Atsakydamas į BNS klausimus, ministras taip pat pabrėžė, kad NATO, stiprindama pajėgumus Rytų Europoje, kartu turi užmegzti dialogą su Maskva, kad išvengtų krizės eskalacijos.
F.W.Steinmeiero teigimu, tariantis dėl pabėgėlių krizės, kuri suskaldė Rytų ir Vakarų Europą, Europa „negali sau leisti jokių tabu“.
– Ar Vokietijos vyriausybė priėmė galutinį sprendimą tapti vadovaujančia valstybe, atsakinga už daugiašalį NATO batalioną Lietuvoje? Kiek karių Vokietija ketina ten pasiųsti? Ar taip siunčiama žinia Rusijai?
– Praeitą savaitę per NATO užsienio reikalų ministrų susitikimą vėl išreiškėme savo solidarumą su Aljanso rytiniais partneriais. Vokietija jau dabar aktyviai dalyvauja Baltijos regiono oro policijos misijoje. Taip pat smarkiai prisidėjome prie pastangų suformuoti naująsias NATO ypač greito reagavimo jungtines pajėgas. Nuo 2015 metų dislokavome vieną kuopą Baltijos regione rotacijos principu. Per NATO viršūnių susitikimą Varšuvoje taip pat aptarsime tolesnius būdus padidinti NATO dalyvavimą Aljanso rytinėje teritorijoje.
Kita vertus, taip pat svarbu, kad mūsų veiksmai visada grindžiami esmine NATO filosofija, kurios svarbiausi elementai – atgrasymas ir įtampos mažinimas. Bijau, kad susitelkimas vien į pasiruošimus gintis gali sukelti grėsmių, kurios neatitinka niekieno interesų. Mums reikia dialogo su Rusija, kad atkurtume pasitikėjimą, kuris buvo prarastas, ir sumažintume grėsmę būti nenoromis įtrauktiems į eskalavimo spiralę. Taigi, gerai, kad NATO ir Rusijos taryba vėl susirinks diskusijoms prieš viršūnių susitikimą Varšuvoje.
– Lietuva pradeda priimti pabėgėlius pagal ES schemą, bet atmeta privalomų kvotų mechanizmą. Ar turite vilties įtikinti Lietuvą ir kitas regiono šalis jį priimti? Ar jos turėtų sulaukti pasekmių, jeigu priešinsis?
– Kartu su visais partneriais Europoje turime rasti bendrus europinius sprendimus. Beje, čia veikiame kartu su Lietuva, kuri pareiškė savo paramą priimant pabėgėlius. Tačiau negalime veltui praleisti to atokvėpio, kurį gavome sudarę susitarimą su Turkija, juo nepasinaudodami, turime kartu ieškoti ilgalaikių ir tvarių sprendimų. Juk viena yra aišku: kad pabėgėlių srautai į Europą nesumažės ir ateityje. Iki vasaros norime susitarti dėl geresnės išorinių ES sienų apsaugos. Tai svarbus aspektas, tačiau tuo visko neišspręsime – ir būtent todėl Europos Komisija rengia pasiūlymus dėl Europos prieglobsčio sistemos reformos. Šioje srityje negalime sau leisti jokių tabu, bet reikia bendradarbiauti ieškant sprendinių.
– Ar įžvelgiate realią grėsmę, kad krizės – pradedant pabėgėliais ir Rusija, baigiant galimu Brexit [Britanijos pasitraukimu iš ES] ir Graikijos krize – gali vesti į ES subyrėjimą arba Šengeno zonos žlugimą?
– Pasaulis nestabilus. Praėję metai aiškiai parodė, kad negalime slėptis nuo mus krečiančių krizių. Smarkiai purtoma ir Europos sistema. Triguba krizė – mus apėmusi gili finansinė krizė, artėjantis britų referendumas ir pabėgėlių srautas į Europą – ir toliau kelia sąmyšį. Esu tvirtai įsitikinęs, kad visą galybę šių užduočių galėsime įveikti veikdami kartu. Mano manymu, bendras problemas turime spręsti Europoje bendrai su Europos partneriais, kitų alternatyvų tam nėra. Mums visiems reikia Europos, būtent stiprios Europos! Pirmieji sėkmingi rezultatai, pavyzdžiui, susitarimas su Turkija ir dėl to ženkliai sumažėjęs pabėgėlių srautas į Europą rodo: jeigu imsimės šių užduočių ir dirbsime spęsdami jas kartu, tai galėsime daug padaryti.
– Ar palaikysite ES sankcijų Rusijai pratęsimą, ar jums bus priimtiniau jas atšaukti arba sušvelninti artimiausiais mėnesiais, jeigu nebus jokių dramatiškų pokyčių Ukrainos krizėje? Ir jeigu Ukrainoje nebus vykdomos reformos, ar tai atgrasytų ES nuo sankcijų pratęsimo? Ar Vakarai turėtų izoliuoti ir suvaržyti Rusiją, ar su ja angažuotis?
– Mes pastebime, kad Europos Sąjungoje išaugo pasipriešinimas pratęsti Rusijai taikomas sankcijas. Palyginti su praėjusiais metais, bus sunkiau susitarti dėl bendros pozicijos asti šiuo klausimu. Tačiau mes kovosime, kad Europa šiuo klausimu laikytųsi bendro požiūrio. Mums sankcijos tebėra susijusios su Minsko susitarimo vykdymu.
Viena yra aišku: mes negalime ignoruoti tarptautinės teisės normas pažeidžiančios Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos ir Rytų Ukrainos destabilizavimo. Šiuo klausimu pasiuntėme aiškų signalą. Be to, atkakliai dirbame Normandijos formate ieškodami Ukrainos konflikto sprendimo. Čia norėtume būti pažengę toliau, tačiau priklausome nuo abiejų šalių – Ukrainos ir Rusijos – priimtų susitarimų vykdymo. Tačiau akivaizdu yra tai, kad mums reikia Rusijos siekiant pašalinti didelių tarptautinių krizių židinius – ir Sirijoje, ir dedamų pastangų dėka stabilizuoti situaciją Libijoje. Ypač krizės laikotarpiu yra svarbūs formatai, kur galime įveikti tylą ir sugrįžti prie derybų stalo.
