Čiurlionis girdėjo liaudies dainas ne koncertuose ar iš įrašų - jų dar net nebuvo, o tiesiai iš kaimo dainininkų. Jis harmonizavo apie 40 dainų, o liaudiški motyvai aptinkami bene 80 jo kompozicijų. Apie liaudies muzikos reikšmę profesionaliai kūrybai Čiurlionis rašė ir straipsniuose. Jo propaguoti principai prigijo ir gyvuoja ligšiol.
Ankstyvoji Čiurlionio fortepijoninė kūryba - labai romantiška, joje stipri lenkų fortepijoninės ir saloninės muzikos įtaka, dažni šokių muzikos ir liaudies dainų motyvai. Vėlyvoji fortepijoninė kūryba daug neišbaigtesnė, tačiau nepalyginamai originalesnė. Kaip tik čia atsiranda garsusis Čiurlionio muzikos stilius: niūrus, dramatiškas, polifoniškas ir nestokojantis paralelių su tuo metu vis intensyvėjančia tapytojo praktika.
Vėlyvieji fortepijoniniai kūriniai atliekami daug rečiau, nei romantiniai ankstyvieji. Tačiau vėlyvuosiuose pjesėse ir jų cikluose randama daug įdomių, su moderniausiais XX a. pirmosios pusės muzikos reiškiniais susisiejančių dalykų, išskiriančių Čiurlionį iš daugelio lietuvių kompozitorių kaip konceptualų novatorių ir originalų ieškotoją. Sunku spėlioti, kokią muziką būtų rašęs Čiurlionis, jei jam būtų buvę lemta gyventi keliais dešimtmečiais ilgiau, bet ir tie neskaitlingi kūriniai, kuriuos jis parašė apie 1907 m., išlaisvina lietuvių muzikos istoriją iš provincialumo gniaužtų.
"Garsų ir blyksnių" autorius - Šarūnas Nakas, laida transliuojama šeštadienį 14.05 val. ir kartojama trečiadienį 23.00 val. per Lietuvos radijo "Klasikos" programą.
