rusiškos dujos

Rusija gamtinių dujų tranzitą per Ukrainą gali nutraukti iki 2024 metų, skelbia leidinys „Kyiv Independent“. Ukrainos energetikos ministras Hermanas Haluščenka interviu britų leidiniui „Financial Times“ sakė, jog 2019-aisiais su „Gazprom“ penkeriems metams pasirašytos rusiškų dujų tranzito sutarties pratęsimas, karui tęsiantis, menkai tikėtinas.

Uzbekistanas pirmadienį pranešė pasirašęs dvejų metų trukmės sutartį su Kremliaus kontroliuojamu „Gazprom“ dėl gamtinių dujų tiekimo, Rusijai ieškant naujų rinkų nuo Vakarų sankcijų nukentėjusiam energijos eksportui. Nuo šių metų spalio „Gazprom“ kasmet perduos apie 2,8 mlrd. kubinių metrų dujų, pranešė Uzbekistano energetikos ministerija, pabrėždama, jog rusiškas dujas šalis importuos pirmąkart. Jos bus perpumpuojamos sovietmečiu iš Rusijos į Vidurio Aziją nuteistu vamzdynu.

Seimas po pateikimo pritarė siūlymui įstatymu uždrausti rusiškų suskystintų gamtinių dujų (SGD) krovą ir išdujinimą Klaipėdos SGD paskirstymo stotyje bei mažos apimties pakartotinio dujinimo įrenginiuose.  Parlamentas antradienį po pateikimo pritarė tai numatančioms Gamtinių dujų įstatymo pataisoms, kurias pateikė energetikos ministras Dainius Kreivys ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kaščiūnas.

Skambios valdžios frazės, kad Lietuva visiškai atsisakė rusiškų dujų, nėra tikslios. Pasaulinė naujienų agentūra „Reuters“ skelbia, kad į Lietuvą rusiškų automobilinių dujų importas karo metu išaugo net 8,5 karto. Statistikos departamentas, nors ir turi kitokius skaičius, bet patvirtina, kad rusiškų dujų importas gerokai išaugo. Tiesa, kam konkrečiai jos skirtos, lieka iki galo neaišku.

Europos šalys galiausiai vėl pradės importuoti daugiau rusiškų dujų, prognozuoja Kataro energetikos ministras ir dujų bendrovės vadovas, kuris taip pat įspėja, kad padidėjęs kintamumas dujų rinkoje gali tęstis metų metus. Maskvai pradėjus karinę invaziją į Ukrainą, rusiškų dujų eksportas į Europą smarkiai sumažėjo, tačiau „QatarEnergy“ vadovas Saadas Sherida al-Kaabi mano, kad ateityje padėtis galėtų pasikeisti.

Rusiškų dujų eksportas į šalis, nepriklausančias buvusių sovietinių respublikų grupei, 2022 metais smuko 45,5 proc., pirmadienį parodė dujų milžinės „Gazprom“ paskelbti duomenys. „Gazprom“ pranešime teigiama, kad eksportas į šalis, nepriklausančias Nepriklausomų valstybių sandraugai (NVS), 2022-aisiais siekė 100,9 mlrd. kubinių metrų, palyginti su 185,1 mlrd. kubinių metrų 2021 metais.

Įsigaliojant vis naujoms Vakarų sankcijoms rusiškai naftai ir degalams – liūdnos žinios dyzelino vartotojams. Nors rinkos ir degalinių švieslentės į naująsias sankcijas sureagavo ramiai, kai kurie ekspertai ragina neapsigauti. Esą Kinija dar gali pateikti siurprizų mažindama kovidinius ribojimus ir didindama naftos paklausą, o kartu ir kainas.

Ukrainos valstybinė dujų perdavimo sistemos operatorė UGTSU atmeta Rusijos koncerno „Gazprom“ kaltinimus, esą dalis tranzitu į Moldovą pumpuojamų gamtinių dujų rusiškos lieka Ukrainoje.

