saugumas

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su policijos, antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras", Viešojo saugumo tarnybos ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadovais ir Vidaus reikalų viceministru Artūru Norkevičiumi bei aptarė visuomenės saugumui kylančias grėsmes ir už viešąjį saugumą atsakingų tarnybų parengtį veikti kritinėse ar nestandartinėse situacijose, koordinuotai reaguoti į grėsmes šalies viduje.

Po teroro akto Paryžiuje Lietuvos policininkams buvo išduoti automatiniai ginklai. Nepraėjus nė savaitei tokiu, AKS-74U Kalašnikovu pareigūnas netyčia sužeidė benamį, o vakar tokį automatą policininkams iš panosės nugvelbė esą nestabilios psichikos vaikinas. Ginkluotės specialistai teigia, jog juo net ir problemų dėl narkotikų turintis vaikinas galėjo pasinaudoti be didesnių žinių, o padaryta žala būtų didžiulė.

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius lapkričio 20 dieną Vilniuje susitiko su Estijos užsienio reikalų ministre Marina Kaljurand. Susitikimo metu aptarti aktualūs dvišalio bendradarbiavimo klausimai, situacija Ukrainoje ir santykiai su Rusija, taip pat saugumo padėtis regione bei bendradarbiavimas energetikos ir transporto srityse.

Penktadienį Lietuvos šaulių sąjunga surengė tarptautinę konferenciją apie saugumo situaciją Baltijos regione. Apie grėsmes ir pasirengimą jas įveikti kalba Lietuvos ir užsienio diplomatai, politikai, karininkai, nevyriausybinių organizacijų atstovai, politologai. Tarp svarbiausių temų – Rusijos propaganda, hibridinis karas ir jo grėsmė Lietuvos saugumui ir ko gali pasimokyti Europos Sąjunga ir Baltijos šalys iš Rusijos agresijos Ukrainoje.

Už viešąjį saugumą Lietuvoje atsakingų tarnybų turima technika pasenusi, joms trūksta ginklų, šaudmenų ir saugumo priemonių, ketvirtadienio vakarą LRT laidoje „Dėmesio centre“ kalbėjo Viešojo saugumo tarnybos (VST) ir Lietuvos policijos antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ vadovai. „Mūsų žmogiškasis faktorius, žmogiškieji resursai tikrai yra pasirengę.

Lietuva nešvelnins reikalavimų šalia netoli nuo Vilniaus Baltarusijos teritorijoje statomos Astravo atominės elektrinės (AE) saugumo, kartoja užsienio reikalų ministras. Linas Linkevičius siūlo ministrams suformuluoti poziciją, kuri nepakenktų Lietuvos santykiams su Baltarusija bei jos šylantiems santykiams su Vakarais. „Čia mes tikrai, noriu pasinaudodamas proga pasakyti, tikrai išlaikysime ir nenuleisime savo reikalavimų kartelės jokiu būdu, ir dar pasitelksime tarptautinę paramą.

Vis dažniau prabylama apie tai, kad kartu su besikeičiančiomis saugumo grėsmėmis Europos Sąjungai, privalome stiprinti tiek karines, tiek vidinio saugumo pajėgas – žvalgybą, policiją, pasienį. Ar Lietuva pasuks tuo pačiu keliu? Šiandien, lapkričio 18 d., Biudžeto ir finansų komitete svarstomas 2016 m. biudžeto projektas, kuris, anot pareigūnų atstovų, leis visoms yloms išlįsti iš maišo ir parodys, ar Lietuvos politikai suvokia pavojų pobūdį ir geba tinkamai įvertinti esamą situaciją.

Garantijos, kad teroristai į Lietuvą atvyks su pabėgėlių srautu, nėra, tačiau reikia dėti pastangas tam užkirsti kelią, sako prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Valdemaras Sarapinas. „Šimtaprocentinės garantijos nėra, bet turime dėti pastangas, kad taip neatsitiktų“, - antradienį Žinių radijui sakė V.Sarapinas. Tačiau kartu jis pabrėžė, kad Lietuva laikysis įsipareigojimo per dvejus metus šalyje priimti 1105 pabėgėlius.

