sankcijos

Jungtinės Valstijos panaikins kai kurias iš griežčiausių savo ekonominių ir prekybos sankcijų Sudano vyriausybei, penktadienį sakė administracijos aukšto rango pareigūnai. Sudanas liks „juodajame“ terorizmą remiančių valstybių sąraše ir kai kurios tikslinės sankcijos liks galioti, bet režimas padarė pažangą dėl žiaurių nusikaltimų šalies viduje nutraukimo, nurodė JAV pareigūnai. Sudano užsienio reikalų ministerija penktadienį sveikino JAV sprendimą užbaigti 20 metų trukusį prekybos embargą.

Jungtinės Valstijos antradienį paskelbė sankcijas aštuoniems Šiaurės Korėjos bankams ir 26 bankų vadovams, taip bandydamos dar labiau padidinti spaudimą Pchenjanui dėl jo vykdomų branduolinių ir raketų bandymų.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas sakė, kad vėliau ketvirtadienį paskelbs apie naujas sankcijas Šiaurės Korėjai; tai bus naujausios priemonės, kuriomis stengiamasi atgrasinti režimą tolimesnio branduolinės ir raketų programos plėtotės. „Šiaurės Korėjai skirsime daugiau sankcijų“, – sakė D.Trumpas po susitikimo su Afganistano prezidentu ketvirtadienį JT Generalinės Asamblėjos užkulisiuose, jo padėjėjams sakius, kad D.Trumpas vėliau ketvirtadienį paskelbs svarbų pranešimą.

Šiaurės Korėja pasmerkė naujausias jos atžvilgiu paskelbtas sankcijas ir pavadino jas „ydingomis, neetiškomis bei nežmoniškomis“; režimas perspėjo, kad šios priemonės tik paspartins jo branduolinės programos plėtrą, pirmadienį pranešė valstybinė Pchenjano žiniasklaida. Piktas Pchenjano pareiškimas pasirodė Niujorke prasidedant kasmetinei Jungtinių Tautų Generalinei Asamblėjai, per kurią Šiaurės Korėjos klausimas bus vienas svarbiausių.

Europos Sąjunga ketvirtadienį dar šešiems mėnesiams pratęsė sankcijas beveik 150 Rusijos ir Ukrainos pareigūnų dėl įtariamų sąsajų su karu rytų Ukrainoje. „Įvertinus situaciją, nerasta pagrindo keisti sankcijų režimą“, – pranešime skelbia 28 ES narės. Atsižvelgus į papildytą informaciją apie žuvusiuosius ir susijungusias grupes, sankcijos, tarp kurių turto įšaldymas ir draudimai keliauti, šiuo metu taikomos 149 asmenims ir 38 subjektams, įskaitant verslą, organizacijas ir politines partijas.

Jungtinių Tautų Saugumo Taryba pirmadienį balsuos dėl rezoliucijos projekto, kuriame numatomos naujos sankcijos Šiaurės Korėjai. Rusijos ir Kinijos spaudžiamos Jungtinės Valstijos sekmadienį pristatė pataisytą JT rezoliucijos projektą dėl griežtesnių sankcijų Pchenjanui, kurį norima nubausti už rugsėjo pradžioje surengtą branduolinį bandymą.

Maskva tęs dialogą su Jungtinėmis Valstijomis, bet imsis atsakomųjų veiksmų dėl Vašingtono reikalavimo uždaryti kai kurias Rusijos diplomatines atstovybes, veikiančias toje šalyje, penktadienį perspėjo užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas. Jungtinės Valstijos ketvirtadienį liepė Rusijai uždaryti konsulatą San Franciske bei dar du padalinius Vašingtone ir Niujorke, atsakydamos į Maskvos nurodymą sumažinti Rusijoje dirbančių JAV diplomatų skaičių.

Įtampa prekybos srityje tarp Jungtinių Valstijų ir Kinijos antradienį dar labiau išaugo po to, kai Pekinas perspėjo „nesėdėsiąs sudėjęs rankų“, jeigu Jungtinių Valstijos pradėtas tyrimas dėl intelektinės nuosavybės praktikos atves prie sankcijų. JAV prezidentas Donaldas Trumpas liepė atlikti šį tyrimą, tarp Vašingtono ir Pekino jau tvyrant įtampai dėl Kinijos ryšių su savo sąjungininke Šiaurės Korėja.

