saugumas

Pastarosiomis dienomis pasitaikė keli atvejai, kada iš Baltarusijos į Lietuvą atskrido ir nukrito meteorologiniai balionai su kontrabanda. Anot liudytojų, pasienio darbuotojai pasiėmę kontrabandinius įkalčius, šiais balionais netinkamai pasirūpina ir juos paleidžia skristi toliau bei nukristi bet kur ir taip teršia gamtą.

Vilniaus oro uoste nusileidęs esą iš Baltarusijos atskridęs meteorologinis balionas su kontrabandinėmis cigaretėmis tebuvo vienas iš mažiausiai 250 balionų, šį mėnesį patekusių į Lietuvą. Pasieniečiai skundžiasi neturintys nei reikalingų ginklų, nei įgaliojimų juos numušti. Pasieniečių vadas siūlo balionus numušinėti karinėms oro pajėgoms, tačiau krašto apsaugos ministras su tuo kategoriškai nesutinka. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Trečiadienio vakarą iš Vilniaus „Akropolio“ pagrobto šešerių metų berniuko istorija pasibaigė sėkmingai – vaikas rastas sveikas ir gyvas. Vis dėlto, šis įvykis sukėlė nerimą daugybei tėvų, priversdamas susimąstyti apie jų pačių vaikų saugumą. Vaikams tampant vis savarankiškesniems, tėvams gali būti sudėtinga pakankamai įsitraukti į vaikų dienos rutiną, tačiau vis tik į tam tikrus dalykus yra būtina atkreipti dėmesį ir nusistatyti šeimos taisykles.

Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį Niujorke su Lenkijos, Estijos ir Latvijos kolegomis aptarė regiono saugumo, paramos Ukrainai, derybų dėl taikos klausimus. Kaip pranešė Prezidentūra, G. Nausėda susitikime su Andrzejumi Duda (Andžejumi Duda), Alaru Karisu ir Edgaru Rinkevičiumi akcentavo, kad Ukrainos pergalė yra kelias regiono ir visos Europos saugumo link, todėl būtina ir toliau tęsti bendras pastangas konsoliduojant paramą Ukrainai bei išlaikant šį klausimą sąjungininkų dėmesio centre.

Bendrovė „Kauno autobusai“ informuoja gyventojus, kad socialiniame tinkle „Facebook“ vėl pasirodė sukčių atakos, nukreiptos į patiklių keleivių saugumą ir pinigines. Svarbu žinoti, jog „Kauno autobusai“ neturi oficialios Facebook paskyros, neprekiauja 6 mėnesių terminuotaisiais bilietais ir šiuo metu nevykdo jokių viešųjų ryšių kampanijų ar akcijų. Ragina išlikti budriems Informacija, pateikta neoficialioje paskyroje, yra klaidinga ir nesusijusi su bendrovės veikla.

Jei nešiojate akinius arba kontaktinius lęšius, turite padaryti vieną dalyką, kad akys būtų sveikos. Atlikus „Leightons Opticians“ darbuotojo akinių tepinėlio tyrimą paaiškėjo, kad mūsų kasdieniai akiniai yra įvairių potencialiai kenksmingų bakterijų veisykla, o tai gali būti mirtinai pavojinga, rašoma express.co.uk. Atlikus profesionalų tepinėlio testą, nustatytos šešių skirtingų rūšių bakterijos, tarp jų ir tokios, kurios gali sukelti rimtų sveikatos problemų.

Į Lietuvą žengia amerikiečių gynybos pramonės milžinas – beliko tik laiko klausimas, kada Kauno pašonėje bus pradėti gaminti 30 milimetrų šaudmenys, kuriuos naudoja ir mūsų kariai. Ekspertai akcentuoja, kad bus ne tik naujos darbo vietos ir mokesčiai į šalies biudžetą, bet vien tokio pasaulinio milžino atėjimas į Lietuvą – skambi ir svarbi žinia. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Trečiadienio pavakarę Ugnė, išėjusi pavedžioti šunį, buvo stipriai išgąsdinta šalia sprogusios petardos. Fabijoniškėse gyvenantys žmonės ne kartą skundėsi dėl nuolatinių petardų sprogimų ir pavojingo elgesio. Tuo tarpu Pirotechnikų asociacijos vadovas primena, kad petardų naudojimas gali sukelti neatitaisomos žalos, o už tokius pažeidimus gresia baudos. Nors prekyba petardomis Lietuvoje uždrausta jau kelerius metus, panašu, incidentų, susijusių su petardomis, iki šiol netrūksta.

