepažeidė įstatymo, buvo akivaizdu nuo pat pradžių. „Šis sprendimas yra toks, kokio ir tikėjausi dar praėjusių metų vasarą. Tai buvo akivaizdu“, – Eltai sakė ministras.

Buvusiam kariuomenės vadui Jonui Vytautui Žukui kritikuojant sprendimus dėl gynybos planavimo prioritetų, krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sako, kad ateityje buvę kariuomenės vadai apie tai galėtų būti informuojami geriau. „Manau, kad pasiūlysiu jam susitikti, pakalbėti. Manau, kad kariuomenės vadai, ypač, kurie neseniai ėjo tas pareigas, jie galėtų būti informuojami geriau“, – pirmadienį per karinio miestelio Rokantiškėse atidarymą sakė ministras.

Lietuva drauge su kitomis NATO narėmis perka 155 mm artilerijos sviedinių, BNS patvirtino Krašto apsaugos ministerija (KAM). Vis tik ji teigė negalinti pateikti daugiau detalių, nes „tai yra nacionalinio saugumo ir komerciniai klausimai“. NATO praėjusią savaitę pasirašė 1,2 mlrd. dolerių (1,1 mlrd. eurų) vertės sutarčių dėl 200 tūkst. 155 mm artilerijos sviedinių įsigijimo.

Lietuva perdavė Ukrainos kariuomenei tūkstančius prieštankinio granatsvaidžio „Carl Gustaf“ šaudmenų ir nuotolinio detonavimo sistemas RISE-1, pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). „Aktyviai ir nuosekliai remiame Ukrainą, nes mūsų parama jai – investicija ir į mūsų pačių saugumą. Didelę dalį naujausios paramos orientuojame į Lietuvos buriamą Ukrainos išminavimo koaliciją“, – išplatintame pranešime cituojamas krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.

Pirmieji šiemet į Lietuvą atvykstantys Vokietijos brigados kariai ketina būstą nuomotis savarankiškai iš esančios pasiūlos nekilnojamojo turto rinkoje, tačiau ministerija planuoja ilgalaikius sprendimus dėl karių apgyvendinimo su šeimomis. Kaip ketvirtadienį paskelbė Krašto apsaugos ministerija (KAM), skaičiuojama, kad keli tūkstančiai vokiečių karių į Lietuvą atvyktų su šeimomis ir skirtingo amžiaus vaikais.

Krašto apsaugos ministerija (KAM) ketvirtadienį pranešė pratęsusi 2021 metais startavusią Gynybos technologijų vystymo programą dar ketveriems metams bei padvigubinusi iki šiol gynybos technologijoms skirtas lėšas iki 5 mln. eurų. Programa finansuojama KAM lėšomis – remiami mokslo ir verslo projektai gynybos srityje, kofinansuojami Europos Sąjungos Europos gynybos fondo projektai.

Ginklų savininkų asociacija teigiamai vertina nuo sausio atsiradusią prievolę ginklų savininkams išklausyti pilietinio pasipriešinimo kursą, tačiau mano, kad jis galėtų būti platesnis ir konkretesnis. Kursą organizuoja Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos (KAM). Edukacinėje platformoje MobilizacijosMokykla.