Išplėstos Jungtinių Valstijų sankcijos turės neigiamos įtakos Rusijos kreditingumui, nes ir toliau sulaikys investicijas į Rusijos ekonomiką, o taip pat dar labiau pagilins santykių krizę tarp Rusijos ir Vakarų šalių, kurią bus sunkiau įveikti, teigiama tarptautinės reitingų agentūros „Moody's Investors Service“ apžvalgoje. „Moody's“ taip pat prognozuoja tam tikro masto kapitalo nutekėjimą iš Rusijos, laikiną rublio pigimą ir atitinkamai augsiantį infliacinį spaudimoą.

Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos kantrybė trūko. Po dviejų sėkmingų Šiaurės Korėjos raketų bandymų, net vienintelė iki šiol draugiškai nusiteikusi Kinija balsavo už naujų sankcijų Phenjanui įvedimą. Kinija taip pat įspėjo Šiaurės Korėją, jog dėl šalies siekių pasigaminti branduolinė ginklą, įtampą Korėjos pusiasalyje pasiekė kritinę ribą. Šiaurės Korėjos paleista raketa tokia galinga, kad galėtų pasiekti ir Šiaurės Amerikos miestus.

Pirmą kartą po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) pasirašė naujausią sankcijų Maskvai paketą, Maniloje sekmadienį susitinka Vašingtono diplomatijos vadovas Rexas Tillersonas (Reksas Tilersonas) ir Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas. JAV valstybės sekretorius ir Rusijos užsienio reikalų ministras susitiko Maniloje vyksiančio saugumo forumo kuluaruose.

Vašingtono sprendimas skirti naujas sankcijas Maskvai sulaukė daug kritikos iš Europos Sąjungos šalių narių. Tarp aršiausių kritikuotojų – Vokietija, rašo Euractiv. Praėjusią savaitę Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nedelsdamas atsakė į sankcijas – jis paskelbė, kad 755 Amerikos diplomatai ir ambasados darbuotojai turės palikti Rusiją.

Rusijos užsienio reikalų ministerija (URM) trečiadienį pareiškė, kad naujos Jungtinių Valstijų sankcijos Maskvai yra pavojinga ir trumparegiška politika. Ministerija pranešime nurodė, kad sankcijos Rusijos atžvilgiu kelia grėsmę pasauliniam stabilumui, o už tai yra atsakingas Vašingtonas. „ Mes jau anksčiau parodėme, kad į priešiškus veiksmus mūsų atžvilgiu neliks neatsakyta (…) ir mes akivaizdžiai turime teisę imtis atsakomųjų veiksmų“, - teigia Rusijos URM.

Prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį pasirašė įstatymą, skelbiantį sankcijas Rusijai, nusileisdamas savo paties partijos spaudimui, kad šiltesni santykiai su Maskva neatitinka JAV svarbiausių interesų. Naujuoju įstatymų siekiama nubausti Maskvą dėl kišimosi į JAV prezidento rinkimus praėjusiais metais ir karinės agresijos Ukrainoje bei Sirijoje, kur Kremlius palaiko prezidentą Basharą al Assadą (Bašarą Asadą); taip pat skelbiamos sankcijos Iranui ir Šiaurės Korėjai.

Prieš naujausias JAV sankcijas Rusijos atžvilgiu protestuoja ne tik Maskva. Vokietijos užsienio reikalų ministras ir Austrijos kancleris paskelbė bendrą pranešimą, kuriame jie teigė, kad šios priemonės sugriovė Vakarų vienybę dėl Ukrainos. Buvęs Vokietijos diplomatas Wolfgangas Ischingeris laikraštyje „The Wall Street Journal“ parašė, kad naujosios sankcijos „pakenks Europos energetikos saugumui ir sugadins JAV santykius su Europa“ Rusijos naudai.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pirmadienį dar kartą reiškė paramą naujoms Jungtinių Valstijų sankcijoms Rusijai. Taline su kitų Baltijos šalių lyderiais ir Jungtinių Valstijų viceprezidentu Mike'u Pence'u susitikusi šalies vadovė teigė, kad sankcijos sumažins galimybę Maskvai energetinius išteklius naudoti kaip politinio spaudimo priemonę.

Jungtinės Valstijos pasmerkė sekmadienį Venesueloje vykusius naujos asamblėjos, turinčios perrašyti konstituciją, rinkimus ir pažadėjo imtis „griežtų ir skubių veiksmų“ prieš prezidento Nicolas Maduro vyriausybę. „Jungtinės Valstijos smerkia liepos 30 dieną vykusius Nacionalinės Konstitucinės Asamblėjos, turinčios pakeisti teisėtai išrinktą Nacionalinę Asamblėją ir pažeisiančią Venesuelos žmonių teisę apsispręsti, rinkimus“, – pranešime sakė JAV valstybės departamento atstovė Heather Nauert.