Europos saugumas ir NATO pajėgumas šių dienų kontekste yra vienos labiausiai aptariamų temų. Žvelgiant į Vakarų valstybes, kartais atrodo, kad jų lyderiai ne iki galo supranta galimą karo grėsmę Europoje. Diskusijas kelia ir artėjantys prezidento rinkimai Amerikoje, kurie taip pat skaldo visuomenę ir verčia suklusti, mat rinkimų baigtis įtakos turės ne tik Amerikai, bet ir visam pasauliui.

Stebint, kaip Vakarų lyderiai elgiasi su Rusija, atrodo, kad mes raudonas linijas braižysime tiek, kiek reikės, mat baimė įsivelti į karą su Rusija yra didesnė už viską. Vakarų ryžto stoka ir baimė supykdyti gali sukelti rimtų padarinių. Kaip vakarų politikiams sekasi benrauti su Rusija ir kodėl mes sau braižome raudonas linijas, naujienų portalo tv3.lt laidoje „33 min.

Visai neseniai kaimyninėje Latvijoje nukritęs rusų dronas – kamikadzė „Shahed“ sukėlė daug diskusijų. Latvijos kariškiai teisinasi, kad bepilotį stebėjo jam vos įskridus į šalies teritoriją, nors šis į šalies gilumą įskrido mažiausiai 65 kilometrus. Tad ar vis dar galime jaustis saugūs ir ką toks įvykis sako apie NATO pajėgas, šiandien svarsto dauguma lietuvių. Apie įvykį Latvijoje, grėsmę Lietuvai ir NATO pajėgumą ją sumažinti naujienų portalo tv3.lt laidoje „33 min.

Vykstantis karas Ukrainoje po pastarųjų įvykių galėjo priversti sunerimti ne vieną lietuvį. Du paskutinieji pavojaus signalai parodė, kad Lietuva nėra visiškai pasirengusi atremti galimo Rusijos puolimo, kuris galėtų būti netikėtas ir staigus.  Apie galimus ateities pavojaus signalus ir Lietuvos pasiruošimą juos atremti naujienų portalo tv3.lt laidoje „33 min. su Artūru Anužiu“ kalbėjo Specialiųjų operacijų pajėgų įkūrėjas ir atsargos pulkininkas Saulius Guzevičius.

„Mūsų regionas vėl tapo geopolitinių imtynių arena, o viena iš veikėjų nežaidžia pagal taisykles. Maža to, ta veikėja tai daro tyčia“, – antradienį sakė Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis apie agresyvią Rusijos politinę poziciją. Jis kalbėjo oficialiai atidarant Lenkijos ambasadų ​​vadovų susitikimą, į kurį atvyko lenkų diplomatai iš viso pasaulio. „Pirmiausia, norime saugios, klestinčios mūsų regiono ir piliečių ateities“, – sakė R. Sikorskis.

Artėjant rinkimams aktualijų laidoje „Dienos pjūvis“ su politinių partijų atstovais diskutuojame apie svarbiausius valstybės klausimus ir opiausias problemas. Šįkart kalbėjome apie saugumą ir gynybą, o studijoje svečiavosi Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narė, socialdemoktrarė Dovilė Šakalienė ir Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys Saulius Skvernelis.

Devynių regiono šalių atstovai penktadienį Seime aptars gyventojų perspėjimo sistemų, priedangų tinklų plėtros ir masinės evakuacijos klausimus. Pasak Vidaus reikalų ministerijos, civilinės saugos forume dalyvaus už krizių valdymą atsakingas eurokomisaras Janezas Lenarčičius bei Danijos, Estijos, Islandijos, Latvijos, Lenkijos, Norvegijos, Suomijos, Švedijos ir Ukrainos, nevyriausybinių organizacijų, savivaldos, mokslo ir verslo atstovai.

