sankcijos

Irano revoliucinė gvardija šeštadienį išbandys daugiau raketų per savo pratybas, Teheranui įtūžus dėl ankstesnę dieną JAV paskelbtų sankcijų. Įtampa tarp Vašingtono ir Teherano smarkiai padidėjo, kai praeitą mėnesį į valdžią atėjęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas pažadėjo imtis griežtų veiksmų prieš šiitišką respubliką, anot jo, toliau nusiteikusią kenkti Amerikos interesams ir jos sąjungininkams.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį paskelbė naujų sankcijų Irano ginkluotės pirkimų tinklui ir išprovokavo piktą Teherano atsaką. Pareigūnai sakė, kad naujosios priemonės yra atsakas į neseniai Irano atliktą balistinės raketos bandymą ir jo palaikymą Jemene veikiantiems husių sukilėliams, pastaruoju metu smogusiems vienam Saudo Arabijos karo laivui.

Rusijos federalinė saugumo tarnyba (FSB) trečiadienį nurodė įvesti sienos su Baltarusija kontrolę, bet Minskas šio žingsnio kol kas nekomentuoja, pranešė žiniasklaida. "Baltarusijos užsienio reikalų ministerija ir Valstybinis sienos apsaugos komitetas kol kas susilaiko nuo bet kokių komentarų šia tema", - trečiadienio vakarą pranešė televizija ONT.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) penktadienį pareiškė, kad dar per anksti kalbėti apie sankcijų Rusijai panaikinimą, pranešė naujienų agentūra AFP.

Kadenciją baigiantis JAV prezidentas Barackas Obama penktadienį dar metams pratęsė sankcijas Rusijai, paskelbtas 2014 metais dėl krizės Ukrainoje, pranešė Baltieji rūmai. Prezidento įsakas turės būti paskelbtas federalinės administracijos oficialiajame leidinyje ir pateiktas Kongresui. Be to, B.Obama penktadienį išsiuntė Atstovų Rūmų ir Senato pirmininkams laišką ir informavo juos apie pratęsiamas sankcijas Rusijai, kurių terminas turėjo sukakti kovą.

Situacijoje, kai Rusijos valdančiojo režimo veiksmai tebėra sunkiai prognozuojami (ypač po geopolitinės avantiūros užgrobti Krymą), nelieka nieko kito, kaip nukreipti dėmesį į oficialius dokumentus, kuriuose formuojami tam tikri strateginiai šios valstybės tikslai ir uždaviniai. Lapkričio pabaigoje ir gruodžio pradžioje prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė dvi atnaujintas doktrinas: viena jų skirta Rusijos Federacijos užsienio politikos koncepcijai, kita – šalies informaciniam saugumui.

Graikijos policija pirmadienį neutralizavo bombą prie Darbo ministerijos Atėnuose po telefonu pareikšto perspėjimo, pranešė vienas šaltinis policijoje. Sprogmenų specialistai susprogdino kuprinę, rastą prie įėjimo į ministerijos pastatą sostinės centre. Žmonės per šį incidentą nenukentėjo. „Tai buvo bomba su laiko sprogdikliu“, – naujienų agentūrai AFP sakė šaltinis policijoje, kuris pridūrė, kad užtaisas buvo „sugedęs“, nes nustatytu laiku nesprogo.

Vos tik paskelbus, kad Lietuva kartu su praktiškai visomis Europos Sąjungos (ES) narėmis įsipareigoja priimti pabėgėlius iš karo alinamų kraštų, užvirė aštrios diskusijos dėl tautiečių saugumo. Teroristiniai išpuoliai Prancūzijoje ir Belgijoje tik dar labiau sustiprino nesaugumo jausmą ir galimai pagrįstas baimes. Iš viso Lietuva jau priėmė 184 pabėgėlius iš 1105, kuriuos įsipareigojo priglausti iki 2017-ųjų pabaigos.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, jog maisto produktų embargas, kurį Rusija įvedė reaguodama į Vakarų sankcijas dėl Krymo aneksijos ir paramos separatistams Ukrainos rytuose, bus tęsiamas kiek įmanoma ilgiau. „Į ausį galiu pašnibždėti: tęsime kuo ilgiau“, – pareiškė V.Putinas susitikime su patriotinės organizacijos „Visos Rusijos liaudies frontas“ aktyvistais, atsakydamas į klausimą dėl embargo atšaukimo perspektyvų.

JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) ir Europos lyderiai penktadienį pabrėžė, kad būtina palaikyti bendradarbiavimą per tarptautines organizacijas, tarp jų ir NATO, taip pat tvirtino, jog būtina tęsti sankcijas Rusijai dėl konflikto Ukrainoje. Per šias derybas, kuriose po sukrečiančių rinkimų JAV, kur prezidentu išrinktas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas), šešios derybų dalyvės sutarė, kad karą Sirijoje galima užbaigti tik diplomatinėmis priemonėmis.

Prieš dvejus metus Rusijai paskelbus maisto produktų embargo Lietuva buvo įvardinta kaip labiausiai pažeidžiama ekonomika Europos Sąjungoje, tuo tarpu Rusijos rublio nuvertėjimas ir ekonomikos susitraukimas reiškė mažėsiančią ir kitų prekių bei paslaugų paklausą. Tačiau žiūrint vien į ilgalaikę visos Lietuvos pramonės augimo trajektoriją įžvelgti Rusijos krizės įtaką gana sunku.

Europos Sąjunga ketvirtadienį ėmėsi sankcijų dar prieš 10 aukščiausio rango Sirijos pareigūnų dėl jų dalyvavimo „žiauriose represijose“ prieš civilius gyventojus. „Šie asmenys ... yra aukšto rango kariuomenės pareigūnai ir su režimu susiję aukšto rango veikėjai“, – nurodoma pranešime. Praėjusią savaitę ES lyderiai susitarė griežtinti sankcijas Sirijos prezidento Basharo al Assado režimui dėl antro didžiausio šalies miesto Alepo puolimo.

Praėjusią savaitę LKL čempionato septintojo turo rungtynės tarp Panevėžio „Lietkabelio“ ir Prienų – Birštono „Vytauto“ pasižymėjo ne tik kova iki paskutinių minučių, bet ir nevaldomu emocijų proveržiu bei susistumdymu tarp žaidėjų. Lietuvos krepšinio lyga nubaudė klubus, kumščius į darbą paleidusius krepšininkus ir rungtynių nesuvaldžiusius teisėjus.

Lietuva neatmeta galimybės plėsti nacionalines sankcijas Rusijai, jei to nesiryš padaryti Europos Sąjunga (ES) visos bendrijos mastu, sako užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. „Lietuvos žinių“ kalbintas ministras teigia, kad į nepageidaujamų asmenų sąrašą svarstoma įtraukti Dūmos narius, kurie buvo išrinkti aneksuotame Kryme. Jeigu diskusijos ES dėl to užtruks, neatmetama galimybė, kad mūsų šalis įves nacionalines sankcijas. „Tai turi daugiau simbolinę nei praktinę reikšmę.

Lietuvos ir Estijos ministrai tikisi, kad tarptautinių tyrėjų paskelbtos išvados dėl Ukrainoje numušto Malaizijos keleivinio lėktuvo „atvers akis kai kuriems kolegoms“. „Sankcijos Rusijai su tuo nesusijusios, bet tai be abejonės padės atverti akis kai kuriems kolegoms“, - žurnalistams Vilniuje ketvirtadienį sakė Lietuvos diplomatijos vadovas Linas Linkevičius. L.Linkevičiui antrino ir Estijos užsienio reikalų ministras Jurgenas Ligi.

Jungtinių Tautų Saugumo Taryba sutiko pradėti rengti naujas sankcijas Šiaurės Korėjai, kai tarptautinė bendruomenė pasmerkė šios valstybės įvykdytą penktąjį branduolinį bandymą. Per penktadienį vykusį uždarą posėdį Taryba griežtai pasmerkė naujausią bandymą ir nutarė pradėti rengti naują rezoliuciją pagal JT chartijos 41-ąjį straipsnį, numatantį galimybę paskelbti sankcijas.

Europos Sąjungos (ES) Nuolatinių atstovų komitetas ( COREPER) trečiadienį pritarė siūlymui šešiems mėnesiams pratęsti sankcijas Rusijos ir Ukrainos 146 fiziniams ir 37 juridiniams asmenims, kuriuos Bendrija laiko atsakingus už krizę rytinėje Ukrainoje, pranešė naujienų agentūra „Interfax“, cituodama Europos diplomatą Briuselyje. Dabar šias ribojančias priemones turės patvirtinti ES Taryba, o vėliau apie jas bus paskelbta oficialiame Briuselio leidinyje.