Suomijos valstybinė energetikos kompanija „Fortum“ pranešė atsisakanti rusiško branduolinio kuro Lovisos atominei elektrinei, o jį pakeis amerikietišku, antradienį skelbia Suomijos visuomeninė transliuotoja „Yle“. Iki šiol kuras šiai jėgainei buvo tiekiamas išskirtinai iš Rusijos – „Rosatom“ antrinės įmonės TVEL. „Fortum“ pasirašė sutartį su „Westinghouse Electric Company“ dėl naujos rūšies kuro Lovisos AE kūrimo, licencijavimo ir tiekimo.

Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen trečiadienį pareiškė, jog Europos Sąjungos valstybėms narėms pavyko gerokai sparčiau nei planuota sumažinti priklausomybę nuo rusiškų gamtinių dujų, skelbia Vokietijos visuomeninė transliuotoja „Deutsche Welle“. „Kovo mėnesį pasiūlydami planą atsisakyti angliavandenilių importo iš Rusijos, buvome labai priklausomi nuo rusiškų dujų. Tuo metu manėme, kad prireiks kelerių metų, kol bus pakeistos iš Rusijos tiekiamos dujos.

Buvusi Vokietijos kanclerė Angela Merkel ketvirtadienį pareiškė nemananti, kad jos sprendimas didinti gamtinių dujų pirkimą iš Rusijos yra klaidingas, ir teigė, kad tai buvo tuo metu buvo pelningiau nei suskystintos gamtinės dujos. Savo kalboje Lisabonoje, Portugalijoje, A. Merkel sakė, kad „visada elgiesi tuo metu, kada esi“ ir nesigaili dėl savo sprendimų, buvusią Vokietijos kanclerę cituoja AP.

Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas pareiškė, kad Ukraina negalės nugalėti Rusijos pagal dabartinę NATO paramos strategiją, taip pat perspėjo apie skaudžius padarinius Europos ekonomikai. „Šio karo negalima laimėti tokia forma“, – sakė Orbanas, kalbėdamas su Austrijos kancleriu Karlu Nehammeriu Vienoje, skelbia UNIAN.

Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock pareiškė, kad Europos Sąjunga nepasiduos Maskvos „šantažui“, kai Rusijos kompanija „Gazprom“ paskelbė dar labiau sumažinanti dujų tiekimą Rusiją ir Vokietiją jungiančius „Nord Stream 1“ dujotiekiu.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paragino Europą ir pasaulį išplėsti sankcijas Rusijos Federacijai, kuri ėmėsi „teroro“ dujų kainomis. „Šiandienos pranešimai apie dar vieną išprovokuotą dujų kainų kilimą Europos biržoje virš 2000 USD (1971 euro) už 1000 kubinių metrų yra pakankama priežastis išplėsti sankcijas Rusijai“, – naujausioje savo naktinėje kalboje sakė V. Zelenskis.

Europos Sąjunga (ES) jau dabar turi mažinti dujų vartojimą, kad iki 2023 metų kovo jis būtų sumažintas 15 proc., arba 45 mlrd. kubinių metrų, nes Rusija, kaip dujų tiekimo partnerė, yra nepatikima, interviu agentūrai dpa, kurį cituoja „Deutsche Welle“, pareiškė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen. „Mūsų pagrindinis tikslas – tapti visiškai nepriklausomais nuo rusiškų dujų importo Europai ne vėliau 2027 metų“, – pabrėžė ji.

Ekspertai sako, kad Lietuvai pasisekė labiau nei kitoms Europos Sąjungos valstybėms, kurios yra daug labiau priklausomos nuo rusiškų dujų, tačiau skaudu ir sunku bus visiems, teigė energetikos ekspertas Vidmantas Jankauskas. Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ ekonomistas aiškino, kad šitas laikotarpis bus pereinamasis visai Europai.

Europos Komisija pristatė ambicingą beveik 200 milijardų eurų vertės „RePower-Eu“ planą. Už šiuos pinigus Europa sieks atsikratyti priklausomybės nuo Rusijos naftos ir dujų ir pereiti prie atsinaujinančių energetinių išteklių. Tiesa, Komisija ragina ir pačius piliečius nesėdėti rankų sudėjus, o keisti savo energijos vartojimo įpročius – daugiau važinėti viešuoju transportu, vasarą mažiau naudoti kondicionierius, taupyti elektrą ir daugiau dirbti iš namų.