Kinijos valstybinė saugumo agentūra trečiadienį perspėjo studentus, turinčius prieigą prie konfidencialios informacijos, neįsimylėti „gražių vyrų“ ar „gražių moterų“, galinčių sugundyti juos šnipinėti užsienio valstybėms. Pekino valstybės saugumo ministerija nuo pernai, kai atidarė „WeChat“ paskyrą, reklamuoja teiginius, kad užsienio šnipai stengiasi suvilioti lojalius kinus išduoti savo šalį – dažnai baisiais ir neįprastais būdais.

Siekdama pritraukti investuotojus gynybos ir saugumo srityje, Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIM) skirs papildomą 250 mln. eurų finansavimą šio sektoriaus įmonėms. „Iki šiol priemonės „Milijardas verslui“ paskolų lėšomis galėjo pasinaudoti tik Lietuvos įmonės. Nuo šiol paraiškas pagal šią priemonę galės teikti ir užsienio investuotojai, kurie dar nėra įsisteigę Lietuvoje, tačiau planuoja investuoti mūsų šalyje. Todėl numatėme skirti dar papildomai 250 mln.

Artėjant rinkimams aktualijų laidoje „Dienos pjūvis“ su politinių partijų atstovais diskutuojame apie svarbiausius valstybės klausimus ir opiausias problemas. Šiandien kalbame apie saugumą ir gynybą. Šįkart studijos svečiai yra Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narė, socialdemoktrarė Dovilė Šakalienė ir Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys Saulius Skvernelis.

Rugsėjo 1-oji – džiaugsminga ir įspūdžių kupina diena tėvų ir vaikų gyvenime. Jos metu į įvairias ugdymo įstaigas sugužės vaikai, o tam, kad kelionės praeitų sėkmingai tėvai yra raginami pasikalbėti su atžalomis apie saugumą kelyje. Policija kreipiasi į visus, kurie leis savo atžalas į ugdymo įstaigas.

2022 metų vasarį Rusijai pradėjus plataus masto invaziją į Ukrainą grėsmės klausimas kamuoja ne tik visą pasaulį, bet ir Lietuvą. Šiomis dienomis Kyjivas aktyviai siekia surengti taikos derybas su Rusija, kuriose aptartų kalinių apsikeitimo ir branduolinio saugumo klausimus. Tačiau ekspertai sako, jog toks dialogas su Rusija Ukrainai būtų labiau pavojingas nei naudingas.  Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „33 min.

2022 metų vasarį Rusijai pradėjus plataus masto invaziją į Ukrainą grėsmės klausimas kamuoja ne tik visą pasaulį, bet ir Lietuvą. O prieš keletą savaičių įvykęs Ukrainos akibrokštas, kai šalis pradėjo šturmą Rusijoje, Kursko srityje, šokiravo ir verčia svarstyti, ar tai gali turėti reikšmės tolesnei karo eigai bei Lietuvos saugumui. Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „33 min.

Per mėnesį šalyje beveik ketvirtadaliu išaugo kibernetinių grėsmių, susijusių su „C&C“ centrai, skaičius. „Tele2“ duomenimis, šių grėsmių skaičius liepos mėnesį siekė 7,5 mln. Tai 2 mln. daugiau nei birželio mėnesį. Pranešime nurodoma, kad „C&C“ centrai užvaldo įrenginius ir paverčia juos kenkėjiškais tikslais naudojama plataus tinklo dalimi. Pasak „Tele2“ produkto vadovo Donato Drakicko, per užkrėstus kompiuterius programišiai skleidžia dezinformaciją, vagia duomenis.

Nuo penktadienio ieškoto Ventos upėje iš baidarės iškritusio vyro paieškų atomazga baigėsi tragiškai – šiandien jo kūnas surastas nuo nelaimės vietos nutolęs apie 6–8 km. Kaip saugiai reikia plaukti baidarėmis, privalo žinoti visi, todėl pateikiame jums visą reikalingą informaciją, kuri gali padėti ateityje užkirsti kelią panašioms tragedijoms.

Olimpinės žaidynės Paryžiuje pasižymės ne tik išskirtiniu atidarymu, bet ir saugumo iššūkiais, su kurias tvarkysis organizatoriai. Prancūzijos sostinėje gyvenanti lietuvė pasakojo apie vietiniams kylančias problemas, kai Paryžius dvi savaites yra pasaulios sporto sostinė. Į Paryžių renkasi vis daugiau sportininkų, vis dar vykdomi paskutiniai darbai, ruošiamos kai kurios varžybų vietos.