Po teroro išpuolių Paryžiuje daugeliui Europos oro uostų sugriežtinus keleivių patikrą, papildomų saugumo priemonių imtasi ir Lietuvoje, teigia Civilinės aviacijos administracijos direktoriaus pavaduotojas Alvydas Šumskas. „Lietuvoje sustiprintos bendrojo saugumo priemonės, ne tik aviacijos saugumo.

Reaguodamas į teroristinius aktus, įvykdytus Prancūzijoje ir siekdamas užtikrinti šalies gyventojų ir objektų apaugą, policijos generalinis komisaras Linas Pernavas nurodė policijos įstaigų vadovams sustiprinti policijos pareigūnų darbą visoje šalyje.

Lietuvoje, reaguojant į Paryžiuje įvykdytus teroro išpuolius, taip pat sustiprintos saugumo priemonės, tačiau visuomenei pagrindo nerimauti šiuo metu nėra, tvirtina vidaus reikalų ministras. „Vidaus reikalų sistemos tarnybos jau atlieka tuos veiksmus, kurie tokiose situacijose yra būtini. Vyksta prevenciniai darbai ir mūsų saugumo stiprinimo priemonės pritaikytos. Esminis dalykas - žmonėms panikuoti Lietuvoje jokio pagrindo nėra.

Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas (NPPSS) gavo policijos pareigūno Sigito Gulbino atvirą laišką, skirtą visuomenei, aukščiausiems šalies vadovams ir politikams. Pareigūnas, kuris ne kartą pasižymėjo savo darbe, savo viešame pasisakyme prisimena 17 metų tarnybos laikotarpį, per kurį jis ir mirčiai į akis žvelgė, ir ne vieną banditą pagavo, bet visuomet liko ištikimas savo profesijai.

Europos Sąjunga ir kaimyninės valstybės yra populiariausios lietuvių kelionių kryptys vasarą. Žiemą dar prisideda slidinėjimo kurortai, tačiau nepriklausomai nuo sezono, daugiausiai draudiminių įvykių – apsinuodijimų, alerginių reakcijų ir kūno sužalojimų – registruojama lietuvių pamėgtuose kurortuose – Turkijoje ir Egipte. „Egiptas ir Turkija išlieka mėgstamiausia lietuvių atostogų vieta, tačiau ten taip pat didesnė ir alerginių reakcijų tikimybė, privalu saugotis jūros gyvių.

Dažnas lietuvis laiko save tikru auksarankiu, galinčiu atlikti įvairiausius buities ir remonto darbus. Gyventojai patys imasi ne tik smulkių buities darbų namuose, bet ir tokių specialių žinių ir įgūdžių reikalaujančių veiklų kaip elektros instaliacijos gedimų tvarkymo ar remonto darbų dideliame aukštyje.

Lietuvos automobilių kelių direkcijos iniciatyva trečiadienį skelbiama Atšvaitų diena. Šią dieną siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į atšvaitų svarbą. Dienos tikslas – paraginti žmones naudoti jau turimus atšvaitus, segtis ar dėtis juos teisingai, o neturinčius - įsigyti, pranešė Eismo informacijos centras. Trečiadienį atšvaitų ir kitų priemonių su šviesą atspindinčiais elementais neatlygintinai bus galima gauti atėjus į Lietuvos automobilių kelių direkciją Vilniuje.

Policijos informacinių technologijų (IT) vidaus kontrolė vykdoma silpnai, tai turi neigiamos įtakos informacinių sistemų saugai bei policijos ir kitų institucijų darbo kokybei, teigia Valstybės kontrolė.

Seimas svarsto siūlymą prisipažinusių slaptų sovietų saugumo bendradarbių įskaitos bylas grąžinti saugoti Valstybės saugumo departamentui (VSD). Tokiam liberalės Dalios Kuodytės pateiktam projektui pritarta po pateikimo, jį toliau svarstys Seimo komitetai. Pristatydama projektą Seimui D.Kuodytė tvirtino, kad perduodant bylas Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui (LGGRTC) padaryta klaida.

Jungtinės Valstijos skelbia sulaukusios Lietuvos prašymo dėl 84 šarvuočių „Stryker“ pardavimo. Lietuvos Vyriausybė teigia, kad amerikiečių kol kas paprašyta pateikti pasiūlymą, kuris bus svarstomas greta kitų variantų. Gynybos saugumo bendradarbiavimo agentūra, kuri yra JAV Gynybos departamento padalinys, pranešė, kad Lietuva už tokį kiekį technikos mokėtų apie 550 mln. eurų (599 mln.