Rusija palaipsniui atšauks Turkijos verslui taikomas specialiąsias ribojimo priemones, pareiškė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas. Po derybų su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu (Redžepu Tajipu Erdohanu) organizuotoje bendroje spaudos konferencijoje V.Putinas sakė, rudenį turėtų įvykti dvišalės vyriausybių atstovų derybos, o ateinančių metų pirmąjį pusmetį planuojama surengti „bendros strateginio planavimo grupės“ posėdį.

Šeštadienį Rusijos prezidento Vladimiro Putino surengto vizito į Slovėniją metu vyravo susitaikymo tonas, Rusijos vadovui, kuris spaudė rankas vietos žmonėms ir pagerbė žuvusius karius, išmėginant Vakarų ryžtą ir toliau taikyti sankcijas dėl Kremliaus vaidmens Ukrainos konflikte. Slovėnija yra tiek Europos Sąjungos, tiek ir NATO narė.

  Europos Sąjunga penktadienį oficialiai dar pusmečiui pratęsė ekonomines sankcijas Rusijai, kurios jai buvo įvestos už vaidmenį Ukrainos konflikte, rašoma Bendrijos paskelbtame pareiškime.   „2016 metų liepos 1 dieną (Europos Vadovų) Taryba pratęsė ekonomines sankcijas konkretiems Rusijos ekonomikos sektoriams iki 2017 metų sausio 31 dienos“, – rašoma pareiškime.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pratęsė Vakarų šalims, kurios Rusijai yra įvedusios sankcijas, taikomą maisto produktų embargą iki ateinančių metų pabaigos. „Pratęsti nuo 2016 metų rugpjūčio 6 d. iki 2017 metų gruodžio 31 d. atskiras specialias ekonomines priemones pagal Rusijos Federacijos prezidento 2014 metų rugpjūčio 6 d. įsaką Nr.

Europos Vadovų Tarybai nusprendus dar metams pratęsti sankcijas Rusijai, įvestas dėl Minsko susitarimo nesilaikymo ir agresijos prieš Ukrainą, Europos Sąjungai (ES) ir Rusijai tenka toliau dorotis su sukeltais sunkumais. Nors neneigiama, kad sunkumų patyrė abi pusės, neabejojama, kad Rusijai jos – skaudesnės. Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius tv3.lt portalui pasakojo, kad vis dėlto sankcijos turi didesnę geopolitinę reikšmę nei ekonominę. Ir šiuo metu nėra kitokių poveikio priemonių.

Reguliuotojams po metus trukusio tyrimo „sukritikavus“ „Nordea“ pinigų plovimo prevencijos veiklą, dabar į Švedijos banką nusitaikė Danijos policija. Policija išnagrinės, kaip banko Danijos padalinyje buvo laikomasi pinigų plovimo prevencijos taisyklių ir užbaigus tyrimą gali būti skirtos „sankcijos“, penktadienį pranešė „Nordea“. „Suvokėme, jog iš pradžių nepakankamai įvertinome, kiek laiko užima pakeisti mūsų procedūras ir kaip tai yra sudėtinga“, – pareiškė „Nordea“ vadovas Casperas von Kosku...

Rusijos vyriausybė sušvelnino prekybinio embargo režimą jautienai, paukštienai ir daržovėms, kurios bus naudojamos vaikams skirto maisto gamybai. Remiantis gegužės 27 d. potvarkiu, iš draudžiamų įvežti produktų sąrašo išbraukta galvijų mėsa, paukštiena ir jos subproduktai, daržovės (žalios, virtos arba garintos), šaldytos ir džiovintos daržovės, kurios yra skirtos vaikiškam maistui gaminti.

Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris antradienį įspėjo nesitikėti jokio pareiškimo apie Rusijai taikomų sankcijų atšaukimą, kai jis birželio viduryje lankysis toje šalyje. ES lyderiai iki birželio pabaigos turi priimti sprendimą, ar pratęsti sankcijas Rusijai, kurios jai buvo įvestos už Krymo aneksavimą ir vaidmenį konflikte Rytų Ukrainoje. Tų sankcijų galiojimo terminas baigiasi liepą.