Turėdami tokią saugumo situaciją, privalome padaryti viską, kad būtumėme pasiruošę blogiausiam scenarijui, sakė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė. Ministrė kalbėjo ir apie asmenis, kurie turi Rusijos ir Lietuvos pilietybes, bet tai slepia. A. Bilotaitė patikino, kad su Krašto apsaugos ministerija sutarta dėl skiriamo finansavimo sunkiosios ginkluotės įsigijimui.

Nors Vilniaus meras Valdas Benkunskas pristatė planą, kaip miestas ruošis galimam karui, vis tik miestiečiai kol kas saugiai nesijaučia. Miesto valdžia kariuomenei priešą atremti padėtų statant keliuose betoninius kelio užtvarus, tiesiant „drakono dantis“, dedant „plieninius ežius“. Šią įrangą užpirkti žada artimiausiu metu. Šeškinėje meras žada įrengti naują dronų skraidymo erdvę, kurioje jaunimas galės mokytis valdyti dronus.

Ketvirtadienį Prezidentūroje pristatytas įrankis, kuris turėtų padėti piliečiams surasti galimybes prisidėti prie valstybės gynybos karinio konflikto metu.  Pristatytu įrankiu, nuo ketvirtadienio Prezidentūros interneto puslapyje atsakius į klausimus apie savo lytį, amžių ir šiuo metu vykdomą veiklą, galima sužinoti Valstybės gynybos plane piliečiui numatomą vaidmenį bei rasti naudingas nuorodas su informacija apie jį.

Kai kurie Rusijos kariuomenėje tarnaujantys ar Kremliaus režimui pavaldžiose ir Vakarų sankcionuotose įmonėse dirbantys rusai gauna Lietuvos pilietybę. Jie naudojasi mūsų įstatymuose numatyta galimybe gauti lietuvišką pasą, jeigu jų giminaičiai kadaise buvo ištremti į Sibirą. Gaudami Lietuvos pilietybę, jie išlaiko ir rusišką pasą, o klausimas, kuriai valstybei jie lojalūs, ar nekelia grėsmės Lietuvai – lieka neatsakytas.

Po ilgų dvejonių, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas apsisprendė perduoti Baisogaloje esantį sklypą, kuriame įsikurs karinės pramonės milžinės „Rheinmetall“ gamykla. Universitetas už tai mainais iš Vyriausybės gaus ne tik milijoninę kompensaciją, bet ir šešis sklypus šalia Baisogalos ir Šeduvos. TV3 šaltinių duomenimis, universitetas norėjo kur kas daugiau – siekė kartu su Vyriausybe investuoti į karinės pramonės milžinės atėjimą. Tačiau jam buvo atsakyta.

Vasarą vis dažniau leidžiant laiką prie vandens sparčiai daugėja nelaimių. Ugniagesiai gelbėtojai šiemet ištraukė virš 50 skendusiųjų. Tuo tarpu, praėjusiais metais jų buvo bent dešimčia mažiau. Ekspertai įspėja, kada prie vandens poilsiauti pavojingiausia ir pataria, kaip išvengti nelaimingų nutikimų.

„Betsafe-LKL“ čempionatas pasiekė aukščiausią įtampos tašką. Dvikovų seriją dėl „Betsafe-LKL“ čempionų žiedų ir taurės pradėjo Kauno „Žalgiris“ ir Vilniaus „Rytas“. Atsižvelgus į pirmųjų finalo rungtynių įvykius bei siekiant išvengti incidentų būsimose serijos rungtynėse, prieš prasidedant antrajai šių metų „Betsafe-LKL“ didžiojo finalo dvikovai, Lietuvos krepšinio lygos vadovai kartu su „Žalgirio“ ir „Ryto“ komandų vadovais, taip pat „Žalgirio“ ir „Twinsbet“ arenų apsaugos vadovais organizavo ...

Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas prakalbo, kad buvęs ministras Arvydas Anušauskas ir jo komanda nesiderėjo bei nepasirašė sutarčių dėl antrojo mechanizacijos etapo, kurio metu du papildomi batalionai bus aprūpinti „Boxer“ platformos pėstininkų kovos mašinomis. „Jei sutartys kažkur ir buvo – tai tik galvoje“, – kalbėjo ministras.