Vyriausybė trečiadienį pritarė įstatymo pataisoms, draudžiančioms į Lietuvą importuoti  rusiškas gamtines dujas. Tam dar turės pritarti Seimas.  Energetikos ministerija pateikė Gamtinių dujų įstatymo pataisas, pagal kurias šalies dujų perdavimo sistema ir suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalu galės naudotis tik tiekėjai iš grėsmės nacionaliniam saugumui nekeliančių šalių, išskyrus tiekėjus, transportuojančius dujas tranzitu į Rusijos Karaliaučiaus sritį.

Rusijos sprendimas nutraukti gamtinių dujų tiekimą Lenkijai ir Bulgarijai pačius rusus džiugina – esą Vakarų šalys, kurios suvaržė jų gyvenimą sankcijomis, to ir nusipelnė. Tačiau panašu, kad rusų šantažas nepavyko. Lenkai žada visko taip nepalikti ir ketina priversti Rusiją atsakyti teisiniu būdu. O ekspertai siunčia signalą bulgarams – esą jų dujų atsargų pakaks tik mėnesiui, tad Bulgarija turėtų paskubėti ieškant kitų dujų šaltinių. „Manau, kad „Gazprom“ pasielgė teisingai.

Rusija kare su Vakarų pasauliu kaip ginklą ėmėsi naudoti dujas – antradienį staiga jas užsuko Lenkijai ir Bulgarijai, mat jos, kaip ir visa Europa, nesutiko pildyti Putino reikalavimo mokėti už dujas rubliais. Lenkija ir Bulgarija pareiškė, kad dėl užsuktų dujų problemų nemato – sako, kad tam pasiruošė, apsirūpino atsargomis ir alternatyviais dujų šaltiniais.

Rusijos naftos kiekis, parduodamas kitoms šalims, sumažėjo, tačiau dujos ir toliau tiekiamos į Europą. Po invazijos į Ukrainą JAV, ES ir Jungtinė Karalystė paskelbė apribojimus Rusijos importui. JAV paskelbė pilną draudimą importuoti rusišką naftą, dujas ir anglis, rašo „BBC Reality Check“. Jungtinė Karalystė iki metų pabaigos laipsniškai atsisakys rusiškos naftos, o ES dviem trečdaliais mažina dujų importą.

Vokietija siekia kuo greičiau nutraukti priklausomybę nuo Rusijos energijos išteklių, tačiau tam prireiks laiko, pareiškė šalies finansų ministras. „Turime būti kantrūs“, – BBC sakė Christianas Lindneris. Tačiau užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock anksčiau kalbėjo priešingai. Ji sakė, kad Vokietija iki metų pabaigos nutrauks naftos importą, po jo seks dujos. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kritikavo Vokietiją, kad ji nesugeba pažaboti Rusijos energijos importo.

Politikams prabilus, kad nedera nieko pirkti iš Rusijos režimo ir taip neprisidėti prie agresoriaus finansavimo, paaiškėjo, kad rusišką elektrą pirko Vyriausybė, eilė Krašto apsaugos sistemos institucijų, tarp kurių buvo net kontržvalgyba. Vyriausybės kanceliarija nutraukti sutartį su rusišku elektros tiekėju nusprendė tik kovo 1-ąją.

Rusija desperatiškai bando gelbėti savo valiutą ir reikalauja, kad Europa už „Gazprom“ dujas pradėtų mokėti rubliais. Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pareiškė, kad tai – šantažas ir bandymas apeiti Europos Sąjungos sankcijas. Ir atšovė, kad už rusiškas dujas valstybės narės rubliais nemokės. O Briuselyje viešėjęs Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas Joe Bidenas pažadėjo dar šiemet Europai papildomai tiekti 15 milijardų kubinių metrų suskystintųjų gamtinių dujų.

Lietuvoje apsilankęs Nyderlandų premjeras Markas Rutte toliau kartoja savo poziciją – staiga atsisakyti rusiškų dujų ir naftos ES negali. Taip pat jis tvirtina, kad nėra greito būdo pradėti Ukrainos stojimo į Bendriją procedūros. Gitanas Nausėda į tai pareiškė, kad Lietuva šiuo klausimu ir toliau „drums vandenį“. Beje, pats Nyderlandų premjero vizitas neapsiėjo be nesklandumų.

