Tomas Janeliūnas apie Vakarų ryžtą ginti mus: vis dar esame posovietikai, tad kodėl neatidavus Baltijos šalių?

Apie tai, ar JAV yra pasiruošusi ginti Europą, Tarptautinių santykių ir politikos mokslo instituto (TSPMI) profesorius Tomas Janeliūnas kalbėjo naujienų portalo tv3.lt laidoje „33 min. su Artūru Anužiu“. 

Pasak profesoriaus Janeliūno, akivaizdu, kad Amerika bando išvengti karo su Rusija. Kariauti nenori nei viena iš dviejų JAV esančių partijų, tačiau ypač priešiškai nusistatę dėl pagalbos Europai ir Baltijos šalims yra respublikonai ir Donaldas Trumpas. 

TAIP PAT SKAITYKITE:

Politologė Rima Urbonaitė apie konservatorių rinkiminę taktiką: Ir gudrios vištos kartais išsidilgina vieną vietą

Atsargos pulkininkas Guzevičius apie rusų pratybas prie Lietuvos: įsiveržimas galimas bet kurią minutę

NATO ruošiasi galimam karui: rengiami ne tik gynybos, bet ir masinės evakuacijos ir gelbėjimo planai

„Visi tie klausiamai JAV politikams yra tikrai trečioje, ketvirtoje, penktoje vietoje. <...> Respublikonų kandidatai ir tas pats Donaldas Trumpas yra susitelkę į vidaus klausimus. <...> D. Trumpas labai akivaizdžiai yra pareiškęs, kad amerikiečiai turėtų atsitraukti iš Europos, nes patys europiečiai turėtų rūpintis savo saugumu. <...>

Tas atsitraukimas iš Europos yra tikrai prastas signalas mums, nes respublikonų pergalės atveju, mes galime matyti labai konkrečius žingsnius, tarkim, kad ir išvedant JAV karius iš Europos arba čia, Europoje, gerokai sumažinant JAV karių skaičius“, – pasakoja T. Janeliūnas. 

Silpnėja ir pati Amerika 

Pašnekovas tvirtina, kad amerikiečiai paprasčiausiai pavargsta nuo turėtos atsakomybės. Šiandien jiems už Europos saugumą svarbiau išlaikyt savo aukštą ekonominį lygį ir technologinį pranašumą prieš Kiniją. Tad tiek demokratai, tiek respublikonai bando spausti europiečius patiems labiau prisidėti prie gynybos išlaidų ir savo saugumo. Mat Amerika nori pereiti prie sau reikšmingų problemų.

Toks Amerikos pozicijos pokytis, anot eksperto, ryškėja dėl pasikeitusių šalies lyderių. Negana to didžiulis kiekis amerikiečių apskritai nesidomi užsienio politika, tad Europos tema jiems nėra aktuali. 

„Lyderiai vis labiau pataikauja visuomenei, jie nemano, kad turi spręsti tas problemas, kurios kyla, kaip anksčiau būdavo“, – aiškina pašnekovas. 

Atsitraukimą nuo Europos lemia ir pačios Amerikos silpnėjimas. Profesorius teigia, kad mažėjant įtakai ir prarandant ekonominį pranašumą prieš Kiniją, JAV paprasčiausiai neturi noro kariauti didelio karo su Rusija, mat tai reikalautų absoliutaus ekonomikos įdarbinimo. 

„Iš tikrųjų amerikiečiai irgi savotiškai užmigo ant savo galios laurų. Jau nuo Barako Obamos laikų buvo galima matyti, kad karinė galia amerikiečių po truputį mažėjo. <...> Tai, aišku, yra nepalyginama su tuo, kaip yra susilpnėjusi Vakarų Europos karinė galia, bet JAV pusėje lygiai taip pat tų silpnėjimo požymių galima matyti.

Ir tai, matyt, verčia susilaikyti nuo grasinimų tai pačiai Rusijai ar Kinijai, nes suprantama, kad tai nebebus toks dominavimas, kuris galėjo būti Šaltojo karo metu arba po Antrojo Pasaulinio karo pabaigos“, – aiškina svečias. 

Lietuva Amerikai antraeilė valstybė 

Ir visgi, amerikiečiai Lietuvą ir kitas Baltijos šalis vis dar asocijuoja su Rusija. Amerikai mes esame antraeilės valstybės, kurių okupacija Vakarams apskritai neturėtų įtakos. Priešingai, prisitaikymas prie Kremliaus ir taikus susitarimas su Putinu, perleidus Lietuvą po jo sparnu, reikštų išblėsusią karo baimę Amerikai ir kitoms Vakarų šalims. 

„Mes vis dar esame Rytų europiečiai, vis dar esame posovietikai, kaip tai žiauriai beskambėtų. Bet Vakarų visuomenėse, tų pačių amerikiečių akyse, mes vis dar esame ten kažkur šalia Rusijos. Taigi kodėl, įvykus kažkokiam konfliktui, nepriėmus Rusijos sąlygų ir neatidavus Baltijos šalių vardan to, jog išvengtų didelio karo su Rusija, išvengtų, galbūt, branduolinės eskalacijos“, – tvirtina TSPMI profesorius. 

Pasak Janeliūno, tokią Amerikos poziciją jaučia ir Kremlius, mat vos Putinui pagrasinus branduoliniais ginklais, Vakarai lyg niekur nieko atsitraukia. 

„Vakarai iš tikrųjų susigūžta ir pasako, kad okey, mes tikrai padarysime viską, kad tik išvengtume to. Tai yra toks įprastas metodas, kuris kartojasi jau keletą metų, galbūt net dešimtmetį, kuris Putinui visą laiką sužaidžia taip, kaip jis tikisi“, – kalba profesorius. 

Visą pokalbį išgirskite aukščiau esančiame vaizdo įraše.

„33 min. su Artūru Anužiu“ žiūrėkite kiekvieną trečiadienį 19 val. naujienų portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play. Laidą ketvirtadieniais 19 val. rasite TV3 televizijos YouTube kanale.