 Praėjusią savaitę, spalio 26 – lapkričio 1 dienomis, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių kuopos pareigūnai vykdė transporto priemonių nustatyto leistino važiavimo greičio kontrolę, kurios metu patruliuojant iš viso nustatyti 93 leistino važiavimo greičio viršijimo atvejai: 21 vairuotojas viršijo nustatytą greitį nuo 10 iki 20 km/val., 51 – nuo 20 iki 30 km/val., 12 – nuo 30 iki 40 km/val., 4 – nuo 40 iki 50 km/val.

Po pastarųjų savaičių BMW skrydžių į stoteles, viešoji erdvė mirga marga juokelių šia tema. Tačiau autobusų laukiantys žmonės sako, esą juokai menki, ir dažnas jų prisipažįsta bijantis stovėti stotelėje. Viešojo transporto paviljonuose nuo lietaus ar smarkesnio vėjo sliepiasi tik drąsiausi, nebijantys tapti chuliganų vairuotojų įkaitais. Specialistai pataria – geriausia transporto lūkuriuoti šalia paviljono, kad reikalui esant dar galima būtų ir pasislėpti nuo atskriejančio automobilio.

Didelio atstumo kelionės – rimtas išbandymas net labiausiai patyrusiems vairuotojams. Važiuojant šimtus kilometrų didžiausią grėsmę kelia tai, jog išlaikyti dėmesį ties keliu būtina nuolatos – juk net sekundė nedėmesingumo gali baigtis tragiškai. Kadangi didelei daliai vairuotojų tenka bent retsykiais vairuoti ilgų kelionių metu, pravartu žinoti kaip tokiais atvejais užtikrinti, kad kelionė praeitų sklandžiai ir saugiai.

 Ruduo, žiema, kaip ir ankstyvas pavasaris, tai laikotarpis, kai į eismo įvykius tamsiuoju paros metu daugiausiai patenka ir juose nukenčia pėstieji, dviračių vairuotojai, vadeliotojai, „Žinių radijui“ sakė Lietuvos kelių policijos tarnybos vyresnioji specialistė Marija Kazanovič.   „Šiemet eismo įvykiuose žuvo 150 žmonių, tai 20 proc. mažiau nei per tokį patį (9 mėn.) laikotarpį praėjusiais metais. Dar džiaugtis anksti. <...> Ketvirtadalį visų žuvusiųjų sudarė pėstieji.

 Per porą savaičių premjeras Algirdas Butkevičius turėtų sudaryti darbo grupę naujai Nacionalinio saugumo strategijai parengti. Pirmąkart Lietuvoje tokia strategija patvirtinta 2002 metais, pastarąjį kartą ji atnaujinta 2012 metais. „Nacionalinio saugumo strategija atnaujinama, nes pasikeitė saugumo aplinka, iškilo nauji iššūkiai Lietuvos saugumui“, - BNS sakė A.Butkevičius. Ministro pirmininko komentarą perdavė jo atstovė spaudai Evelina Butkutė - Lazdauskienė.

 „WikiLeaks“ įkūrėjas Julianas Assange paragino žurnalistus naudotis tradiciniu paštu ir šitaip išvengti vyriausybės šnipinėjimo. „Mano rekomendacija žmonėms, neturintiems 10 metų patirties kriptografijoje, grįžti prie senų metodų ir naudotis tradicinėmis pašto paslaugomis“, – sakė J.Assange'as šeštadienį paskelbtame interviu.

Spalio 23 d. Krašto apsaugos ministerijoje susitikusi Lietuvos, Belgijos ir Liuksemburgo gynybos ministerijų ir kariuomenių vadovybė aptarė aktualius NATO ir Europos Sąjungos klausimus, dvišalio-trišalio bendradarbiavimo perspektyvas. Su užsienio svečiais susitikimuose dalyvavo užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus, krašto apsaugos viceministro Antano Valio ir Lietuvos kariuomenės vado generolo leitenanto Jono Vytauto Žuko vadovaujamos delegacijos.