Europos Sąjunga (ES) nesugebės vieningai atsakyti į JAV plečiamas sankcijas Maskvai, keliančias grėsmę Bendrijos energetikos projektams su Rusija, tvirtina Vokietijos politologas Alexanderas Rahras (Aleksandras Raras). „Pasaulio žiniasklaida skelbė, jog ES, o veikiau - kai kurios ES narės, pastarosiomis savaitėms Vašingtone vykdė aktyvią lobistinę veiklą – Kongrese ir Senate.

Rusijos užsienio reikalų ministerija penktadienį paskelbė atsakomąsias priemones į Jungtinių Valstijų planuojamas naujas griežtas sankcijas Maskvai ir pareikalavo, kad Vašingtonas sumažintų Rusijoje dirbančių diplomatų skaičių.

Jungtinės Valstijos ketvirtadienį pasmerkė Irano palydovą iškelti galinčios raketos bandymą ir pareiškė, kad šis šalies žingsnis pakenkė regiono stabilumui bei veikiausiai pažeidė Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijas. „Laikome tai tęsiama balistinių raketų (programos) plėtra, – žurnalistams sakė Valstybės departamento atstovė Heather Nauert (Heter Noert). – Laikome tai provokaciniu veiksmu.

Jungtinių Valstijų Senatas ketvirtadienį beveik vienbalsiai priėmė teisės aktą, numatantį naujas sankcijas Rusijai, Iranui ir Šiaurės Korėjai. Dabar prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) turės galutinai apsispręsti, ar patvirtinti griežtas priemones Maskvos atžvilgiu, ar vetuoti šį įstatymą. Teisės aktas, patvirtintas Senate 98 balsais prieš du, antradienį buvo priimtas Atstovų Rūmų.

 Europos Sąjunga trečiadienį pareiškė esanti smarkiai susirūpinusi dėl JAV Atstovų Rūmų pareikšto pritarimo planams įvesti naujas griežtas sankcijas Rusijai, galinčias paveikti Europos energetikos ūkį. Europos Komisijos nariai „išreiškė susirūpinimą visų pirma dėl šio įstatymo projekto galimo poveikio ES energetinei nepriklausomybei“, sakoma pranešime, paskelbtame po Bendrijos aukščiausiosios vykdomosios valdžios institucijos pasitarimo Briuselyje šia tema.

JAV Atstovų Rūmų antradienį priimtas naujų griežtų sankcijų paketas Maskvai yra „rimtas žingsnis“, pakenksiantis galimybėms pagerinti dvišalius santykius, trečiadienį pareiškė Rusijos užsienio reikalų viceministras Sergejus Riabkovas. „Tai, kas įvyko, peržengia sveiko proto ribas“, – teigė diplomatas valstybinei naujienų agentūrai TASS. „Šio įstatymo autoriai ir šalininkai žengia labai rimtą žingsnį galimybių normalizuoti santykius su Rusija sunaikinimo link“, – pridūrė jis.

 JAV Atstovų Rūmai antradienį pritarė naujoms griežtoms sankcijoms Irano, Šiaurės Korėjos ir Maskvos atžvilgiu, tačiau dėl Rusijai numatytų apribojimų baiminasi nukentėti europiečiai, vykdantys verslą šioje šalyje. Be kita ko, sankcijų Kremliui pakete numatyti ir apribojimai prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) galioms panaikinti šias nuobaudas. Už įstatymo projektą, dėl kurio derėtasi ištisas savaites, balsavo 419 Atstovų Rūmų narių, prieš jį – trys.

Ukrainos prezidentas Petro Poroshenko pirmadienį pareikalavo, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas stabdytų ginklų tiekimą sukilėliams, Prancūzijos ir Vokietijos vadovams stengiantis atgaivinti taikos susitarimą. Paūmėjus kovoms, keturi vadovai telefonu dvi valandas kalbėjosi apie Ukrainos krizę, siekdami rasti būdą išspręsti konfliktą, dėl kurio nuo 2014 metų balandžio žuvo per dešimt tūkstančių žmonių.

