Praėjusią savaitę Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nedelsdamas atsakė į sankcijas – jis paskelbė, kad 755 Amerikos diplomatai ir ambasados darbuotojai turės palikti Rusiją.
Sankcijos, kurios yra nutaikytos ir į Rusijos dujų gigantą „Gazprom“, galėtų suteikti JAV reikalingą pranašumą tiekiant Europai energiją ir kartu atsilyginti Rusijai už tariamą kišimąsi į prezidento rinkimus. Jos taip pat laikomos vidinės politinės kovos tarp JAV prezidento Donaldo Trumpo ir kongreso dalimi. Kongresas siekia, kad D.Trumpo rankos butų surištos Rusijos klausimais.
Pagrindinė motyvacija skirti Rusijai sankcijas yra tariamas šalies kišimasis JAV prezidento rinkimus ir Kremliaus vaidmuo Ukrainos krizėje.
Pasipriešinimo netrūksta
Vokietijos valdžia, ir ypatingai socialdemokratai, šį JAV sprendimą dėl sankcijų sugriežtinimo aršiai kritikuoja. Šalies ekonomikos ministrė Brigitte Zypries šias sankcijas netgi pavadino tarptautinės teisės pažeidimu.
Tokia situacija susidarė todėl, kad JAV Rusijai nustatytos sankcijos taip pat gali paveikti ir Vokietijos kompanijas, kurios susijusios su darbais Rusijos energetikos projektuose, tokiuose kaip „Nord Stream 2“.
Vokietijos baimės, kad JAV sankcijos gali būti žalingos Europos kompanijoms, yra beveik visai neatspindimos JAV žiniasklaidoje. Taip pat tylima ir apie Europos Komisijos ir ES šalių narių pasirenkamas priemones, kad joms būtų sumažintas sankcijų poveikis.
Europos kompanijos yra susirūpinusios dėl sankcijų, nes jos atneša su teritorija nesusijusių pasekmių. Tai reiškia, kad jei baudžiamosios priemonės paskiriamos „Nord Streem 2“, tada sankcijas pajus ir kiekvienas šiame projekte dalyvaujantis medžiagų ir paslaugų tiekėjas bei statybininkas.
Vokietijos užsienio reikalų ministras Sigmaras Gabrielis jau pareiškė, kad Berlynas nesutiks su jokiomis vokiečių kompanijoms taikomoms sankcijomis.
Kita perspektyva
Kanclerės Angelos Merkel užsienio politikos atstovas Norbertas Röttigenas teigia, kad S.Gabrielis ir B.Zypries aštrūs žodžiai, nukreipti į JAV sankcijas Rusijai, yra su politine potekste. Tai, anot jo, naudinga prieš rugsėjį vyksiančius federalinius rinkimus. Ekspertas pridėjo, kad šiuo atveju yra reikalingas „transatlantinis dialogas ir kooperacija“, o ne grasinimai.
N.Röttigenas tai pat turi kitą nuomonę ir dėl „Nors Stream 2“, nes anot jo šis projektas yra „nesuderinamas su Europos Sąjungos energetikos tikslais“. Šalies socialdemokratai taip pat kaltinami, kad šiuo klausimu juos veikia jų ankstesnis lyderis Gerhardas Schröderis, priklausantis minimo energetikos projekto tarybai.
Suplanuotas vamzdynas sujungtų energijos tiekėjus Vokietijoje, Austrijoje, Prancūzijoje, Jungtinėje Karalystėje ir Olandijoje. Prancūzų kompanija „Engie“ kartu su partneriais jau yra investavusi į projektą apie 9,5 milijardo eurų. Kompanijos atstovai įspėjo, kad ji pasitrauks iš projekto, jei sankcijos bus taikomos.
Europos Komisija kol kas tiesiog laukia. Pranešama, kad bet kokios sankcijos bus aptariamos su JAV. Briuselis taip pat paviešino, kad JAV teisininkai jau pakeitė originalų sankcijų dokumentą ir kompanijos su sankcijomis susidurt tik tais atvejais, jei Rusijos dalis projekte yra didesnė nei 33 procentai.