Automobilis, be jokių abejonių, yra vienas iš svarbiausių pastarųjų 150 metų išradimų. Jis suteikia galimybę lengvai ir patogiai keliauti neribotai didelius atstumus, todėl ne vienoje šalyje ir ne vienai kartai jis tapo laisvės ir savarankiškumo simboliu. Tačiau kaip ir visa gyvenime, šios keturratės transporto priemonės turi ir savų trūkumų, tarp kurių didžiausi – tarša bei abejotina jų sauga.

Lietuvos energetinis saugumas faktiškai jau yra užtikrintas, sako Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovas Artūras Paulauskas. Komitetas trečiadienį išklausė informaciją, kaip įgyvendinami energetinį saugumą užtikrinantys strateginiai projektai. „Mes šiandien esame pasiekę energetinį saugumą, tai yra turime daug alternatyvų, iš kurių galima apsirūpinti elektros energija, dujomis, ir pagrindinė užduotis, kad būtume saugūs, nebūtume energetinė sala, faktiškai yra įgyvendintas.

Nors kelių eismo taisyklės (KET) draudžia vairuojant kalbėti telefonu ne per laisvų rankų įrangą, o mokslininkai teigia, jog kelionės metu kalbantys vairuotojai ne tik praranda budrumą, koncentraciją, bet ir važiuoja vidutiniškai 3 km/val. lėčiau, realybė tokia, kad kartais telefoninių pokalbių vairuojant išvengti neįmanoma.

Ruduo – laukinių gyvūnų migracijos metas. Dėl pakitusių mitybos sąlygų pakinta jų elgesys, todėl gyvūnų gali atsirasti neįprastose vietose. Didžiausią pavojų kelią žvėrys, netikėtai išbėgantys į kelią, o ypač, todėl, kad dažnai jie migruoja vakarop, esant prieblandai arba tamsiuoju paros metu. Susidūrimai su stambiaisiais žvėrimis gali baigtis lemtingai ne tik pačiam gyvūnui, bet ir automobilio keleiviams. Dėl šio tipo avarijų taip pat būna rimtai apgadinamos transporto priemonės.

 Remiantis policijos duomenimis, eismo įvykiuose Lietuvoje dažniausiai nukenčia pėstieji. Daugiausia tragiškų įvykių įvyksta tamsiu paros metu ir, anot statistikos, neapšviestu keliu be atšvaito einantis pėstysis rizikuoja gyvybe 8 kartus labiau, nei pėstysis su atšvaitais. Atšvaitų aktualumas ypač padidėja pradedant trumpėti dienoms, tuomet pėstiesiems ir dviratininkams, siekiant apsisaugoti, būtina imtis papildomų saugumo priemonių.

 Tiek vairuotojai, tiek kelių policininkai didmiesčiuose rudenio pirmąją pusę vadina padidėjusio pavojingumo laikotarpiu. Miesto gyventojams grįžus iš atostogų bei gatvėms prisipildžius tūkstančiu vairuojančių studentų – spūstys tampa neišvengiamos. Nors baisiomis avarijomis ir nepasižymi, eismas miestuose neretai pasidaro itin komplikuotas ir dažnai yra lydimas aibės smulkių eismo įvykių.

 Remiantis „Kaspersky Lab“ atlikto bandymo rezultatais, daugelis naudotojų nežino (arba žino, bet nesivadovauja) pagrindinių saugumo taisyklių, kai atlieka mokėjimus internetu arba naudojasi internetinės bankininkystės sistemomis. Pavyzdžiui, tik pusė naudotojų, prieš įvesdami savo duomenis, patikrina, ar svetainė yra tikra, o beveik trečdalis mano, kad nėra jokios būtinybės imtis bet kokių priemonių apsaugant savo pinigus internete.

Dviratininkai tvirtina, kad ši transporto priemonė degina riebalus ir padeda sutaupyti. Tačiau tuo mėgautis nelengva – viešojoje erdvėje vis dažniau pasigirsta informacijos, kad dviračių takai Lietuvoje tikrai ne rožėmis kloti.