Vokietijos užsienio reikalų ministras Frankas Walteris Steinmeieris penktadienį pareiškė mintį, kad Rusijai taikomas ES sankcijas galima būtų palaipsniui mažinti, jeigu būtų pažangos įgyvendinant taikos Ukrainoje susitarimus ir baigiant konfliktą. „Tikiuosi, kad iki birželio pabaigos bus pažangos ir mes pamatysime, ar galime mažinti sankcijas žingsnis po žingsnio, ar liksime prie dabartinių priemonių“, – sakė jis žurnalistams Taline.

Vizitą Lietuvoje pradedantis Vokietijos užsienio reikalų ministras Frankas-Walteris Steinmeieris sako, kad Europos Sąjungos (ES) šalims šią vasarą sutarti dėl sankcijų Rusijai pratęsimo bus sunkiau nei pernai. Atsakydamas į BNS klausimus, ministras taip pat pabrėžė, kad NATO, stiprindama pajėgumus Rytų Europoje, kartu turi užmegzti dialogą su Maskva, kad išvengtų krizės eskalacijos.

Lenkijos užsienio reikalų ministras Witoldas Waszczykowskis pirmadienį apkaltino Europos Sąjungos lyderius, kad jų sprendimai kertasi su Bendrijos taisyklėmis, argumentuodamas, kad stodami į bloką jo šalies žmonės įsivaizdavo jį kitokį. W.Waszczykowskis šiuo komentarus išsakė Briuselyje, Europos Komisijai ruošiantis pateikti išvadą dėl teisinės valstybės principų laikymosi Lenkijoje, kuri veikiausiai bus neigiama, įsiplieskus ginčui dėl šalies konstitucinio teismo.

Kooperatyvo „Pienas LT“ naujos gamyklos projektą remianti Lietuva gali sulaukti Europos Komisijos (EK) sankcijų, įspėja žemės ūkio ministrė. Tačiau, pasak Virginijos Baltraitienės, konsultuotis su EK bijoma, tačiau kartu baiminamasi, kad gavęs papildomų pinigų, „Pienas LT“ panaudos juos ne pagal paskirtį. „Tikrai neatmetu to, kad kažkada gali būti sankcijos didelės. Ne tik už tai, kad tuos 4 mln.

Jau praeitais metais stebėjome krentantį Lietuvos eksportą į Rusiją, tačiau ši šalis vis dar laikėsi pirmojoje vietoje mūsų partnerių sąraše. Vis dėlto, šių metų sausį įvyko didžiulės permainos. Pirmą kartą nuo 2007 metų rugpjūčio mėnesio Rusija apleido didžiausios Lietuvos eksporto partnerės pozicijas. „Eksporto sumažėjimas į Rusiją buvo išprovokuotas išorinių aplinkybių. Bet kuriuo atveju, nemanau, kad dėl to, jog Rusija prarado pirmą vietą reiktų šokinėti iki lubų ir ploti katučių.

Lietuva nusprendė žengti dar vieną žingsnį bausmių griežtinimo keliu. Nuo balandžio 1 dienos, įsigaliojus naujai Administracinių nusižengimų kodekso redakcijai, atsakomybė už narkotikų įsigijimą ir disponavimą liks įtvirtinta tik Baudžiamajame kodekse.

Nusprendus nepratęsti sankcijų Baltarusijai, kai kurie Lietuvos politikai pradėjo svarstyti, ar nereikėjo prieš tai reikalauti susitarimo dėl Astravo atominės elektrinės (AE), kuri statoma nesaugi ir vos 20 kilometrų nuo Lietuvos sienos. Kokia dabartinė Lietuvos pozicija dėl Astravo AE ir kodėl nebuvo reikalaujama prieš panaikinant sankcijas atšaukti šį projektą, domisi tv3.lt. Energetikos ministro patarėjas Mantas Dubauskas tvirtina, kad Lietuvos pozicija dėl Astravo AE nesikeičia.

Ar tikrai ES sankcijų panaikinimas Baltarusijai yra optimalus sprendimas, kaip šią savaitę tvirtino Lietuvos užsienio politikos vairininkai? Kaip bežiūrėsi, man tai panašiau į pramiegotą galimybę. Pirmiausia, visiems puikiai žinomas Astravo atominės elektrinės statybų klausimas. Iki sankcijų panaikinimo dar buvo proga kalbėti ne vien apie tai, kad kažkada nepirksime elektros iš nesaugios ir, kaip žada Baltarusija, pigiausios pasaulyje atominės jėgainės.

