Per penktadienį vykusį uždarą posėdį Taryba griežtai pasmerkė naujausią bandymą ir nutarė pradėti rengti naują rezoliuciją pagal JT chartijos 41-ąjį straipsnį, numatantį galimybę paskelbti sankcijas.
„Saugumo Tarybos narės nedelsiant pradės darbą dėl atitinkamų priemonių pagal 41-ąjį straipsnį, (išdėstytų) Saugumo Tarybos rezoliucijoje“, – po paskubomis sušaukto posėdžio sakė žurnalistams Naujosios Zelandijos ambasadorius Gerardas van Bohemenas (Džerardas van Bohemenas), kurio šalis dabar pirmininkauja šiai JT institucijai.
Protestai Pietų Korėjoje
Pietų Korėja, JAV, Japonija, Rusija ir Kinija pasmerkė iki šiol galingiausią Šiaurės Korėjos atominį sprogdinimą Pungjė-ri branduoliniame poligone. Manoma, kad sprogimo galia buvo apie 10 kilotonų.
Seule dešimtys protestuotojų degino Šiaurės Korėjos lyderį Kim Jong Uną (Kim Čen Uną) vaizduojančią lėlę ir Šiaurės Korėjos vėliavas. Jie reikalavo „stipraus atsako“, įskaitant prevencinius smūgius prieš Šiaurės Korėjos branduolinį kompleksą.
Pagyvenę aktyvistai skandavo „Likviduokit Kim Jong Uną!“, „Sunaikinkit Šiaurės Korėjos branduolinius ginklus!“
Kai kurių laikraščių pozicija buvo ne mažiau griežta. „Pietų Korėja palikta neapsaugota nuo branduolinio maniako“, – rašo populiariausias dienraštis „Chosun Ilbo“.
Tačiau Šiaurės Korėjos valdančiosios partijos laikraštis šeštadienį paskelbė, kad šalis nepasiduos JAV branduoliniam „šantažui“ ir pridūrė, kad Pietų Korėjos prezidentė Park Geun-hye (Pak Gjunhė) yra „purvina prostitutė“, bendradarbiaujanti su JAV pajėgomis.
„Seniai praėjo ir niekada nebegrįš laikai, kai JAV galėdavo reikšti vienašališką branduolinį šantažą prieš KLDR“, – rašo laikraštis „Rodong Sinmun“, pavartojęs oficialų Šiaurės Korėjos pavadinimą.
JT Saugumo Taryba susirinko Japonijos, Pietų Korėjos ir Jungtinių Valstijų prašymu, kad susitartų dėl atsako, nors Pchenjano sąjungininkė Kinija priešinosi raginimams imtis griežtesnių priemonių.
Po susitikimo Kinijos ambasadorius Liu Jieyi (Liu Dzieji) vengė tiesiai atsakyti, ar Pekinas palaikys planuojamas naujas sankcijas.
„Esame nusistatę prieš (branduolinius) bandymus ir manome, kad dabar svarbiau negu bet kada virbti kartu, siekiant užtikrinti Korėjo pusiasalio pavertimą nebranduoline zona, – pabrėžė Liu Jieyi. – Visos šalys turėtų susilaikyti nuo abipusių provokacijų ir bet kokių veiksmų, galinčių pabloginti padėtį.“
JT jau penkis kartus skelbė sankcijas Šiaurės Korėjai nuo 2006-ųjų, kai šalis susprogdino savo pirmąjį branduolinį užtaisą.
Pasaulis – Pchenjano įkaitas
Kai Pchenjanas sausį išbandė savo ketvirtąjį užtaisą, Saugumo Taryba kovą priėmė iki šios griežčiausias sankcijas, susijusias su Šiaurės Korėjos prekyba mineralinėmis žaliavomis, taip pat padidino suvaržymus bankininkystei.
Visgi Šiaurės Korėja nuo to laiko surengė 21 balistinės raketos bandymą, o JAV ambasadorė Samantha Power (Samanta Pauer) pažymėjo, kad ši veikla, kaip ir antrasis šiemet įvykdytas branduolinis sprogdinimas, yra „daugiau negu įžūlus nesitaikstymas“.
„Šiaurės Korėja siekia patobulinti savo branduolinius ginklus ir jų nešėjus, kad galėtų laikyti regioną ir pasaulį savo įkaitais, grasindama branduoliniu smūgiu“, – pridūrė S.Poweras.
Pchenjano valstybinė žiniasklaida penktadienį paskelbė, kad naujausias branduolinis bandymas įgyvendino šalies siekį pasigaminti pakankamai mažų branduolinių užtaisų, kad juos būtų galima sumontuoti raketos kovinėje galvutėje.
„Mūsų branduolinės fizikos mokslininkai įvykdė bandomąjį branduolinį sprogdinimą ir išbandė naujai sukurtą branduolinę kovinę galvutę šalies šiauriniame branduolinių bandymų poligone“, – sakė televizijos pranešėja.
Šiaurės korėjiečiai susirinko prie viešose vietose įrengtų ekranų stebėti oficialaus pranešimo apie bandymą, įvykdytą minint šalies įkūrimo 68-ąsias metines.
Iššūkis Kinijai
Per pastarąją savaitę Šiaurės Korėjos įvykdyti balistinių raketų paleidimai ir branduolinis bandymas tapo nauju iššūkiu Kinijai, spaudžiamai sutramdyti savo agresyviąją kaimynę.
Pekinas griežtai pasmerkė sprogdinimą, bet jo veiksmų laisvė – ribota. Kinija labiausiai stengiasi išvengti Pchenjano valdančiojo režimo griūties, nes tokiu atveju prie jos sienų kiltų pavojinga krizė, o galios pusiausvyra Korėjos pusiasalyje gali pakrypti Jungtinių Valstijų naudai.
JAV gynybos sekretorius Ashtonas Carteris (Aštonas Karteris) paragino toliau spausti Šiaurės Korėją, bet sakė, kad Kinijai tenka didžiausia atsakomybė, kad ši problema būtų išspręsta.
„Kinijai tenka svarbi atsakomybė už šią padėtį – ir jai tenka svarbi atsakomybė, kad padėtis būtų pakeista“, – pabrėžė jis.
„Svarbu, kad ji išnaudotų savo vietą, istoriją ir įtaką tolesniam Korėjos pusiasalio branduoliniam nusiginklavimui, o ne nukreipti įvykius dabartine linkme“, – pridūrė Pentagono vadovas.