Kalbėti telefonu vairuojant ne tik pavojinga, toks elgesys taip pat prisideda prie didesnių spūsčių. Tokią išvadą pateikė JAV Jutos universiteto mokslininkai, atlikę tyrimą, kuriuo išsiaiškinta, kad vairuotojai, kalbantys telefonu ir vairuojantys tuo pat metu, važiuoja vidutiniškai 3 km/val. lėčiau. Tiesa, tyrimas netikėtai atskleidė ir kitą įdomų faktą – vairuotojai, kurie vairuodami kalba, kad ir su greta sėdinčiais keleiviais ar per laisvų rankų įrangą, taip pat važiavo pastebimai lėčiau.

Lietuvos kelių policijos tarnyba informuoja, kad per savaitę, rugsėjo 11–17 dienomis (penktadienį–ketvirtadienį), mūsų šalyje, pirminiais duomenimis, įvyko 69 eismo įvykiai, kuriuose nukentėjo žmonės. Žuvo 1 eismo dalyvis: 80 metų vairuotojas. Sužeisti 78 žmonės, tarp jų – 15 nepilnamečių.

 Vieninga, gerai išvystyta ir konkurencijos principais pagrįsta energetikos rinka leistų Europai nelikti pažeidžiamai ir ateityje užtikrintų pigiausią bei saugiausią energijos tiekimą, – šią poziciją Europos Parlamento Užsienio reikalų komitete išsakė europarlamentaras Petras Auštrevičius. Užsienio reikalų komitete buvo aptariamos Europos energetinės sąjungos perspektyvos.

Nors remiantis ES teise ir kelių eismo taisyklių (KET) 196 punktu, saugos diržus segtis privalo ne tik automobilių vairuotojai, bet ir keleiviai, kaip žinia, ši nuostata yra viena iš dažniausiai ignoruojamų, o ypač automobilio gale sėdinčių keleivių.

 Baltijos jūroje baigti visi darbai, susiję su elektros jungties „NordBalt“ kabeliu. Labiausiai pažeidžiamose vietose 400 kilometrų jūrinis kabelis, sujungęs Lietuvą su Švedija, yra apsaugotas nuo laivų ir žvejybinės įrangos. Šiais metais kabelio įgilinimo ir užpylimo akmens skalda darbai buvo pradėti gegužės viduryje ir vyko iki dabar. Jungties su Švedija „NordBalt“ statybų pažanga siekia 95 proc.

Lietuvos kelių policijos tarnyba (LKPT) informuoja, kad rugsėjo 7–13 dienomis (pirmadienį–sekmadienį), Lietuvoje įvyko 59 eismo įvykiai, kuriuose nukentėjo žmonės. Nežuvo nė vienas eismo dalyvis, 75 buvo sužeisti, tarp jų – 16 nepilnamečių (10 daugiau, nei praėjusią savaitę). Policija išaiškino 39 atvejus, kai automobilius vairavo neblaivūs vairuotojai. Vien savaitgalį, penktadienį – sekmadienį, policijai įkliuvo 24 neblaivūs vairuotojai.

Iš visų eismo dalyvių, Lietuvoje avarijos metu didžiausią riziką žūti turi būtent pėstieji. Tokią neraminančią žinią atskleidžia Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) avarijų statistiniai duomenys, taip pat parodantys, kad didžiausias pavojus šių eismo dalyvių tyko pėsčiųjų perėjose. Remiantis LAKD duomenimis, 2014-aisiais viso buvo sužeisti 1034 pėstieji, iš jų 108 žuvo. Šis žuvusiųjų skaičius sudaro net 40 proc. visų žuvusiųjų Lietuvos keliuose ir gatvėse tais metais.

Vienoje pagrindinių Lietuvos transporto arterijų – tarptautinėje magistralėje „Via Baltica“ – numatyti svarbūs ir neatidėliotini modernizavimo darbai, kuriuos atlikus itin pagerės eismo sąlygos vietos ir tarptautiniam transportui. Tai leis gerokai sumažinti skaudžių nelaimių tikimybę. „Via Baltica“ Lietuvoje yra viena intensyviausio eismo tarptautinių magistralių. Joje sukoncentruota didžiausia krovininio transporto priemonių dalis.

