XIX amžiaus pabaigoje lietuvių kultūra išgyveno sunkų ir gana dramatišką laikotarpį. Carinė valdžia draudė spaudą, lietuviškųjų vakarų rengėjai buvo persekiojami ir baudžiami.
Tautinis menas gyvavo mėgėjiškomis formomis, profesionalioji kūryba buvo labai negausi ir reta. Rimtoji muzika skambėjo tik didžiausiuose miestuose, o ryšys su Europa buvo savotiškas: muzikai poveikį darė ne tiek didžioji akademinė tradicija ir originalioji kūryba, bet vadinamuosiuose pakraščiuose vykstanti ir į provincialius poreikius nukreipta veikla. Gyvavo keletas dvarų orkestrų, grojusių daugiausia europinę klasikinę ir romantinę muziką, o tautinė profesionalioji muzika brendo vargonininkų ir bažnyčių chorų dėka.
Pirmasis profesionalus lietuvių kompozitorius buvo Juozas Naujalis (1869-1934), kūręs religinę, chorinę ir instrumentinę muziką, harmonizavęs liaudies dainas. Jo veikla buvo labai plati: Naujalis įkūrė ir vadovavo vargonininkų ir dirigentų kursams, dirbo Kauno dvasinės seminarijos profesoriumi ir Katedros vargonininku, įkūrė slaptą “Dainos” chorą, atidarė pirmąjį lietuvišką knygyną, leido pirmąjį muzikinį žurnalą “Vargonininkas” ir vargonininkų kalendorių, įsteigė privačią muzikos mokyklą, vėliau tapusią Lietuvos konservatorija, dirigavo trijose pirmosiose Lietuvos dainų šventėse.
“Garsų ir blyksnių” autorius - Šarūnas Nakas, laida transliuojama šeštadienį 14.05 ir kartojama trečiadienį 23.00 per Lietuvos radijo “Klasikos” programą.
