šarūnas nakas

Klaipėdos koncertų salės scenoje rugsėjo 23 dieną, trečiadienį, 18 valandą vyks magiški Broniaus Kutavičiaus oratorijų ritualai. Kamerinis choras “Aidija”, vadovaujamas Romualdo Gražinio, išpildys  kompozitoriaus oratorijas “Iš jotvingių akmens” ir “Magiškas sanskrito ratas”. Dar skambės lietuviškos sutartinės (aranžuočių autoriai – Juozas Gruodis, Kazimieras Viktoras Banaitis, Vytautas Montvila), ne vieną kūrėjų kartą maitinęs muzikos šaltinis.

Šiandien Nepriklausomybės aikštėje, prie Seimo rūmų, protestuodami prieš kultūros padėtį valstybėje, susirinks meno ir kultūros pasaulio žmonės. Savaitės pabaigoje kultūros klausimai bus diskutuojami per Kultūros kongresą.

Pirmadienį bus paskelbti šių metų Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų laureatai. Laureatai bus paskelbti po pirmadienį vyksiančio Lietuvos nacionalinių premijų komisijos posėdžio, kuriame komisijos nariai iš 12 į antrąjį turą patekusių pretendentų išrinks 6 nugalėtojus, pranešė Kultūros ministerija.

Pirmadienį bus paskelbti šių metų Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų laureatai. Laureatai bus paskelbti po pirmadienį vyksiančio Lietuvos nacionalinių premijų komisijos posėdžio, kuriame komisijos nariai iš 12 į antrąjį turą patekusių pretendentų išrinks 6 nugalėtojus, pranešė Kultūros ministerija.

Mes solidarizuojamės su Rusijos karinę agresiją patyrusia gruzinų tauta. Matėme: neva „taikdariškos“ Rusijos karinės pajėgos veikė Gruzijos žemėje kaip okupacinė jėga. Reikalaujame, kad Rusijos kariuomenė kuo greičiau būtų išvesta iš visos Gruzijos valstybės teritorijos.

Kultūros ministerijoje paskelbti šeši 2007 m. Nacionalinių kultūros ir meno premijų laureatai. Laimėtojai gaus ir po 104 tūkst. Lt.Juos išrinko Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų komitetas.

Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijas šiais metais gauti pretenduoja 30 menininkų.Kaip pranešė Kultūros ministerija, į premijas pretenduoja džiazo atlikėjai Leonidas Šinkarenka ir Dainius Pulauskas, kino menininkai Juozas Matonis ir Vytautas Damaševičius, fotomenininkas Algimantas Aleksandravičius, vertėja Ramutė Ramunienė, dainų kūrėjas ir atlikėjas Vytautas Kernagis, poetas, dailėtyrininkas Alfonsas Andriuškevičius.

Muzikiniai robotai, muzikos instrumentu paverstas žmogaus kūnas, oro burbuluose griežiantis styginių kvartetas – tik keli pavyzdžiai, ko galėtų tikėtis į šių metų „Jaunos muzikos“ festivalį balandžio 20-28 d. užklydęs klausytojas. Nešiojamieji kompiuteriai, vis sudėtingesnės programos seniai tapo neatsiejamais elektroninės muzikos atributais.

Muzikos informacijos ir leidybos centras pristato naująjį savo serijos „Šiuolaikinis kompozitorius“ leidinį – Šarūno Nako kompaktinį diską „Nuoga“. Jame įrašyti įdomiausi paskutiniojo dešimtmečio kompozitoriaus kūriniai – „Chronon“ kameriniam ansambliui (1997), „Nuoga“ simfoniniam orkestrui (2004), „Aporija“ trylikai instrumentų (2001) bei „Karūna“ pučiamųjų orkestrui (2005). Kompaktiniame diske išleisti studijiniai ir itin pavykę koncertiniai įrašai, per kuriuos atsiskleidžia įspūdinga šio me...

Šeštadienį (birželio 17 d.) Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje bus pirmą kartą atliktas kompozitoriaus Šarūno Nako kūrinys „Sapnų Venecija, ugninis meilės uraganas“ (http://www.mic.lt/lit/news_261.htm) („Vilniaus festivalio 2006“ užsakymas). Šia proga publikuojame muzikologės Veronikos Janatjevos parašytą kompozitoriaus kūrybos apžvalgą. Nuo pat savo kūrybos pradžios Šarūnas Nakas (http://www.mic.lt/lit/composer_page.