 Europos Sąjunga gali atsakyti į planuojamas naujas JAV sankcijas Maskvos atžvilgiu, jei šie apribojimai Rusijos ekonomikai paveiktų kokių nors Europos kompanijų interesus, pranešė laikraštis „Financial Тimes“. Pasiruošti atitinkamoms atsakomosioms priemonėms paragino Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris (Žanas Klodas Junkeris), parengęs dokumentą trečiadienį vyksiančiam EK posėdžiui.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) paneigė žiniasklaidoje pasirodžiusius pranešimus, esą jis ruošiasi atšaukti Rusijai paskelbtas sankcijas, pranešė amerikiečių televizija CNBC. „Mačiau ir skaičiau pranešimų, kad Trumpas nori atšaukti (Rusijai paskelbtas) sankcijas. Aš gaudavau pelno. Esu sudaręs sandorių. Štai ką sugebu daryti. Kodėl turėčiau atšaukti sankcijas, jei nieko negausiu (mainais)?“ – pareiškė prezidentas žurnalistams į Paryžių skridusiame prezidentiniame lėktuve.

Naujasis Vilniaus „Lietuvos ryto“ klubo direktorius Darius Gudelis šią savaitę lankėsi Barselonoje vykusioje Eurolygos generalinėje asamblėjoje. Joje sostinės ekipos vadovas kalbėjosi su šios organizacijos prezidentu Jordi Bertomeu, kuris įvertinęs pokyčius vilniečių komandoje, nusprendė griežtai klubo nebausti už skandalingus Gedvydo Vainausko žodžius. Vilniečių komandai grėsė diskvalifikacija vienam sezonui iš šių metų pirmenybių arba licencijos atėmimas kitąmet.

Rusija ketvirtadienį blokavo Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos pareiškimą, raginantį imtis „reikšmingų priemonių“ dėl Šiaurės Korėjos įvykdyto tarpžemyninės balistinės raketos bandymo, argumentuodama, kad raketa iš tikrųjų buvo vidutinio nuotolio. Jungtinės Valstijos išplatino pareiškimo projektą 15 narių turinčiai Tarybai, paskelbusios planus siekti, kad būtų priimta nauja sankcijas numatanti rezoliucija, bet Rusija pareiškė protestą, sakė JT diplomatai.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį prieš Didžiojo dvidešimtuko (G20) viršūnių susitikimą Vokietijos verslo dienraštyje „Handelsblatt“ išspausdintame vedamajame straipsnyje sukritikavo jo šaliai taikomas sankcijas ir paragino nutraukti protekcionistinę prekybos politiką. Sankcijos Rusijai yra taikomos dėl krizės Ukrainoje.

Jungtinės Valstijos artimiausiu metu Jungtinių Tautų Saugumo Tarybai pateiks rezoliuciją, kuria būtų įvestos papildomos sankcijas Šiaurės Korėjai, šiai išbandžius tarpžemyninę balistinę raketą. Tai trečiadienį pranešė JAV ambasadorė Jungtinėse Tautose Nikki Haley (Niki Heili). „Šiaurės Korėjos paleista tarpžemyninė balistinė raketa yra aiški ir aštri karinė eskalacija“, - sakė N.Haley per Saugumo Tarybos posėdį.

 Europos Sąjunga (ES) antradienį perspėjo, kad svarsto galimybę išplėsti sankcijas Šiaurės Korėjai. Taip ji reagavo į pastarąjį Pchenjano balistinės raketos bandymą. Šiaurės Korėja teigė, jog išbandyta raketa buvo tarpžemyninė. Praėjusį mėnesį ES jau išplėtė Šiaurės Korėjos pareigūnų „juodąjį sąrašą“, kai ši išbandė priešlaivines raketas.

Rusijos Valstybės Dūmos užsienio reikalų komiteto pirmininkas Leonidas Sluckis ketvirtadienį pareiškė, kad Europos Sąjungos sprendimas dar pusmečiui pratęsti sankcijas Maskvai yra absurdiškas. „(Europos Vadovų Tarybos pirmininko Donaldo) Tusko formuluotė „nepakankamas Minsko susitarimų įgyvendinimas“ yra absurdiška ir kelia tik nuostabą. Rusija jau pavargo kartoti, kad ji nėra nei Minsko susitarimų, nei Ukrainos (teritorijoje vykstančio) konflikto šalis“, – ketvirtadienį jis sakė žurnalistams.