Europos Sąjunga (ES) pirmadienį nutarė atšaukti sankcijas Baltarusijai, tačiau lieka galioti ginklų embargas ir sankcijos keturiems asmenims, kurie kaltinami dėl iki šiol neišaiškinto žmonių dingimo. „(Sankcijos panaikintos - BNS) kaip ir buvo prognozuota, bet aš tik noriu pabrėžti, kad po posėdžio priėmėme dokumentą, kuriame išdėstyta daug įvairių kriterijų ateities santykiams.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius prognozuoja, kad Europos Sąjunga (ES) nebepratęs sankcijų Baltarusijai. Šį klausimą ES užsienio reikalų ministrai aptars pirmadienį. „Tam, kad sankcijos Baltarusijai būtų pratęstos reikia visų 28 valstybių narių vieningos pozicijos. Prognozuočiau, kad tokios vieningos nuomonės nebus. Kai kurios valstybės netgi viešai yra pasisakę už tai, kad sankcijos Baltarusijai nebūtų pratęstos“, - BNS sakė L.Linkevičius.

Rusija neketina kai kurioms Europos Sąjungos (ES) narėms taikyti galiojančių prekybos sankcijų išimčių, pareiškė Rusijos užsienio reikalų viceministras. „Mums yra žinoma, jog daugelis šių valstybių puikiai supranta visą sankcijų politikos žalą ir norėtų kuo greičiai ją baigti. Mes tokiam požiūriui pritariame, tačiau taikyti išimtis negalime, nes tai prieštarautų Pasaulio prekybos organizacijos taisyklėms“, – agentūrai „Interfax“ sakė Aleksejus Meškovas.

Europos Sąjungos teismas ketvirtadienį panaikino ES sankcijas penkiems ukrainiečiams, įskaitant du buvusius šalies premjerus, nes Bendrija neturėjo teisinio pagrindo kaltinti jų valstybės lėšų iššvaistymu.

Rusijos ir Turkijos konfliktas dėl numušto lėktuvo panašu nerimsta, o atvirkščiai, įgauna pagreitį. Praėjusią savaitę Vladimiras Putinas paskelbė, kad Turkijai bus taikomos sankcijos, uždraudžiama pardavinėti atostogų kelialapius į Turkiją. O šį antradienį Maskva pateikė ir daužiamų importuoti prekių sąrašą, kuriame dominuoja turkiški vaisiai. tv3.lt domisi, kaip tai pakeis iš Turkijos į Lietuvą importuojamų prekių kainas ir kaip tai atsilieps turizmui.

Po to, kai Turkija numušė Rusijos karinį lėktuvą, tarp šalių kilo tikras žodžių karas. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas incidentą pavadino „teroristų bendrininkų peilio dūriu į nugarą“. Tuo tarpu Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas apkaltino Maskvą melu ir, duodamas interviu CNN, V. Putino komentarus pavadino „didžiule klaida“. Tuo tarpu Rusijos pareigūnai dėlioja ekonomines sankcijas Turkijai. Tačiau ekonominis karas kainuotų per daug abiem pusėms, rašo CNN.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pateikė pasirašė sankcijų pateką Turkijai už tai, kad ši antradienį numušė Rusijos karinį lėktuvą, rašo bbc.com. Rusija nuo kitų metu panaikina bevizį rėžimą tarp Rusijos ir Turkijos, taip pat pradeda riboti Turkiškų prekių įvežimą. Tačiau ties tuo Rusija neapsistoja ir uždraudžia Turkijos organizacijų veiklą šalyje, o taip pat turkų įsidarbinimą Rusijoje.

Švedija ir Lietuva palaiko sankcijų Rusijai pratęsimą, kol nebus visiškai įgyvendinti Minsko susitarimai, antradienį pareiškė Švedijos užsienio reikalų ministrė Margot Wallstrom (Margo Valstriom). „Švedija ir Lietuva - tai valstybės, kurios Europos Sąjungoje laikosi pozicijos, kad sankcijos Rusijai turi būti pratęstos, kol bus visiškai įgyvendinti Minsko susitarimai, o visi įkaitai, tarp jų ir Nadežda Savčenko bei kiti, privalo būti paleisti“, - pareiškė Kijeve su Lietuvos užsienio reikalų minis...