Lietuvos radijo programa “Klasika” šeštadienį 14.05 bei ketvirtadienį 15.05 pradėjo transliuoti antrąją laidų ciklo apie lietuvių muziką “Garsai ir blyksniai” dalį, kurią rengia ir veda kompozitorius Šarūnas Nakas, aktyvus kultūros publicistas ir eseistas, žurnalo "Kultūros barai" muzikos redaktorius, Lietuvos radijo laidos "Modus" bendraautoris.

14-ajai “Gaidai” artėjant prie pabaigos - muzikologės Beatos Baublinskienės pokalbis su festivalio meno vadovu, Kompozitorių sąjungos pirmininku Remigijumi Merkeliu apie “Gaidos” dabartį ir perspektyvas, šiuolaikinės muzikos situaciją Lietuvoje ir lietuviškos muzikos sklaidos galimybes pasaulyje, šiek tiek užgriebiant ir kūrybos klausimų. Manau, nesuklysiu pasakydama, kad “Gaida” yra reprezentatyviausias šiuolaikinės muzikos renginys Lietuvoje.

Įtampa tarp didžiųjų valstybių vis augo, o mažosios gūžėsi ir ieškojo atramos tai vienoje, tai kitoje pusėje. Deja, 1933 m. Vokietijoje demokratinių rinkimų būdu į valdžią atėjo nacistai, o Sovietų Sąjungoje stiprėjo stalininis genocidas prieš savo liaudį. 1939 m. prasidėjo Antrasis pasaulinis karas. Lietuvių kompozitorių muzikoje galima aptikti įdomių to laikotarpio įvykių atspindžių, dažniausiai netiesioginių.

Kauno Lietuvoje (nebūtina tai suvokti tik kaip kai kada lenkų vartojamą lietuvius pašiepiantį apibūdinimą) atsirado kone viskas, be ko toliau neapsieita: muziejai, pašto ženklai, knygų ir spaudos leidyba, opera, baletas, dainų šventės, sporto halė ir pirmieji Europos krepšinio čempionato aukso medaliai.

Dainų šventės atsirado XIX a. viduryje Austrijoje ir Vokietijoje. Nuo 1869 m. jos reguliariai rengiamos Estijoje, nuo 1873 m. - ir Latvijoje. Sunkiomis spaudos draudimo ir politinės reakcijos sąlygomis lietuvių muzikams tai buvo neįgyvendinamas dalykas, o pavienių bandymų rengti miestų dainų šventes būta tik XX a. pradžioje. 1924 m. Kaune įvyko Pirmoji Lietuvos dainų diena - valstybinės reikšmės įvykis, nors valdžia prisidėjo gana santūriai.

Šalia Kauno muzikinio teatro – taip kukliai dabar vadinasi kažkada buvusi Valstybės opera – stovi kompozitorių skulptūrų parkelis. Tas pats, kurio viename kampe 1972-aisiais susidegino Romas Kalanta. Santūrios ir gana rūsčios kūrėjų galvos smeigia žvilgsnius į dabartį: Naujalis, Sasnauskas, Mikas Petrauskas, Šimkus, Gruodis. Galima spėti, kad parkelio idėja perteikia tautos sąmonėje jau senokai stūksantį panteoną, panašų į altorėlį iš kompozitorių portretų, dažnai kabinamą mokyklose.

Dešimtmetis iki pirmosios Nepriklausomybės paskelbimo 1918 m. buvo kupinas politinių ir socialinių permainų, stipriai paveikusių kultūrinį gyvenimą. Apie tai kalbėta ankstesnėse laidose, o šį kartą gretinami įvairūs muzikiniai kontekstai - nuo lietuviškų patriotinių dainų ir latviškų romantinių pjesių iki austriško ekspresionizmo, amerikietiško preavangardizmo ir itališkų triukšmų mašinų.

Čiurlionis girdėjo liaudies dainas ne koncertuose ar iš įrašų - jų dar net nebuvo, o tiesiai iš kaimo dainininkų. Jis harmonizavo apie 40 dainų, o liaudiški motyvai aptinkami bene 80 jo kompozicijų. Apie liaudies muzikos reikšmę profesionaliai kūrybai Čiurlionis rašė ir straipsniuose. Jo propaguoti principai prigijo ir gyvuoja ligšiol.

Mikalojus Konstantinas Čiurlionis (1875–1911) buvo pirmasis lietuvių muzikas, nesitenkinęs siaurais provinciniais interesais ir stojęs į ambicingą originaliosios kūrybos kelią. Jo menui darė įtaką nepaprastai platus interesų ratas ir gili erudicija. Čiurlionis domėjosi literatūra, filosofija, numizmatika, grafika, astronomija, kosmografija, istorija, paleontologija, matematika, geologija, fizika, chemija, mėgo keliauti, fotografuoti ir muzikuoti.