Europos Sąjungos (ES) lyderiai ketvirtadienį sutarė, kad ekonominės sankcijos Rusijai turi būti pratęstos dar šešiems mėnesiams, nes Maskvai nepavyksta vykdyti įsipareigojimų dėl Ukrainos taikos užtikrinimo. „Sutarta. ES pratęs ekonomines sankcijas Rusijai dėl jų negebėjimo įgyvendinti Minsko susitarimus“, - socialiniame tinkle „Twitter“ parašė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas.

Jungtinės Valstijos antradienį paskelbė naujas prekybos sankcijas Rusijai ir Ukrainos separatistams, dar labiau sugriežtindamos savo požiūrį kaip tik tuo metu, kai prezidentas Donaldas Trumpas priima savo kolegą Ukrainos prezidentą Petro Porošenką. Prieš paskelbiant šias sankcijas, įstatymų leidėjai ėmėsi iniciatyvos taikyti Rusijai naujas sankcijas ir sutrukdyti Baltiesiems rūmams vienašališkai švelninti sankcijas Maskvai dėl jos kišimosi į JAV prezidento rinkimus 2016 metais.

 Iranas penktadienį pasmerkė naujas JAV Senato patvirtintas sankcijas Teheranui ir pažadėjo reaguoti „atitinkamomis atsakomosiomis priemonėmis“. Teheranas „imsis atitinkamų ir atsakomųjų priemonių, kad apgintų savo nacionalinius interesus“, – sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovas Bahramas Ghassemi (Bahramas Gasemis), kurį cituoja naujienų agentūra ISNA. Daugiau informacijos jis nepateikė.

Berlyno ir Vienos neigiamą požiūrį į JAV Senato sprendimą sugriežtinti sankcijas Rusijai Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas paaiškino tuo, kad jos padarys žalos ne tik Maskvai, bet ir toms šalims, kurios prie jų prisidės. „Tai (sprendimą sugriežtinti antirusiškas sankcijas) vertiname labai negiamai ir manome, kad jos, kaip ir anksčiau, gali padaryti papildomos žalos ne tik mums, bet ir tiems, kas jas palaikys, tiems, kurie prie jų prisidės“, – penktadienį sakė žurnalistams D.Peskovas.

 Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė įsaką „Dėl kai kurių specialiųjų ekonominių priemonių Turkijos Respublikos atžvilgiu atšaukimo“, pranešė Kremliaus spaudos tarnyba. Nurodymą, kuriuo atšaukiami beveik apribojimai dvišalei prekybai, taip pat Turkijos rezidentų verslui Rusijoje, įgyvendinti įpareigota vyriausybė, o užsienio reikalų ministerija – apie tai oficialiai informuoti Turkiją.

Didžiojo septyneto (G-7) šalys, įskaitant Jungtines Valstijas, šeštadienį pareiškė esančios pasiruošusios griežtinti sankcijas, paskelbtas Rusijai dėl Krymo aneksijos, jeigu Maskvos veiksmai reikalaus tokio žingsnio. „Primename, kad sankcijų trukmė yra aiškiai susieta su Rusijos įsipareigojimų pagal Minsko susitarimus visišku įgyvendinimu ir pagarba Ukrainos suverenumui.

JAV Atstovų Rūmai ketvirtadienį didžiule persvara nubalsavo, kad būtų išplėstos sankcijos Šiaurės Korėjai, įskaitant pastangas nutraukti režimo tarptautinio finansavimo šaltinius. Už tokį įstatymo projektą balsavo 419 Atstovų Rūmų narių, prieš jį – vienas. Dabar įstatymo projektas keliauja į Senatą.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel antradienį pareiškė, kad norėtų panaikinti Rusijai taikomas sankcijas, kai bus įgyvendinti Minsko susitarimai, ir atkreipė dėmesį į Vokietijos ir Rusijos ryšius ekonomikos bei kitose srityse. „Norėčiau, kad mes pasiektume galimybę panaikinti sankcijas, įgyvendinus Minsko susitarimus“, – sakė A.Merkel po derybų su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu surengtoje spaudos konferencijoje.

Finansiniai nuostoliai šalių, paskelbusių sankcijas Rusijai dėl jos agresijos prieš Ukrainą, dukart didesni nei Rusijos, pareiškė Jungtinių Tautų Organizacijos (JTO) specialusis pranešėjas neigiamų vienašalių priverstinių priemonių žmogaus teisėms Idrisas Jazairy. „Sankcijas Rusijai paskelbusių šalių nuostoliai viršija 100 mlrd. JAV dolerių. Prie jų pridėjus Rusijos nuostolius dėl sankcijų, apytikriai skaičiavimais gautųsi suma, atitinkanti 1 proc.