Rusijai iki metų pabaigos neįgyvendinus Minsko susitarimo, jai taikomos sankcijos turėtų būti automatiškai pratęstos, sako premjeras Algirdas Butkevičius. Tai premjeras pabrėžė ketvirtadienį Rygoje vykusiame Baltijos šalių bei Ukrainos Vyriausybių vadovų susitikime, kurio pagrindinis tikslas buvo atkreipti dėmesį į tebesitęsiantį konfliktą Rytų Ukrainoje ir aptarti Minsko susitarimų įgyvendinimo eigą. „Rusijai turi būti priminta apie Minsko susitarimo įsipareigojimus.

 Vašingtonas ketvirtadienį paskelbė atšaukęs dalį sankcijų Baltarusijai – po to, kai Minskas anksčiau šiais metais paleido paskutinius savo politinius kalinius. Šis žingsnis buvo suderintas su Europos Sąjunga, kuri ketvirtadienį taip pat atšaukė daugumą sankcijų Baltarusijai.

Sankcijų suspendavimas Baltarusijai šiai šaliai yra galimybė siekti konstruktyvesnių santykių su Europos Sąjunga ir esama tikėjimo, kad šiuo šansu bus pasinaudota, sako Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. Europos Sąjunga ketvirtadienį oficialiai pristabdė daugumos sankcijų Baltarusijai galiojimą.

Europos Sąjunga ketvirtadienį oficialiai pristabdo daugumos sankcijų Baltarusijai galiojimą ir pažymi „gerėjančius santykius“, kai autoritariškasis prezidentas Aleksandras Lukašenka paleido visus politinius kalinius, sakoma ES pranešime. „Šis sprendimas priimtas, atsižvelgus į visų politinių Baltarusijos kalinių paleidimą rugpjūčio 22 dieną ir gerėjančių ES bei Baltarusijos santykių kontekstą“, – nurodoma ES pranešime.

 Europa nesididžiuoja Rusijai taikomomis sankcijomis, tačiau jas reikia tęsti, teigia užsienio reikalų ministras. Linas Linkevičius sako, jog Rusijai reikia siųsti signalus, kad ji „atsitokėtų ir pradėtų normaliai elgtis tarptautinėje arenoje“. „Todėl ir žinios mūsų turėtų būti siunčiamos ne padrąsinančios, o labai aiškios, parodančios mūsų pačių poziciją ne tik apie Siriją, bet apie Ukrainą ir kitus dalykus.

Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrai, susirinkę Liuksemburge, pirmadienį suspendavo Baltarusijai taikomas sankcijas keturiems mėnesiams po rinkimų, kuriuos penktą kartą laimėjo autoritariškasis prezidentas Aleksandras Lukašenka ir kurie vyko be incidentų, nors, anot stebėtojų, būta ir nesklandumų Vašingtono kartą pavadintas „paskutiniuoju Europoje diktatoriumi“, 61-erių A.Lukašenka sekmadienį penktą kartą iš eilės laimėjo Baltarusijos prezidento rinkimus, pelnęs, oficialiais duomenimis, 8...

Kijevas nesiruošia švelninti tono Rusijos atžvilgiu. Šalies valdžia nusprendė uždrausti į Ukrainos teritoriją įskristi Rusijos oro linijų lėktuvams, tame tarpe „Aeroflot“ ir „Transaero“, pranešė premjeras Arsenijus Jaceniukas. Šios oro bendrovės yra įtrauktos tarp į sąrašų, kurioms taikomos naujausios Ukrainos sankcijos.

Kol Rusija toliau degina, traiško, plėšo ir kitais būdais naikina „nelegalius“ europietiškus maisto produktus, žaidimų kūrėjai trina rankomis – jiems tai puikus būdas atkreipti į save dėmesį. Viena tokių, studija „Lamarck“, pristatė žaidimą „Pamaitink Rusiją“, kurio tikslas surinkti kuo daugiau sunaikinimui skirtų maisto produktų. Žaidimo principas panašus į legendinį sovietinį elektroninį žaidimą „Na palauk“, kuriame vilkas turėjo rinkti kiaušinius.