Garsiojo nušalinto Prezidento Rolando pakso rėmėjo ir patarėjo Jurijaus Borisovo valdose Trakų rajone vėl gausus valdininkų, tikrintojų ir net teisėsaugininkų desantas. Visi jie ieško ten esančio neteisėto statinio – 300 metrų ilgio požeminės šaudyklos. Statinys kažkada užfiksuotas net nuotraukoje iš oro, tačiau šalies kontroliuojantiems pareigūnams niekaip nepavyksta nei į šaudyklą patekti, nei jos surasti, jau nekalbant apie neteisėto statinio nugriovimą.

Visuomenėje kyla klausimų dėl karo grėsmės stebint, kaip politikai ar analitikai piešia blogiausius scenarijus – kad konfrontacija tarp Rusijos ir NATO gali įvykti, kad kliūtų Baltijos šalims. Žinių radijo laidoje „Pasiaiškinam?“ ekspertai neslėpė, kad ekonomika dėl karo baimės Lietuvoje keičiasi, nes žmonių reakcijų yra įvairių. Tačiau efektai Lietuvos ekonomikai yra ne tik neigiami, dalyje sektorių reakcija į karą rodo Lietuvos ekonominį pranašumą.

Krašto apsaugos ministerija (KAM) antradienį pranešė steigianti kariuomenės kibernetinės gynybos valdybą. Sprendimas dėl šio struktūrinio kariuomenės padalinio ministerijoje priimtas dar praėjusiais metais, o šių metų pradžioje tam pritarė Valstybės gynimo taryba. Dabar dėl jo dar turės apsispręsti Vyriausybė, nurodoma pranešime.

Kol Ukraina kaunasi už savo išgyvenimą, Putinas imasi grasinimų ir kitoms kaimynėms. Daugiausiai jų sulaukia Baltijos šalys. Tačiau ekspertai sutaria, kad bene didžiausias pavojus gresia Lietuvai. Mūsų šalis turi ne tik sausumos koridorių su Lenkija, bet ir istorinę atmintį.

Prezidentas Gitanas Nausėda šaukė Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdį dėl dronų pajėgumų vystymo Lietuvos kariuomenėje. VGT nusprendė, kad dronų pajėgumas Lietuvos kariuomenėje turėtų būti parengtas veikti iki 2027-ųjų.

Valstybės saugumo departamentas (VSD) įvertinęs situaciją po išpuolio Rusijoje ketvirtadienį posėdyje konstatavo, kad teroro akto grėsmės lygis Lietuvoje išlieka žemas.

Nacionalinis kibernetinio saugumo centras (NKSC), siekiamas stiprinti šalies kibernetinį atsparumą, šiais metais organizuos arba koordinuos specialistų dalyvavimą septyniose saugumo pratybose.

Lietuvoje pernai sulaikyti du žmonės, kurie įtariami šnipinėję Baltarusijai. O kelios dešimtys įmonių, veikiančių Lietuvoje, padeda Rusiją aprūpinti sankcionuotomis prekėmis, kurių tiekimo schemas organizuoja Kremliaus specialiosios tarnybos. Tai paaiškėjo saugumui ir karinei žvalgybai paviešinus metinę grėsmių ataskaitą. Joje skelbiama, kad Lietuvoje neregėtą aktyvumą įgavo Lukašenkos KGB agentai, o grėsmė Lietuvai dėl Rusijos agresijos nuolatos auga.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė pareiškė, kad Lietuvos užpuolimo atveju kaimyninė Lenkija neprivalėtų siųsti karių ir mūsų ginti - esą tą riboja vidiniai Lenkijos teisės aktai. Toks I. Šimonytės pasisakymas sulaukė audringos kai kurių politikų reakcijos. Buvęs premjeras Saulius Skvernelis vadina jį skandalingu: kritikuoja, kad Šimonytė, viešai kalbėdama tokius dalykus, išduoda Lietuvos interesą ir daro paslaugą Maskvai.

Šeštadienį Vytauto Didžiojo karo muziejuje Kaune atidaryta paroda „Kartu mes esame stiprūs“, skirta Lietuvos narystės NATO 20-mečiui pažymėti. Parodos atidaryme dalyvavęs krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas atkreipė dėmesį, kaip per narydstės metus keitėsi šalies kariuomenė. „Nedrįsčiau lyginti Lietuvos kariuomenės pajėgumų tuo metu ir dabar.