Atsakydama į cheminio ginklo ataką balandžio 4 dieną Sirijoje, Kanada penktadienį paskelbė naujas sankcijas Sirijai – įšaldytos vyresniųjų prezidento Basharo al-Assado (Bašaro Asado) režimo pareigūnų sąskaitos. Sankcijas Sirijai ir B.al-Assadui Kanada taiko pirmą kartą nuo 2014 metų, kai pradėjo eiti pareigas dabartinė konservatorių vyriausybė. B.al-Assadui, jo šeimai, vyriausybei ir aukšto rango Sirijos kariškiams įvairios sankcijos taikomos seniai.

Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas-Marcas Ayrault (Žanas-Markas Airo) pareiškė, kad sankcijos Rusijai negali būti panaikintos, kol nebus pažangos sprendžiant konfliktą Ukrainoje. Europos Sąjunga sankcijas Rusijai skyrė dėl to, kad ji remia prorusiškus separatistus Rytų Ukrainoje. Šis konfliktas nuo 2014 metų balandžio jau pareikalavo 9 600 žmonių gyvybių. Prancūzijos diplomatijos vadovas ketvirtadienį paragino Maskvą pasinaudoti savo įtaka separatistams ir užbaigti konfliktą.

Į Vilnių atvykęs Vengrijos užsienio reikalų ministras Peteris Szijjarto (Pėteris Sijartas) ketvirtadienį pareiškė, kad Europos Sąjungos (ES) sankcijos Maskvai neveikia ir turėtų būti peržiūrėtos, bei išsakė paramą Rusijos įmonės „Rosatom“ planams šalyje pastatyti naujus atominius reaktorius. „Mūsų nuomone, sankcijos pasirodė nesėkmingos tiek politine, tiek ekonomine prasme“, – sakė Vengrijos ministras per bendrą spaudos konferenciją su Lietuvos užsienio reikalų ministru Linu Linkevičiumi.

Griežtai prieš bet kokius smurto protrūkius pasisakanti ir pagarbą tiek aikštelėje, tiek tribūnose, skatinanti Lietuvos krepšinio lyga atitinkamai sureagavo į Panevėžio arenoje kilusias muštynes. Per „Lietkabelio“ ir Vilniaus „Lietuvos ryto“ rungtynes šeštadienį susikibus ekipų sirgaliams, arenoje nebuvo užtikrintas reikalingas saugumas. Už tai „Lietkabeliui“ buvo skirta bauda. Muštynės tarp sirgalių kilo trečiajame kėlinyje ir truko apie 15 minučių.

Naujasis JAV iždo sekretorius Stevenas Mnuchinas (Stivenas Mnučinas) pareiškė, kad Jungtinių Valstijų sankcijos, paskelbtos Rusijai dėl jos vaidmens Ukrainos krizėje ir dėl numanomo kišimosi į Amerikos rinkimų procesą, lieka galioti. „Veikiančios sankcijų programos lieka galioti“, – pareiškė jis žurnalistams per Baltųjų rūmų spaudos konferenciją, paklaustas apie sankcijų politiką Rusijos atžvilgiu. S.Mnuchinas teigė, kad sankcijos yra „labai svarbi“ Iždo departamento darbo dalis.

Jungtinės Valstijos nesvarsto galimybės atšaukti sankcijų, paskelbtų Rusijai už Ukrainai priklausančio Krymo pusiasalio aneksiją, trečiadienį patvirtino Baltųjų rūmų atstovas Seanas Spiceris. „Manau, atstovė (prie Jungtinių Tautų Nikki) Haley aiškiai suformulavo mūsų poziciją Jungtinėse Tautose. Kol Rusija nepasitrauks iš Krymo, sankcijos nebus iš naujo svarstomos“, – sakė jis. „Kalbant apie kitas sankcijas, nenorėčiau užbėgti už akių oficialioms procedūroms“, – pridūrė jis.

Įvairiuose JAV ir Europos miestuose, nuo Londono ir Paryžiaus iki Niujorko ir Vašingtono, šeštadienį vyko masiniai protestai prieš JAV prezidento Donaldo Trumpo paskelbtą draudimą į šalį įsileisti kai kurių musulmoniškų šalių piliečius bei pabėgėlius. Be kita ko, dėl šio prezidento įsako kilo ir arši teisinė kova. Kol kas didžiausia demonstracija buvo surengta Didžiosios Britanijos sostinėje, kur į gatves išėjo apie 10 tūkst. žmonių.