„Tai, kas įvyko, peržengia sveiko proto ribas“, – teigė diplomatas valstybinei naujienų agentūrai TASS.
„Šio įstatymo autoriai ir šalininkai žengia labai rimtą žingsnį galimybių normalizuoti santykius su Rusija sunaikinimo link“, – pridūrė jis.
Už įstatymo projektą, dėl kurio derėtasi ištisas savaites, balsavo 419 Atstovų Rūmų narių, prieš jį – trys. Jame taip pat numatytos sankcijos Irano bei Šiaurės Korėjos atžvilgiu.
Dabar įstatymo projektas keliauja į Senatą; gavus senatorių pritarimą, teisės akto projektą dar turės pasirašyti prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas).
Jam teks nelengva užduotis apsispręsti: sankcijų paketui beveik vienbalsiai pritarė tiek demokratai, tiek respublikonai, o Baltieji rūmai priešinosi šiam teisės aktui, mat jis turėtų atimti iš prezidento galimybę ateityje vienašališkai sušvelninti Maskvai taikomas poveikio priemones ir faktiškai nustatytų Kongreso priežiūrą valstybės vadovui.
Jei D.Trumpas įstatymą pasirašys, Rusija, panašu, gali keršyti: S.Riabkovas tvirtino, kad Maskva „dešimtis kartų“ yra įspėjusi Vašingtoną, kad į bet kokias naujas sankcijas jos atžvilgiu „neliks neatsakyta“.
Tačiau kol kas Maskva atrodo nelinkusi ko nors imtis – ji laukia D.Trumpo sprendimo dėl to sankcijų paketo.
„Nepasiduodame emocijoms“, – pareiškė S.Riabkovas.
„Dirbsime ir ieškosime būdų judėti pirmyn; sistemingai ir nuosekliai ieškome būdų rasti kompromisus sprendžiant klausimus, svarbius tiek Rusijai, tiek JAV“, – pridūrė viceministras.
Dėl konflikto Rytų Ukrainoje ir 2014 metais Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos Maskvos ir Vašingtono santykiai yra blogiausi nuo Šaltojo karo laikų.
D.Trumpas per savo kampaniją ne kartą žadėjo pamėginti pagerinti dvišalius santykius su Rusija. Tačiau dėl įtarimų, jog Kremlius kišosi į pernai vykusius JAV prezidento rinkimus, siekiant sudaryti sąlygas respublikono pergalei, neatrodo, kad amerikiečių pareigūnų požiūris Maskvos atžvilgiu bent kiek sušvelnės.