Europos Komisija kitą savaitę pateiks siūlymus, kaip mažinti bendrijos priklausomybę nuo Rusijos dujų, sako naujasis komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Marius Vaščega. „Dabartinės situacijos akivaizdoje Europos Komisija jau dabar ruošia priemones, kurios mažintų Europos priklausomybę nuo dujų, ateinančių iš Rusijos. Jau kitą savaitę nusimato priemonių rinkinys, kuris bus pateiktas“, – BNS sakė šią savaitę naujas pareigas pradėjęs eiti M. Vaščega.

Gruzija daugiau neimportuos rusiškų dujų, jomis apsirūpins iš Azerbaidžano, pareiškė Gruzijos energetikos ministras Kacha Kaladzė. „Papildomi dujų kiekiai mums nereikalingi. Gruzija apsirūpino dujomis keleriems artimiausiems metams“, – pabrėžė ministras, komentuodamas kelerius mėnesius trunkančias bevaises derybas su Rusijos dujų monopolininku „Gazprom“ ir naują susitarimą su Azerbaidžanu.

Jei Lietuva būtų laukusi kitų šalių pagalbos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalui, projektas būtų įstrigęs dėl vidaus politikos ginčų, teigia prezidentės vyriausioji patarėja užsienio politikos klausimais. Jovitos Neliupšienės teigimu, tuomet šalis nebūtų galėjusi užsitikrinti nepriklausomybės nuo rusiškų dujų. „Reikia saugotis patiems, jeigu tikiesi kitų pagalbos. Taip ir suskystintų gamtinių dujų terminalas - tai lūžinis metas mūsų energetikoje.

Šiandien Sankt-Peterburge suplanuotas Energetikos ministro Jaroslavo Neverovičiaus susitikimas su „Gazprom“ valdybos pirmininko pavaduotojo Aleksandru Medvedevu, kuriuo metu bus deramasi dėl dujų kainų Lietuvai. Seimo Energetikos komisijos pirmininku Kęstučio Daukšio manymu, negali būti kitokio derybų rezultato – tik sumažintų dujų kainų gairės. Pasak K.Daukšio, deryboms trukdo du nežinomieji: „pirma - šiandien mes nežinome būsimojo dujų suvartojimo.

Lietuvos energetikos ministras Jeroslavas Neverovičius perspėjo savo kolegas Rusijoje, kad Vilnius yra nepatenkintas aukštomis Maskvos tiekiamų gamtinių dujų kainomis, rašo ES naujienų portalas euractiv.

Turkija pasiūlė Ukrainai drauge statyti suskystintų dujų terminalą. Apie tai interviu Ukrainos laikraščiui „Den“ pareiškė pirmasis vicepremjeras Valerijus Choroškovskis. Pasak jo, suskystintų dujų terminalą planuojama statyti Turkijoje, o Ukrainos partneriai būtų valstybinė bendrovė „Botas“ ir privati „Egagas“. Kada bus pastatytas terminalas ir kiek lėšų prireiks jo statybai, neskelbiama. V. Choroškovskis pastebėjo, kad ir Turkija galėtų dalyvauti panašiuose projektuose Ukrainos teritorijoje.

Reaguodamas į Lietuvoje sustiprėjusias diskusijas dėl rusiškų dujų kainų, Rusijos valstybinis koncernas „Gazprom“ pareiškė, kad kainas nustato rinka. „Mūsų kompanija reguliariai konsultuojasi su Lietuva („Lietuvos dujomis“) tiek dėl tiekiamų gamtinių dujų potencialių kiekių, tiek ir dėl jų kainų.

Lenkija pradeda skalūnų dujų tyrimus, o Lietuvos Vyriausybė patingėjo savo atstovus nusiųsti net į konferenciją Varšuvoje, kurioje dalyvavo investuotojai amerikiečiai. Geologai teigia, kad didžiausi Europoje skalūnų dujų klodai yra Lenkijos teritorijoje. Tačiau mokslininkai užsimena, kad viena šio šaltinio atšakų užsuka ir į Lietuvą – į Vakarus nuo Tauragės iki Latvijos. Taigi skalūnų plotas užima apie 15 proc. šalies teritorijos.