Nors tapome Europos sąjungos, NATO organizacijų nariais ir pilnai integruota į Vakarų visuomenę valstybė, tačiau Liberalų sąjūdžio pirmininko, Seimo nario Eligijaus Masiulio teigimu, kur kas lėtesni arba ne tokie optimistiniai pokyčiai yra kalbant apie mūsų visuomenę, jos mentalitetą, kultūros lygį, susiskaldymą ir susipriešinimą.

Lietuvos kelių policijos tarnyba informuoja, kad per savaitę, rugpjūčio 21–27 dienomis (penktadienį–ketvirtadienį), mūsų šalyje, pirminiais duomenimis, įvyko 72 eismo įvykiai, kuriuose nukentėjo žmonės. Dėl eismo įvykių pradėti 36 ikiteisminiai tyrimai. Per savaitę nežuvo nei vienas žmogus, 93 žmonės buvo sužeisti. Tarp sužeistųjų – 16 nepilnamečių. Neblaivūs vairuotojai, pirminiais duomenimis, dalyvavo 3 įvykiuose.

„Kiekvienas ekovairavimą supranta savaip - kai kas tai vadina pensininkų stiliumi. Tačiau toks palyginimas nėra visiškai teisingas. Ekovairavimas skatina keisti vairavimo įgūdžius ir prognozuoti eismo situacijas“,- pasakoja vairavimo mokymo centro „Autoklasė“ teorijos dėstytojas ir praktinės dalies instruktorius Artūras Pakėnas.

 Vilnius – vienas pirmųjų Lietuvos miestų, kurio gatvėse diegiama naujovė – prevencinė priemonė, užtikrinsianti sklandžias eismo sąlygas sankryžose ir didesnį eismo srauto pralaidumą. Savivaldybė iki rugsėjo 1 dienos miesto gatvėse įrengs papildomas saugaus eismo priemones – ypatingai paženklins sankryžas, kuriose dažniausiai pažeidžiamos Kelių eismo taisyklės, kai vairuotojai įvažiuoja į sankryžą, sustoja ir taip sudaro kliūtį, trukdydami kitų transporto priemonių eismui.

 Kaip suteikti pirmąją pagalbą eismo ar kito nelaimingo įvykio metu nukentėjusiam asmeniui? Tai turėtų žinoti ne tik vairuotojai – gaivinti žmogų derėtų mokėti kiekvienam iš mūsų. Jei su pirmosios pagalbos taisyklėmis iki šiol neteko susidurti, taisyklingai padėti nukentėjusiajam išmokys VšĮ „P.Pagalba visiems“ direktorė Lida Semėnienė.  Jeigu eismo įvykio vietoje yra žmonių , kurie nerodo gyvybės ženklų, reikia pradėti žmogų gaivinti.

Šiandien Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas ir kiti komiteto nariai lankysis Ignalinos atominėje elektrinėje (IAE) ir Visagino savivaldybėje. Numatyta susitikti su IAE vadovybe, Valstybės sienos apsaugos tarnybos Ignalinos AE apsaugos rinktinės pareigūnais, Visagino savivaldybės vadovybe, vietos verslo bendruomene, taip pat VSD pareigūnais.

Šį savaitgalį, kol dauguma lietuvių ilsėjosi ir mėgavosi pagaliau sugrįžusia vasara, kai kurie ugniagesiai plušėjo labai intensyviai. Ne, šį kartą kalbame ne apie gaisrų gesinimą. Penkių, Lietuvoje gerai žinomų ugniagesių komanda, kurią sudaro Mindaugas Valaitis, Andrius Ašmontas, Jurgis Rumiancev, Modestas Mikolaitis, Laurynas Urbonavičius, dalyvavo Ščecino miesto (Lenkija) ir Europos ugniagesių čempionatuose.

 Vaiko saugumas tėvams neabejotinai yra svarbiausias dalykas gyvenime. Nors apsaugoti atžalą nuo kai kurių dalykų ne visuomet yra įmanoma, tačiau pasirūpinti jo saugumu automobilyje – privalu. Pasitikrinkite, ar automobilyje savo vaiką prisegate bei vaikišką kėdutę pritvirtinate taisyklingai. „Eismo įvykio metu mirtinas traumas patirti vaikas gali esant sąlyginai nedidelam automobilio greičiui: net ir 30 km/h transporto priemonės greitis gali būti pražūtingas.