Pasak PAGD Komunikacijos skyriaus vedėjos Vidos Šmigelskienės, jei būtų įvesta karo padėtis ar nutiktų kita ekstremali situacija, yra keli internetiniai puslapiai, kurie praverstų ir užtikrintų žmonių saugumą. Labai yra svarbu kaupti maisto produktus, kurie yra žmonėms įprastai mėgstami, tačiau yra ir tokių, kurių nederėtų laikyti.
„Apie tai, kokios galimos nelaimės mūsų šalyje (gamtinės kilmės, ekologinės, techninės kilmės ar socialinio pobūdžio), kaip joms pasiruošti, kaip elgtis, išgirdus perspėjimo signalą ir kt. išsamią informaciją galima rasti Lietuvos pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms svetainėje www.LT72.lt.
Čia taip pat galima rasti išsamų maisto atsargų sąrašą (svarbiausia yra vandens atsargos, turistinis, sausas davinys, konservai ar kitas, Jums skanus, lengvai paruošiamas kaloringas maistas).
Svarbu, kaupti tuos produktus, kurie Jums yra įprasti, jau ragauti, organizmo toleruojami. Taip pat rekomenduojama turėti saldumynų ir skanumynų (kiekvienam individualiai, kas ką mėgsta). Maistas turi būti pritaikytas pagal mitybos ypatumus: kūdikiai, vegetarai ir pan. Nepatartina kaupti lengvai gendančių produktų, kaip žuvies konservų ir panašiai“, – paaiškino moteris.
Svarbu: trys pirmosios paros
Maisto atsargų turėtume būti pasiruošę mažiausiai trims paroms.
„Maisto atsargų reikėtų turėti mažiausiai 72 valandoms (trims paroms). Vandens atsargų vienam asmeniui 72 valandoms reikėtų 6 litrų (parai 2 litrai geriamojo vandens vienam asmeniui). Maisto atsargų suaugusiam asmeniui patartina turėti parai 1,5-2 tūkst. kalorijų vertės“, – įvertino moteris.
Patariama su savimi turėti išvykimo krepšį, namuose – įrengtą atsarginį elektros šaltinį bei kitų svarbių dalykų.
„Bet kokios ekstremaliosios situacijos atvejui patariama turėti pasiruošus išvykimo krepšį, kuriame ir būtų sudėtos visos būtiniausios priemonės. Išsamų išvykimo krepšio turinį galima rasti toje pačioje www.LT72.lt svetainėje.
Taip pat namuose svarbu turėti atsarginį elektros šaltinį (nuo elektros generatoriaus iki žibintuvėlio), informacijos priėmimo ryšio priemones (nepriklausomą nuo elektros šaltinio radijo imtuvą ir kt.), vaistinėlę su įprastiniais ir specialiai, gydytojo paskirtais, vaistais (bent savaitės laikotarpiui).
Reikalinga turistinė dujinė viryklė maisto gamybai. Taip pat būtinos vandens atsargos (sanitariniams poreikiams), higienos priemonės Jei turite naminių gyvūnų, atitinkamai maisto atsargų“, – teigė specialistė.
Jei kiltų pavojus – apie tai įspės garsinės sirenos ir kiti pranešimai
Anot V. Šmilgeskienės, yra keli svarbiausi komunikacinai patarimai, kurie informuotų visuomenę apie šaliai ištikusį pavojų.
„Gyventojai perspėjami apie nelaimes gali būti garsinėmis sirenomis, trumpaisiais pranešimais į mobiliuosius telefonus, per nacionalinį radiją ir televiziją. Todėl reikėtų sekti šių šaltinių informaciją arba oficialias valstybės institucijų svetaines. Taip pat informacija gali būti perduodama pasiuntinių pagalba.
Gyventojams patartina iš anksto su šeimos nariais aptarti komunikavimo šaltinius, susitikimo vietas ir kt. veiksmus, ekstremalios situacijos atveju, sudarant šeimos planą. Papildomai būtina turėti baterijomis pakraunamą arba dinaminį nedidelį radijo imtuvą, rekomenduojama pasirūpinti powerbank‘u, turėti mažas nešiojamas saulės baterijas, elektros generatorių (namuose), SIM kortelių adapterį, racijas.
Kraštutiniu atveju ir esant galimybei oficialių transliuotoją būtų galima klausyti automobilyje esančio radijo imtuvo pagalba, todėl patartina iš anksto būti susiradus ir nusistačius Lietuvos radijo bangas“, – kalbėjo PAGD Komunikacijos skyriaus vedėja V. Šmigelskienė.
Geriau būti pasirengus
Prieš kurį laiką apie panašias problemas, kaip būti pasirengus, jei Lietuvos saugumui ištiktų bėda, „Žinių radijo“ laidoje kalbėjo Pilietinės visuomenės instituto vadovė, politologė dr. Ieva Petronytė.
Nuogąstavimų kyla ir dėl visuomenės pasiruošimo ekstremalioms situacijoms. I. Petronytė pasakoja, jog vykdytos apklausos atskleidžia, jog apie 40 proc. Lietuvos žmonių neturi susikaupę pakankamai maisto ar vandens atsargų, jei šalį ištiktų kritinė situacija.
Tokia pati dalis visuomenės narių taip pat nežino kur reikėtų evakuotis ar pasislėpti, o vos 38 proc. kalba su šeimos nariais, ką reikėtų daryti susidūrus su pavojumi.
Be to, politologė priduria kad žmonės, dalyvaujantys pilietinėse organizacijose, taip pat yra geriau pasiruošę ir nusiteikę veikti įvairių ekstremalių situacijų akivaizdoje.
Galėjimas laisvai reikšti nuomonę – demokratinė vertybė
Įtemptos geopolitinės situacijos akivaizdoje, dažnai kyla klausimų, ką reikėtų daryti su tais žmonėmis, kurie atvirai dalinasi antivalstybine retorika ir kenkia valstybei. Moteris teigia, kad jei retorikos neperžengia įstatymų ribų ir nekursto nesantaikos, tuomet imtis tramdančių veiksmų negalima.
O demokratinėje valstybėje visuomenės grupės privalo turėti teisę išsakyti savo nuomonę. Visgi ji pabrėžia, kad žmonės, norintys išreikšti nepritarimą išsakomai nuomonei, neturėtų tylėti.
„Mes kaip visuomenė galime pasakyti, kad turime kitą balsą. Kuris yra ryškesnis, kuris yra galingesnis ir mes tos pozicijos nepriimame, kurią ta grupelė žmonių reiškia. Tai svarbiau yra reakcija, nenutylėti ir nesudaryti klaidingo palaikymo tyla“, – kalbėjo I. Petronytė.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
O kur bėgti, į kurią pusę lėkti, taip niekas ir nepaaškina, tik visokie gasdinimai.
Trečias pasulinis karas tuoj. Laikote pinigus banke- bus karas, bus blogai, ligoninės nepasiruošę- dar blogiau. O kiek priviso visokių politologų- bus blogai bus negerai.
Gal vieną kartą BAIKIM su tuo bauginimu.
O gal manot, kad išgąsdintais žmonėmis kaip idiotais lengviau manipuliuoti.
Matyt kažkam tai naudinga