Jungtinių Valstijų (JAV) atsargos generolui Benui Hodgesui įspėjus, jog karo atveju Lietuva turi būti pasirengusi bent dvi savaites atsilaikyti savo jėgomis, krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas patikino, kad tokie teiginiai yra „laužti iš piršto“. B. Hodgesas praplėtė savo mintį ir teigė, kad Lietuva turi būti pasiruošusi gintis pati įvykus nepalankiausiam scenarijui bei išvardijo svarbiausius dalykus, į ką turėtų būti atsižvelgiama, norint apsiginti dvi savaites.

Keliautojams Kauno oro uoste nebereikės kaip anksčiau iš rankinio bagažo krapštyti indelių su skysčiais, traukti telefonų ar kompiuterių. Mat šiame oro uoste paprastėja keleivių bagažo patikra. Ten sumontuoti modernūs skeneriai, kurie paspartins keliautojų patikrą. Taip pat tikimasi, kad naujoji įranga padės išvengti vasarą Vilniaus oro uosto darbą paralyžiavusių milžiniškų eilių. Tiesa, Vilniui naujų skenerių dar teks palaukti – jie bus įdiegti tik po oro uosto rekonstrukcijos.

Danija ketvirtadienį pranešė, kad su Kyjivu sudarė 10 metų saugumo susitarimą. Panašius dokumentus neseniai Kyjivas pasirašė su Berlynu, Londonu ir Paryžiumi. „Susitarimas reiškia, kad būsima karinė ir civilinė parama bus nustatyta dvišaliu politiniu susitarimu ateinantiems 10 metų“, – sakoma Danijos užsienio reikalų ministerijos pranešime. Parama bus finansuojama iš Danijos Ukrainos fondo, kurio vertė šiuo metu siekia 69,1 mlrd. kronų (9,3 mlrd. eurų), sakoma jame.

Po praėjusią savaitę vykusios Miuncheno saugumo konferencijos Lietuvos diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis neslėpė slogių nuotaikų ir įspėjo – saugumo situacija išties yra prasta. Visgi, krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas tvirtina priešingai ir, vertinant saugumo situaciją Europoje, ragina koncentruotis ne į emocijas. Anot politiko, NATO formatuose nuotaikos yra kitokios nei kai kurie politikai komunikuoja viešai, o valstybės imasi realių veiksmų telkiant paramą Ukrainai.

Kinija pasiūlė ilgametei strateginei partnerei Vengrijai paramą viešojo saugumo srityje, neapsiribojant tik prekybos ir investicijų reikalais, pirmadienį pranešė „Reuters“. Kinija tikisi sustiprinti teisėsaugos ir saugumo ryšius su Vengrija, abiem šalims minint 75-ąsias dvišalių santykių metines, praėjusią savaitę per retą susitikimą su ministru pirmininku Viktoru Orbanu sakė Kinijos viešojo saugumo ministras Wang Xiaohong, pranešė oficialioji naujienų agentūra „Xinhua“. Vizito Budapešte metu ...

„Hanner“ vadovas Arvydas Avulis tvirtina, kad Nacionalinio stadiono ir gynybos finansavimo temos Lietuvoje neturėtų būti priešinamos. Pasak jo, šalyje turi būti teikiamas prioritetas gynybai, bet gyvenimas dėl to neturi sustoti bei reikia kalbėti ir apie kitas investicijas. „Nemanau, kad viską turime užmiršti, atsisakyti ir pradėti galvoti, kaip iškasti apkasus, įrengti slėptuves ir kaip ruošimės karui. Turėtų būti viskas ir nuo mūsų psichologinės sveikatos labai daug priklausys.

Prezidentui Gitanui Nausėdai sukritikavus krašto apsaugos sistemos požiūrį į dronų pajėgumų vystymą šalyje, Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociacijos vadovas Vaidas Sabaliauskas sako, kad verslui trūksta bendradarbiavimo su kariuomene. Tuo metu Krašto apsaugos ministerijos (KAM) bei Lietuvos kariuomenės atstovai sako, kad bendri projektai sėkmingai vyksta.