XIX a. pabaigoje atsiradusi gramofono plokštelė stipriai pakeitė ligtolinį muzikos ir kultūros pasaulį. Atsirado galimybė klausytis muzikos, sukurtos ir atliekamos kituose kraštuose ir kitais laikais. Tai nebuvo pigus malonumas, tačiau įrašai palengva plito ir populiarėjo. Šiandien mes turime galimybę išgirsti XX a. pradžios lietuvių muzikos autentišką skambesį.
1907 m. Rygoje gyvenantiems lietuvių muzikams buvo pasiūlyta įrašyti šiek tiek tautiškos muzikos. Kompozitorius, vargonininkas, dainininkas ir chorų vadovas Aleksandras Kačanauskas (1882–1959) subūrė keletą įvairios sudėties ansamblių ir įrašė pirmuosius lietuvių muzikos pavyzdžius: liaudies dainas, Juozo Naujalio ir Česlovo Sasnausko kūrinius, kelis numerius iš savo paties operečių.
Panašiai dirbo ir Vilniaus lietuviai: “Rūtos” draugijos choras įrašė pluoštą populiarių lietuviškų kūrinių, o Juozo Naujalio ir Česlovo Sasnausko giesmes padainavo šiandien dar nenustatytos asmenybės sopranas. 1911 m. padaryti bene unikaliausi to laikotarpio įrašai: įrašytas Valkininkų bažnytinio choro dainavimas, pasižymintis įdomiu stiliumi, apjungiančiu tipišką bažnytinio giedojimo tradiciją ir dzūkišką kaimišką dainavimą.
1909 m. Eduardas Volteris įvairiose Lietuvos vietose į vaško volelius įrašinėjo lietuvių liaudies muziką. Ypač įdomūs pirmieji skudučių sutartinių įrašai iš Jūžintų kaimo netoli Rokiškio, neseniai publikuoti didžiulėje pasaulinėje vaško volelių antologijoje iš Berlyno fonogramų archyvo rinkinių.
“Garsų ir blyksnių" autorius - Šarūnas Nakas, laida transliuojama šeštadienį 14.05 ir kartojama trečiadienį 23.00 per Lietuvos radijo "Klasikos" programą.