XIX a. pabaigoje atsiradusi gramofono plokštelė stipriai pakeitė ligtolinį muzikos ir kultūros pasaulį. Atsirado galimybė klausytis muzikos, sukurtos ir atliekamos kituose kraštuose ir kitais laikais. Tai nebuvo pigus malonumas, tačiau įrašai palengva plito ir populiarėjo. Šiandien mes turime galimybę išgirsti XX a. pradžios lietuvių muzikos autentišką skambesį. 1907 m. Rygoje gyvenantiems lietuvių muzikams buvo pasiūlyta įrašyti šiek tiek tautiškos muzikos.

Sasnauskas buvo apdovanotas aukštu Rusijos šv. Stanislovo ordinu, pelnė Prancūzijos Akademijos karininko vardą ir Austrijos Pranciškaus Juozapo riterio kryžiaus ordiną. Čiurlionis gyrė Sasnauską už tai, kad jis pirmasis pradėjo harmonizuoti lietuvių liaudies dainas. Nors Sasnauskas nesimokė kompozicijos, jo dainos “Kur bėga Šešupė” ir “Jau slavai sukilo” nuo pat XX a. pradžios įėjo į lietuvių chorinės muzikos aukso repertuarą.

XIX amžiaus pabaigoje lietuvių kultūra išgyveno sunkų ir gana dramatišką laikotarpį. Carinė valdžia draudė spaudą, lietuviškųjų vakarų rengėjai buvo persekiojami ir baudžiami. Tautinis menas gyvavo mėgėjiškomis formomis, profesionalioji kūryba buvo labai negausi ir reta.

XIX amžius, toks svarbus Lietuvos istorijai, mums skęsta tarsi ūkanose: prisimename vieną kitą reikšmingesnį įvykį, bet beveik nepajėgiame kalbėti apie kultūrą, sunkiai vardijame žymiausius kompozitorius ir jų kūrinius. Kodėl taip atsitiko, bus bandoma išsiaiškinti pirmojoje "Garsų ir blyksnių" laidoje. Laidos autorius - kompozitorius Šarūnas Nakas, laidą kartu su Lietuvos radiju rengia Lietuvos muzikos informacijos ir leidybos centras, remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas.

Šią savaitę pasirodė naujas žurnalo “Muzikos barai” numeris su “Auksiniu CD”. “Auksinis diskas” - tai prizas (skulptūrinė kompozicija ir CD), kurį nuo 2001 m. Lietuvos muzikų sąjunga ir UAB “Baltic Optical Disc” kasmet skiria geriausiems metų Lietuvos atlikėjams: kolektyvui, instrumentininkui, dainininkui ir džiazo muzikos interpretuotojui.

Ar šiandien madinga klausytis lietuviškos muzikos? Tai ne retorinis klausimas: klausiama ne apie pramoginę, o rimtąją lietuvišką muziką, kuri koncertuose, radijo ir televizijos programose skamba ne taip jau dažnai. Gatvėje pakalbintas praeivis tikriausiai nedaug žino apie žymiausius kompozitorius, muzikos parduotuvėse randame gal tik keliolika lietuvių profesionaliosios muzikos kompaktinių plokštelių, o spaudoje pasirodančiuose straipsniuose - bemaž tik naujausių įvykių apžvalgą.

Antano Mončio namuose-muziejuje Palangoje greta nuolatinės šio skulptoriaus kūrinių ekspozicijos jau ketveri metai rengiamos šiuolaikinio meno parodos. Gegužės 3 d. čia bus atidaryta naujų Eglės Jovaišaitės, Jurgos Užkurnytės, Algio Lankelio kūrinių paroda, taip pat bus atliktas akustinis Šarūno Nako performansas. Projektas “Menas kurorte” pristato dvidešimties parodų ir tiek pat jas palydinčių edukacinių paskaitų-pokalbių ciklą. Dviem žodžiais apibrėžta projekto idėja - skaidri ir paprasta.

Kovo 28 dieną Didysis Vilniaus teatras (DVT) pradės savo oficialųjį sezoną naujoje vietoje - Vilniaus centre, Jakšto g. 9. Iš viso iki birželio 1 dienos DVT žiūrovams ketina pristatyti keturis naujus teatro, šokio, džiazo ir naujosios muzikos projektus.